Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-24 · Civilinė byla Nr. e2A-451-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
e2A-451-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24345-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
  • 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-451-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24345-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.27; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 281,09 EUR draudimo išmoką, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2014 m. gruodžio 18 d. su atsakovu sudarė transporto priemones Mercedes Benz GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimo sutartį. 2015 m. kovo 16 d., apie 16.20 val. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu važiuojant Justiniškių gatve, Vilniuje, įvažiavus į kelyje esančią duobę buvo apgadintas automobilio kairės pusės priekinis ir galinis ratlankis, padangos ir galinio rato kairės pusės rato amortizatorius. 2015 m. kovo 17 d. ieškovas atsakovui pateikė pranešimą apie draudiminį įvykį, pateikė visus prašomus dokumentus ir pristatė automobilį apžiūrai. Atsakovas atsisakė išmokėti išmoką už galinį kairės pusės amortizatorių, nes jo sugadinimai priskiriami techniniam gedimui, o tai priskiriama prie nedraudiminių įvykių. Atsakovas neprašė pateikti papildomų dokumentų amortizatoriaus gedimo priežastims nustatyti. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė tuo, jog ieškovas ieškinyje nenurodė koks įrodymas pagrindžia, jog amortizatorius buvo sugadintas. Atsakovo atstovo apžiūros akte nurodyta, jog automobilio galas kairėje pusėje nusileidęs, reikia tikrinti priekinę kairės pusės padangą, ratlankį ir galinį amortizatorių. Atsakovas gavęs sąmatą aiškiai nurodė, jog ji nesuderinta ir reikia aiškių sugadinimų nuotraukų. Ieškovas tokių nuotraukų nepateikė. 2015 m. kovo 18 d. vertinimo ataskaitoje nėra užfiksuotas amortizatoriaus gedimas, jos 6 puslapyje nurodoma, jog sugadinimai surašyti vadovaujantis užsakovo paaiškinimais. Netgi, jeigu būtų konstatuotas amortizatoriaus gedimas, tai būtų vertinama kaip nedraudiminis įvykis, nes žala atsirado dėl techninių transporto priemones gedimų, kurie atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovo manymu, jeigu amortizatorius būtų techniškai tvarkingas, jis turėjo sugerti smūgį, o ne sulūžti. Ieškovas ieškinyje nepaaiškino, kaip paskaičiavo prašomą priteisti draudimo išmoką, nes ieškovo pateiktoje ataskaitoje amortizatorius vertinamas 407,37 eurų iškaitant 31 proc. nusidėvėjimą, kas sudaro 281,09 EUR, o ne 329,67 EUR kaip nurodyta ieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 281,09 EUR draudimo išmoką, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 635,00 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. B. naudai.Teismas, vertindamas šalių bendradarbiavimą siekiant nustatyti įvykusio eismo įvykio metu patirtus ieškovo automobilio apgadinimus, atsižvelgė į tai, kad ieškovas eismo įvykiui įvykus vakare, jau sekančią dieną kreipėsi į atsakovą bei pateikė automobilį apžiūrai. Elektroniniu laišku informuotas apie sąmatos nesuderinimą ir būtinybę pateikti aiškias sugadinimo nuotraukas, ieškovas pateikė atsakovui nuotraukas. Apie tai, jog be kitų sugadinimų atsakovui kelia abejones amortizatoriaus sugadinimai, atsakovas neinformavo ieškovo, neprašė papildomai pateikti šios detalės nuotraukas, pristatyti šią detalę ar automobilį apžiūrai. