Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Gražina Kazilionienė Baudž. bylos Nr. 1A-306-72/2012

2012 m. gegužės 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistajam P. S., gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys dėl 177,86 Lt turtinės ir dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio mėnesį, AB „Citadele bankas“ patalpose, esančiose Vilniaus g. 7, Panevėžyje, terorizavo šio banko darbuotoją J. J., o būtent:

2010 m. spalio 4 d., apie 9 val., AB (duomenys neskelbtini) patalpose, vartodamas psichinę prievartą, grasino J. J. fiziniu susidorojimu, pasakydamas, kad gali pats ją „nuo žemės paviršiaus nušluoti“ ar ją pervažiuoti arba už 100 litų pasamdyti asmenis, kad su ja susidorotų.

2010 m. spalio 28 d., apie 15.10 val., AB (duomenys neskelbtini) patalpose, terorizavo nukentėjusiąją J. J., klausdamas, ar ji teisingai supratusi 2010 m. spalio 4 d. išsakytus grasinimus, nurodė terminą jo reikalavimams įvykdyti ir, tokiu būdu, pakartotinai, vartodamas psichinę prievartą, grasino padaryti pavojingą veiką J. J. gyvybei ar sveikatai.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinama nuteistojo P. S. apeliacinio skundo dalis.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. P. S. kaltė padarius BK 145 str. 2 d. numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų.

Skundžiamo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad apylinkės teismas išsamiai tyrė visas bylos aplinkybes bei savo išvadas dėl P. S. kaltės grindė ištirtų įrodymų visuma - nukentėjusiosios J. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais, liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais, liudytojų O. Č., D. R., L. Č., E. M. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, UAB „Panevėžio centro šeimos klinikos“, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pranešimais bei kita bylos medžiaga. Šių įrodymų kontekste teismas vertino nuteistojo versiją, kurią jis iš esmės pakartoja ir savo apeliaciniame skunde - kad jis sužinojęs, jog AB (duomenys neskelbtini), į kurį jis kreipėsi su pelningu verslo planu paskolai gauti, darbuotoja J. J. pardavė jo verslo planą, 2010-10-04 ją perspėjo, kad ji nurodytų visus jo verslo planu susidomėjusius asmenis, priešingu atveju, apie tai informuos banko vadovybę ir ji bus atleista iš darbo, o kadangi J. J. to iki 2010-10-28 nepadarė, 2010-10-28 susitikimo metu jai nurodė dar dviejų savaičių terminą jam tokiai informacijai pateikti bei nukentėjusiosios paklausė, ar ji suprato, kas jos laukia po tų dviejų savaičių, turėdamas omenyje tai, kad jei J. J. nesuteiks jam informacijos, kam ji pardavė jo verslo planą, apie tai praneš banko vadovybei. Tačiau tokios apelianto versijos, neva pati nukentėjusioji, būdama banko darbuotoja, buvo nesąžininga, prekiavo verslo planais, įskaitant ir verslo planą, kurį paskolai gauti buvo pateikęs ir apeliantas, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad tokiais savo parodymais nuteistasis P. S. tik bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu ištyrus ir palyginus byloje esančius įrodymus, teismui pakako duomenų nustatyti, kad nuteistasis P. S. terorizavo nukentėjusiąją J. J., t. y. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

