Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato M. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsista“ dėl užmokesčio už teisinių paslaugų teikimą bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktos CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (e. bylos priedo 2 l.). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas ir atsakovas sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 1024 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti teisines paslaugas remiantis ieškovo advokato M. Š. kontoroje 2015 m. sausio 2 d. patvirtintomis teisinių paslaugų teikimo sąlygomis (e. b. l. 5-6, 7-8). Byloje nustatyta, kad ieškovas už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras 2018 m. kovo 30 d. AMS Nr. 18/4169 – 609,84 Eur sumai, 2018 m. kovo 30 d. AMS Nr. 18/4170 – 418,15 Eur sumai, iš viso 1027,99 Eur (e. b l. 10-11).

Teisinių paslaugų teikimo sąlygų 5.3. punkte yra nustatyta, kad pateikta PVM sąskaita-faktūra kartu yra ir per mėnesį suteiktų paslaugų perdavimo - priėmimo įforminimas. Klientas turi teisę pareikšti pastabas dėl gautoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugų apimties per 5 (penkias) dienas nuo PVM sąskaitos- faktūros gavimo. Klientas, nepasinaudojęs šia teise nustatytu terminu, praranda galimybę ginčyti mokėtiną sumą ir privalo atsiskaityti su Advokato kontora šiame punkte nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo PVM sąskaitų-faktūrų serija AMS Nr. 18/4169, serija AMS Nr. 18/4170 pateikimo būtų ginčijęs suteiktos teisinių paslaugų apimties ar jos kokybės, todėl darytina išvada, kad suteiktomis paslaugomis bei jų kokybe sutiko.

Nustatyta, kad ieškovas ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, siųsdamas pranešimus (e. b. l. 14, 16). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo įsiskolinimą ieškovui nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 758 straipsnyje nurodyta, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. Kai viena arba abi pavedimo sutarties šalys yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis yra atlygintinė. Jeigu sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas. Jeigu atlyginimo dydis nei sutartyje, nei įstatyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas ir kitas aplinkybes. Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Iš CK 6.757 straipsnio 1 dalyje pateikto pavedimo sutarties dalyko apibūdinimo matyti, kad juo yra teisinių veiksmų rezultatas, nes pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas teisines paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 1027,99 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas sutarties sąlygų 5.5 punktu už atsiskaitymo termino praleidimą įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės 62,50 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 256 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1090,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 725 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 25 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 25) ir 700 Eur už teisines paslaugas (e. b. l. 22,23) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsista“, j. a. k. 123646248, 1027,99 Eur užmokestį už suteiktas paslaugas, 62,50 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1090,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 725 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo advokato M. Š., identifikacinis kodas 9400147, a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.