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo pateiktus paaiškinimus apie amortizatoriaus apgadinimus, 2016 m. gruodžio 1 d pažymoje nurodytą aplinkybę apie bandymą pripūsti orą į pagalvę ir jos nesandarumą bei pateiktą vaizdo įrašą, darė išvadą, jog oro pagalvėje yra atsiradęs nedidelis, akivaizdžiai nematomas plyšis pro kurį išeina oras, todėl šis sugadinimas nėra akivaizdžiai matomas ir nuotraukose jo negalima būtų aiškiai užfiksuoti.Teismas nurodė, kad atsakovo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog oro pagalvės funkcija yra švelninti smūgius, todėl ji negali sprogti automobiliui įvažiavus į duobę, o buvo sugadinta dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo pripažino, jog automobilis ir sugadinta oro pagalvė nebuvo nauji, bet iki įvažiavimo į duobę oro pagalvė buvo tinkama naudojimui ir nenusėdusi. Byloje šalys neprašė paskirti ekspertizę oro pagavės sugadinimų priežastims nustatyti, todėl teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus darė išvadą, jog ieškovui automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadinti kairės pusės ratai ir ratlankiai, kas leidžia teigti, jog buvo patirtas stiprus smūgis, o nuo patirto stipraus smūgio galėjo ir būti apgadinta oro pagalvė, kuri nebuvo nauja, t.y. automobilio sugadinimas įvyko dėl staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo (AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių 7.1. punktas) ir tai negali būti laikoma nedraudžiamuoju įvykiu (AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.3. punktas). Automobiliui neįvažiavus į duobę, oro pagalvė ir toliau galėtų būti naudojama pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti draudimo išmoką ne už naują oro pagalvę, o įvertinus jos nusidėjimą. Teismas įvertinęs visas šias faktines aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą, darė išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog 2015 m. kovo 17 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovo automobilio Mercedes Benz GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinė oro pagalvė ir tai laikytina draudiminiu įvykiu.Teismas nurodė, kad žalos dydžiui pagrįsti ieškovas teismui pateikė 2015 m. kovo 21 d. žalos sąmatą, kurioje nurodoma orinės pakabos kaina 407,37 EUR ir naudojamas 31 proc. išskaitytas. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų paneigiančių šias aplinkybes, todėl ieškovo ieškinys atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir motyvus, tenkinamas visiškai priteisiant į atsakovo 281,09 EUR draudiminė išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01) (toliau – Taisyklės) 9.1. punktą, „nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi“. Akivaizdu, kad ši nuostata nurodo būtinas sąlygas, kad nuostolis būtų atlygintas – sugadinimas turi būti padarytas (I) tiesiogiai, sugadinimas turi būti (II) matomas bei (III) susijęs tiesioginiu ryšiu su įvykiu. Šiuo atveju, teismas nurodė, kad „oro pagalvėje yra atsiradęs nedidelis, akivaizdžiai nematomas plyšys pro kurį išeina oras, todėl šis sugadinimas nėra akivaizdžiai matomas ir nuotraukose jo nebūtų galima aiškiai užfiksuoti“. Atsakovas mano, kad teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai, vadovaudamasis netinkamais įrodymais.Automobilį jau kitą dieną apžiūrėjo AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas vertintojas J. D.. Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuojama tokia informacija – „tikrinti priekinę kairės pusės padangą, ratlankį, taip pat galinį amortizatorių. Automobilio galas kairėje pusėje nusileidęs.