Pagal BK 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Nustatydamas P. S. kaltę apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusios J. J. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama P. S., buvo sudariusi kreditavimo sutartį, kurioje buvo numatyta sąlyga, kad bendrovė nesiskolins pinigų iš trečiųjų asmenų be banko žinios. Paaiškėjus, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė įsipareigojimų ir nesuderinęs su (duomenys neskelbtini), iš kito banko paėmė paskolą, už ką jam grėsė bauda, ji kaip paskolos administratorė, P. S. atstovaujamai bendrovei išsiuntė įspėjimą. Bendrovė per septynias dienas privalėjo pateikti raštišką paaiškinimą apie papildomus finansinius įsipareigojimus. Nukentėjusioji parodė, kad 2010-10-04 į banką atėjęs bei paprašęs kolegės išeiti iš kabineto P. S. ėmė jai grasinti susidorojimu. Sakė, kad jei jam trukdys, jei bankas imsis kokių nors priemonių jo atžvilgiu, jis ją nušluos nuo žemės, kad turi, kas už 100 Lt su ja gali susidoroti, kad gali ją nutrenkti pravažiuojanti mašina. Grasindamas P. S. sakė, kad nukentės ne tik ji asmeniškai, bet ir su ja susiję asmenys. Jis patarė jai internetinėje svetainėje „Google“ pasižiūrėti apie jį ir sužinoti, kas jis toks yra. Ji įsivedė paiešką pagal jo pavardę ir pamatė, kad P. S. siejamas su čigonų namo padegimu šalia Panevėžio J. B. gimnazijos. Nukentėjusioji J. J. parodė, kad ji tikrai išsigando P. S. grasinimų bei manydama, jog jis juos gali realiai įgyvendinti, kreipėsi į banko vadovybę dėl P. S. įmonės paskolos administravimo perdavimo kitam darbuotojui. Jos prašymas buvo patenkintas ir administravimą perėmė banko centrinė būstinė Vilniuje. 2010-10-28 ji nebeadministravo P. S. bendrovės paskolos, tačiau P. S., tą dieną atėjęs į banką, vėl jai grasino, nuolat kartodamas, ar ji suprato, ką jis praeitą kartą jai buvo sakęs. P. S. pagrasino, kad duoda jai dviejų savaičių terminą viską išspręsti. Jis laikė lapelį apie nuo jo sąskaitos nurašytą baudą, nors ji asmeniškai šios operacijos neatliko. P. S. mosavo rankomis, dėl ko ji suprato, kad jis norėjo jai suduoti, tačiau kartu buvusi kolegė D. R. jį nuolat ramino, todėl realiai jai smūgių suduota nebuvo. P. S. elgesys, grasinimai ją stipriai įbaugino, paveikė jos psichinę būklę, dėl ko ji vartojo raminamuosius vaistus. Kadangi P. S. grasinimai buvo realūs ir jis juos galėjo įvykdyti, bijojo likti darbe, todėl pasiprašė savo noru išeiti iš darbo. Tokius savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Apie P. S. 2010-10-04 išsakytus grasinimus fiziškai susidoroti su ja bei su ja susijusiais asmenimis nukentėjusioji nurodė ir savo 2010-10-04 tarnybiniame pranešime, adresuotam (duomenys neskelbtini) vadovybei (T. 1, b. l. 26-27). UAB „Panevėžio centro šeimos klinika“ ir Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymos patvirtina, kad J. J. 2010-10-19 kreipėsi į šeimos gydytoją, o sveikatai negerėjant, nuo 2010-11-30 pradėjo lankytis pirmiau paminėtame centre. J. J. savo sveikatos sutrikdymą siejo su grasinimu susidoroti, kurį patyrė darbe iš kliento. Konsultacijos metu nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimas. Šis sutrikimas siejamas su stresogeniniais išgyvenimais. Nukentėjusiosios parodymus daugiau ar mažiau patvirtina ir pirmiau paminėtų liudytojų parodymai, todėl kolegija neturi pagrindo jais abejoti bei netikėti. Tą aplinkybę, kad nuteistasis P. S., nesilaikydamas kreditavimo sutarties, neinformavęs banko, ėmėsi kitų kreditorinių įsipareigojimų, teisme patvirtino kito banko darbuotojas V. Č.. Kaip liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) darbuotoja D. R. parodė, kad po pirmo incidento su P. S. (2010-10-04) J. J. ištiko nervinis šokas. J. J. banko vadovybei parašė tarnybinį pranešimą ir P. S. kredito byla buvo perduota į Vilnių. Ji skaitė tą tarnybinį pranešimą ir jame J. J. buvo nurodžiusi, jog P. S. jai grasina. Minėtos liudytojos teigimu, ji 2010-10-28 į banką atėjusiam P. S. bandė paaiškinti, kad jam nėra jokio reikalo bendrauti su J. J., nes jo kredito byla perduota į Vilnių. Tačiau P. S. jos nesiklausė ir bandė toliau kalbėtis su J. J., jai prie veido kišo lapą su tekstu, reikalavo, kad J. J. jį perskaitytų. Liudytojos D. R. teigimu, ji visą tą laiką P. S. bandė atitraukti nuo J. J.. Išeidamas P. S. pakeltu balso tonu J. J. pasakė, kad ji turi dviejų savaičių terminą. Pačio lapelio turinio nematė, tačiau po įvykio klausė J. J., kas tai buvo per lapelis. Tai buvo sąskaitos išrašas. Ji suprato, kad tai buvo iškirpta eilutė iš sąskaitos, kuria P. S. buvo nurašyta bauda už įsipareigojimų nevykdymą pagal kreditavimo sutartį. Kaip liudytoja apklausta O. Č. parodė, kad J. J. jai sakė, jog P. S. grasino su ja susidoroti, nes jam grėsė bauda už sutarties sąlygų nesilaikymą. Minėta liudytoja patvirtino, kad 2010-10-04 į banką buvo atėjęs P. S., kuris išprašė J. J. kolegę iš kabineto. Po pokalbio su P. S. ji matė J. J. apsiverkusią. Kad 2010-10-28 į banką atėjęs P. S. J. J. vėl siūlė nueiti į atskirą patalpą pasikalbėti, tačiau jai atsisakius tai daryti ir pasiūlius P. S. eiti į bendrą salę, P. S. pasiteiravo J. J., ar ji bijo. P. S. J. J. rodė kažkokį lapą su tekstu bei jį prikišęs prie veido liepė jai skaityti, sakė „žinai kas tau bus po dviejų savaičių“. J. J. perskaičius minėtą tekstą P. S. jos paklausė „tu žinai kas tavęs laukia?“. P. S. kalbėjo pakeltu balso tonu, klientų aptarnavimo skyriaus vadovė D. R. jį ramino, tačiau P. S. nenurimo. Kol jis buvo banke, jautėsi psichologinė įtampa. Po šio įvykio J. J. išėjo iš darbo. Mano, kad ji nesusitvarkė su patirtu stresu. Siekiant patikrinti nukentėjusiosios J. J. parodymus, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2010-10-04 į banką atėjęs P. S. išprašė iš kabineto E. M., atsisėdo priešais J. J. ir su ja apie kažką kalbėjo. P. S. išėjus iš J. J. kabineto, pastaroji ėmė garsiai verkti. Po kiek laiko J. J. nusiramino ir pasakė, kad P. S. jai ir jos šeimos nariams grasino fiziniu susidorojimu. Bijodama dėl savo vaikų saugumo ji nesikreipė į policiją, tačiau informavo banko vadovybę, po ko buvo nuspręsta P. S. kreditinę bylą perduoti Vilniaus miesto banko skyriui. 2010-10-28 P. S. vėl atėjus į banką, po kurio laiko išgirdo J. J. susijaudinusiu balsu sakant „nematau“. Po to išgirdo P. S. garsiai sakant „skaityk“. Girdėjo, kaip D. R. ramino P. S., tačiau jis nenusiramino, o pyktu balso tonu sakė, „matai“, J. J. atsakė „matau“. Galiausiai išgirdo P. S. sakant „tu žinai, apie ką aš šneku, tau duotas terminas apie dvi savaites“. Liudytoja E. M. parodė, kad ji dirbo viename kabinete su J. J.. 2010-10-04 į banką atėjęs P. S. jos paprašė išeiti iš kabineto ir palikti juos dviese su J. J.. P. S. išėjus, išgirdo J. J. verkiant. J. J. kompiuteriu rašė tarnybinį pranešimą, kuriame minėjo apie P. S. grasinimus susidoroti su ja ir jos šeima, minėjo savo vaikus. 2010-10-28 eidama pro šalį girdėjo P. S. J. J. kažką sakant apie dvi savaites, daugiau jų pokalbio negirdėjo. Po šio pokalbio J. J. griuvo, alpo, jai buvo iškviesta greitoji. J. J. daugiau į darbą neatvyko. Netikėti minėtais liudytojų parodymais kolegija neturi pagrindo, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys bei atitinkantys kitą bylos medžiagą.

