Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui M. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per šeimos narį. Teismo šaukimas į posėdį, išnaudojus kitus, įstatyme numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus, įteiktas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo. Byla priskiriama viešojo intereso bylų kategorijai, atsakovui žinoma apie jo kaip nepilnamečių vaikų tėvo pareigas, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš atsakovo negautas, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė bei institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, t. y. institucija neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi ji turi tinkamas gyvenimo sąlygas, prižiūri ir rūpinasi vaikais, auklėja juos, neprieštarauja dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas,

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. P. ir D. P. yra ieškovės ir atsakovo sūnūs. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. teismo įsakymu iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas vaikams. J. P. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos „S.“ skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupę. D. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovė būtinybę nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką grindžia tuo, kad atsakovas grasina bet kada paimti vaikus ir grąžinti juos kada panorėjęs.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai J. ir D. gyvena su motina. Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados matyti, kad nepilnamečių vaikų buities ir gyvenimo sąlygos yra geros, namuose tvarkinga, švaru, sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poilsiui, žaidimams ir ugdymui. D. turi sveikatos problemų, jam reikalinga operacija, jis reguliariai vežamas pas gydytojus. Ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo vaikus. Skyriaus atstovams su atsakovu susisiekti nepavyko. Duomenų, kad ieškovė nepilnamečiais vaikais rūpintųsi netinkamai ar piktnaudžiautų savo teisėmis, teismas nenustatė. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendami su motina vaikai bus tinkamai prižiūrimi ir auklėjami, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas nustato nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina – ieškove.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovas gali bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį, juos kartu su savimi pasiimdamas 10 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki to paties šeštadienio 15 val., apie ketinimą pasiimti vaikus ieškovę informuodamas SMS pranešimu ne vėliau, kaip prieš 4 dienas.

Nors prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių sūnų bendravimo tvarka yra minimali, teismas sutinka, kad būtent tokia bendravimo tvarka geriausiai atitiktų vaikų interesus. Pažymėtina, kad vaikams yra ketveri ir dveji metai, su atsakovu jie faktiškai nesimato. D. diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis nuolat vežamas pas gydytojus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės teigimu, atsakovas vaikus matė kelis kartus, pažado vėl juos aplankyti, netesėjo. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiuo metu geriausiai atitiks vaikų interesus ir ją nustačius nebus nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės. Ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama ar koreguojama (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad bendru tėvų sutarimu visuomet galimas platesnis skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jei toks bendravimas atitinka vaikų interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei valstybė patyrė 246,67 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas byloje mokėtinas 107 Eur dydžio žyminis mokestis bei 19,92 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. P. ir D. P. tvarką: vaikų tėvas bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį, juos kartu su savimi pasiimdamas 10 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki to paties šeštadienio 15 val., apie ketinimą pasiimti vaikus ieškovę informuodamas SMS pranešimu ne vėliau, kaip prieš 4 dienas.

Priteisti iš M. P. į valstybės biudžetą 107 Eur bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660), 246,67 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 19,92 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – už procesinių dokumentų įteikimą). Išaiškinti, kad šias sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.