“ Fakto, kad amortizatorius yra sugadintas ar kaip nors nukentėjęs dėl eismo įvykio ir turi būti keistinas ar remontuojamas, šis dokumentas nepatvirtino. 2015 m. kovo 23 d. atsakovas gavo laišką su pridėta sąmata, kur buvo įtrauktas ir amortizatoriaus remontas (tačiau, vėlgi, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių sugadinimus). Tą pačią dieną AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis transporto žalų vertintojas G. A. aiškiai parašė, kad „sąmata nesuderinta, reikia aiškių sugadinimų nuotraukų“. Nepaisant to, žalos administravimo eigoje tokios nuotraukos ar kokie nors kitokie įrodymai atsakovui pateikti nebuvo. Buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti automobilis su nuimtu ratu, tačiau ir šiose nuotraukose nebuvo jokios informacijos, patvirtinančios amortizatoriaus sugadinimą.Savo pareigą apžiūrėti transporto priemonę draudikas atliko, dėl to ginčo nėra. Pagal draudimo įstatymo 98 straipsnį, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Šiuo atveju, esant pakankamai duomenų (draudiko apžiūra, papildomai pateiktos nuotraukos), kad jokių matomų sugadinimų, atsiradusių dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi, nebuvo, nėra ir pagrindo prašyti dar ir dar kartą pateikti automobilį ar detalę papildomai apžiūrai.Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nepagrįstai preziumavo, jog filmuotoje medžiagoje esanti ir atsakovui pateikta apžiūrėti teisminio nagrinėjimo metu važiuoklės orinė pagalvė yra ta pati, kuri buvo sumontuota eismo įvykio metu. Ieškovas savo įrodymais ne tik kad neįrodė ieškinio pagrįstumo, bet ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip klaidindamas proceso šalis ir teismą. Į bylą taip pat yra pateikta 2016 m. gruodžio 1 d. pažyma iš UAB „Rimo servisas“, kur nurodyta, kad pagalvė yra nesandari, t.y. pažeista. Išimtinai šiuo įrodymu vadovautis taip pat negalima, kadangi jis pateiktas (surašytas) praėjus daugiau nei metams po eismo įvykio. Žalos administravimo metu tokie dokumentai teikti nebuvo, skirti išimtinai teismui. Draudikas šiuo dokumentu žalos administravimo metu vadovautis negalėjo. Be kita ko, šis dokumentas neįrodo, kur ir kada šie, tariami, pažeidimai buvo padaryti.Taigi, net jeigu ir būtų konstatuotas matomas amortizatoriaus gedimas, tokia situacija būtų vertinama kaip nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 8.1.3. punktą – žala atsirado dėl techninių transporto priemonės gedimų. Techniniais transporto priemonės gedimais laikomi gedimai, atsiradę dėl natūralaus padangų, variklio, važiuoklės ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo (1.25.1.), taip pat gedimai, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir (ar) agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę, kaip autoavarijos pasekmė (1.25.2.). Pažymėtina, kad teismas jokių matomų išorinių mechaninių pažeidimų, kurie galėtų eliminuoti šio nedraudžiamojo punkto taikymą, nenurodė. Teismas konstatavo, kad „nuo patirto smūgio galėjo ir būti apgadinta oro pagalvė, kuri nebuvo nauja“. Atsakovo vertinimu, teismas, tai konstatuodamas, pripažino, jog sugadinimas ir galėjo kilti dėl to, kad pagalvė nebuvo nauja, kas savaime ir yra aukščiau nurodytas nedraudžiamasis įvykis, t.y., gedimai, atsiradę dėl natūralaus <...> važiuoklės ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-20 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad 2015-03-17 atsakovo apdraustas automobilis įvažiavo į duobę ir jam buvo apgadinti kairės pusės galiniai ir priekiniai ratai bei ratlankiai ir atsakovas šį įvykį pripažino draudiminiu bei už šiuos sugadinimus išmokėjo draudiminę išmoką dėl kurios dydžio ginčo tarp šalių nėra. Tuo tarpu atsakovo mėginimas apeliacinės instancijos teisme ginčyti tą faktą, jog 2015-03-16 įvykęs eismo įvykis išvis nelaikytinas draudžiamuoju, parodo atsakovo nesąžiningumą, siekiant išvengti sutartinių prievolių įvykdymo pagal šalių sudarytą draudimo sutartį.Byloje teismui buvo pateiktas 2015-03-17 ieškovo pareikštas atsakovui prašymas išmokėti draudimo išmoką, kuriame nurodyta, kad 2015-03-16 važiuojant Justiniškių gatve automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino kairės pusės abu ratlankius, prakirto padangas ir sprogo „airmatic“ kairės pusės galinė pagalvė. Taigi ieškovas pateikdamas automobilį apžiūrai atsakovui nurodė įvykio metu atsiradusius automobilio pažeidimus, vienas iš jų - išsileidusi amortizatoriaus oro pagalvė, t. y. nusileidęs automobilio kairės pusės galas. Iš apžiūros akto matyti, kad atsakovo atstovas tą pačią dieną apžiūrėdamas apgadintą automobilį jame nurodė pastabas dėl galinio amortizatoriaus ir nusėdusio automobilio galo. Aplinkybė, kad automobilio amortizatorius buvo pažeistas ir nefunkcionuoja taip pat buvo užfiksuota fotonuotraukose, kurias padarė apžiūros metu paties atsakovo atstovas ir iš kurių matyti, kad automobilio kairės pusės galas nusileidęs, kas patvirtina ieškovo atsakovui nurodytas aplinkybes apie įvykio metu pažeistą automobilio kairės pusės galinį amortizatorių.Ieškovas teismui pateikė turto vertintojo E. L. 2015-03-18 transporto priemonės apžiūros-defektų aktą Nr. L50331 ir 2015-03-21 žalos sąmatą, kuriuose buvo nustatytas automobilio galinės kairės pusės amortizatoriaus (orinės pakabos) defektas ir keitimas. Atliekant apžiūrą turto vertintojas automobilio defektus užfiksavo fotonuotraukomis iš kurių taip pat matyti, kad pateikto jam apžiūrai automobilio kairės pusės galas yra nusileidęs žemiau nei turėtų būti įprastoje būsenoje. Akivaizdu, kad atsakovo teiginys, jog turto vertintojo pateiktame apžiūros akte nėra fiksuojamas amortizatoriaus gedimas, yra nepagrįstas.Teismui taip pat buvo pateikta UAB „Rimo servisas“ 2015-03-19 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad keistina automobilio galinė pakaba - oro pagalvė. Papildomai teismui pateiktoje 2016-12-01 UAB „Rimo servisas“ pažymoje paaiškinta, kad 2015 m. kovo 18-19 d. buvo pristatytas automobilis, kurio apžiūros metu buvo nustatyta, jog kairės pusės galas yra nusileidęs žemiau, patikrinus amortizatorių buvo nustatyta, jog jis yra pažeistas – užstrigęs ir nefunkcionuoja ir oro pagalvė yra išleidusi orą, pripūsti orą į pagalvę nepavyko, nes ji buvo nesandari, t.y. pažeista. Be to, vėlesni atsakovo raštai ieškovui paneigia atsakovo argumentus, jog nepakako duomenų apie amortizatoriaus sugadinimo faktą, nes ieškovui minėtuose raštuose atsakovas nurodė, jog amortizatoriaus pažeidimą laiko techniniu gedimu. Tuo tarpu, jeigu atsakovas būtų laikęs, jog amortizatoriaus pažeidimas nenustatytas – nematomas, tai nebūtų nurodęs, jog amortizatoriaus gedimas yra techninis.Teismas pagrįstai nurodė, kad automobiliui neįvažiavus į duobę, oro pagalvė ir toliau galėtų būti naudojama pagal paskirtį. Šias išvadas patvirtina į bylą pateikta 2014-07-09 galiojanti automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė, kuri patvirtina, kad nežiūrint į tai, jog automobilis nėra naujas, tačiau jo visi agregatai atitiko jam keliamus techninius reikalavimus ir buvo tinkamas naudojimui. Be to, šie duomenys papildomai patvirtina ieškovo atstovo bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus, kad iki įvažiavimo į duobę oro pagalvė buvo tinkama naudojimui ir nenusėdus. Duomenų, kad iki eismo įvykio datos automobilio amortizatorius turėjo gedimų ar buvo susidėvėjęs ir nebuvo tinkamas naudoti byloje nėra, o atsakovas kitokių duomenų į bylą nepateikė. Dėl to atsakovo argumentas, jog nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų teismo konstatuota faktą, kad automobilis iki įvykio neturėjo defektų, yra nepagrįstas.Įvykio metu nustatyti automobilio visi pažeidimai yra vienoje toje pačioje automobilio pusėje ir yra smūgio paveiktos važiuoklės mechanizmų dalis, todėl remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismui buvo pakankamas pagrindas priimti pagrįstą išvadą, jog oro pagalvėje atsiradęs pažeidimas buvo tiesiogiai, staiga ir netikėtai paveikto smūgio į kelio duobę pasekmė, t. y. tarp eismo įvykio ir automobilio oro pagalvės pažeidimo yra priežastinis ryšys.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas tarp šalių įvyko dėl atsakovo atsisakymo mokėti ieškovui (eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui) dalį draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).Byloje nustatyta, jog 2015 m. kovo 17 d. 20 val. atsakovo KASKO draudimu apdraustas automobilis Mercedes Benz GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir jam buvo apgadinti kairės pusės galiniai ir priekiniai ratai bei ratlankiai. Atsakovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir atsakovui už šiuos automobilio sugadinimus išmokėjo draudiminę išmoką dėl kurios dydžio ginčo tarp šalių nėra. Tarp šalių iškilo ginčas ar šio įvykio metu buvo apgadintas automobilio kairės pusės galinis amortizatorius ir ar atsakovas privalo už jį išmokėti draudiminę išmoką.Atsisakymą mokėti dalį išmokos už sugadintą amortizatorių atsakovas 2015 m. liepos 7 d. rašte ieškovui grindė taisyklių 8.1.3 punktu (žala atsirado dėl techninių transporto priemonės gedimų) priskiriama prie nedraudžiamų įvykių bei 9.1 punktu (apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi). Pasak atsakovo amortizatoriaus oro pagalvės plyšys nėra didelis, sugadinimas nėra akivaizdžiai matomas ir nuotraukose jo nebūtų galima aiškiai užfiksuoti, todėl už amortizatoriaus oro pagalvę atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija su atsakovu nesutinka. Bylos duomenimis, ieškovas jau sekančią dieną po eismo įvykio pateikė atsakovui prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame nurodė, kad 2015-03-16 važiuojant Justiniškių gatve automobilis įvažiavo į duobę ir apgadino kairės pusės abu ratlankius, prakirto padangas ir sprogo „airmatic“ kairės pusės galinė pagalvė. Taigi, turėdamas tokius duomenis apie įvykį, atsakovas itin rūpestingai turėjo patikrinti visus ieškovo nurodomus defektus. Atsakovas, tirdamas įvykį, nurodė, kad atsakovo atstovo surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte yra užfiksuoti automobilio sugadinimai: galinė kairės pusės padanga; galinis kairės pusės ratlankis; pastaba: tikrini priekinę kairės pusės padangą, ratlankį, taip pat galinį amortizatorių, automobilio galas kairėje pusėje nusileidęs. Atlikęs patikrinimą atsakovas sprendė, kad amortizatoriaus nėra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu, o amortizatoriaus defektas, eismo įvykio metu atsirado dėl jos techninio gedimo, atsiradusio jai susidėvėjus įprastinio naudojimo metu. Tačiau tokie atsakovo argumentai nėra paremti jokiais įrodymais. Priešingai, šiuos atsakovo argumentus paneigia ieškovo pateikta automobilio techninės apžiūros pažyma, kurioje nurodyta, jog jokių gedimų, susijusių su amortizatoriumi nenustatyta, šios apžiūros metu nebuvo fiksuojamas automobilio kairės pusės nusileidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenauja automobilio detalė taip pat gali puikiai atlikti savo funkciją, o kad ji yra nusidėvėjusi ar jau buvo nesandari eismo įvykio dieną, tokių duomenų byloje nėra. Taip pat mažai tikėtina, kad amortizatoriaus oro pagalvė prarado sandarumą dėl nusidėvėjimo būtent eismo įvykio metu ir būtent šalia eismo įvykio metu atsakovo pripažintų sugadinimų (kairės pusės priekinis ir galinis ratlankis, padangos). Sutiktina su ieškovu, kad visi pažeidimai yra vienoje toje pačioje automobilio pusėje ir yra smūgio paveiktos važiuoklės mechanizmų dalis, todėl remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas priimti pagrįstą išvadą, jog oro pagalvėje atsiradęs pažeidimas buvo tiesiogiai, staiga ir netikėtai paveikto smūgio į kelio duobę pasekmė, t. y. tarp eismo įvykio ir automobilio oro pagalvės pažeidimo yra priežastinis ryšys.Kad oro pagalvė įtrūko automobiliui įvažiavus į duobę labiau tikėtiną išvadą leidžia daryti ieškovo pateikta UAB „Rimo servisas“ 2015-03-19 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad keistina automobilio galinė pakaba - oro pagalvė. Papildomai teismui pateiktoje 2016-12-01 UAB „Rimo servisas“ pažymoje nurodyta, kad 2015 m. kovo 18-19 d. buvo pristatytas automobilis, kurio apžiūros metu buvo nustatyta, jog kairės pusės galas yra nusileidęs žemiau, patikrinus amortizatorių buvo nustatyta, jog jis yra pažeistas – užstrigęs ir nefunkcionuoja ir oro pagalvė yra išleidusi orą, pripūsti orą į pagalvę nepavyko, nes ji buvo nesandari, t. y. pažeista. Darytina išvada, jog ieškovas įrodė, jog amortizatoriaus oro pagalvės sugadinimas yra eismo įvykio pasekmė. Tuo tarpu atsakovas be pagrindo susiaurina draudiko atsakomybės ribas. Vien tai, kad nuotraukose nebuvo galima užfiksuoti amortizatoriaus oro pagalvės pažeidimo, nereiškia, kad tokio pažeidimo nebuvo ir jis vizualiai nebuvo matomas. Kita vertus, atsakovui nurodžius, kad nėra pateiktos nuotraukos, kuriose atsispindėtų sugadintos oro pagalvės, ieškovas atsakovui nusiuntė nuotraukas (el. b. t 1, b.l. 63-64), iš kurių matyti, kad pati oro pagalvė yra šiek tiek subliuškusi. Ši aplinkybė atitinka byloje pateiktus ieškovo rašytinius įrodymus (2016-12-01 UAB „Rimo servisas“ pažyma apie 2015 m. kovo 18-19 d. atliktą apžiūrą, turto vertintojo E. L. 2015-03-18 transporto priemonės apžiūros-defektų aktas Nr. L50331 ir 2015-03-21 žalos sąmata, kuriuose buvo nustatytas automobilio galinės kairės pusės amortizatoriaus (orinės pakabos) defektas). Įrodymų viseto pagrindu galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad amortizatorius sugadintas eismo įvykio metu.Atmestinas atsakovo argumentus, kad jeigu detalė eismo įvykio metu būtų buvusi techniškai tvarkinga, ji turėjo smūgį sugerti (šios važiuoklės elemento paskirtis yra būtent tokia), o ne sulūžti. Pažymėtina, jog atsakovas, atsisakymą mokėti draudimo išmoką grįsdamas draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurie bent tikėtinai pagrįstų argumentą, kad automobilio amortizatorius gali „sugerti“ bet kokio stiprumo smūgius automobiliui netikėtai įvažiavus į duobę, o abstraktaus pobūdžio atsakovo teiginiai to nepatvirtina.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų (el. b. t. 2, b. l. 43-45). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, 300 EUR bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rita Kisielienė