Apeliantas tik teisme iškėlė versiją apie neva nesąžiningą pačią nukentėjusiąją, neva prekiavusią jo verslo planu, išplatinusią kažkokius slaptus duomenis. P. S. neigė grasinęs nukentėjusiajai, o jo teigimu, 2010-10-28 pakartotinai atvykęs į banką jis atnešė lapą, kuriame buvo nurodytas vienas iš informacijos pirkėjų. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad J. J. informaciją apie jo verslo planą galėjo perduoti savo broliui A. G., tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, o, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios, kaip banko darbuotojos, nesąžiningą savo pareigų atlikimą. Tačiau nukentėjusiosios J. J. parodymais, P. S. jai kišo ir liepė skaityti ne lapą su kažkokių asmenų pavardėmis, o lapelį apie nuo jo sąskaitos nurašytą baudą už kreditavimo sutarties įpareigojimų nevykdymą, t. y. tam tikrą dokumentą, patvirtinantį, kad J. J., kaip banko darbuotoja, tinkamai ėmėsi savo pareigų už tai, kad P. S., nesilaikydamas kreditavimo sutarties, neinformavęs banko, ėmėsi kitų kreditorinių įsipareigojimų, ką teisme patvirtino kaip liudytojas apklaustas kito banko darbuotojas V. Č.. Už tai (duomenys neskelbtini) privalėjo imtis tam tikrų priemonių, nuo P. S. sąskaitos buvo nuskaičiuota bauda už minėtos sutarties sąlygų nesilaikymą. Būtent tas lapelis, kurį jai kišo skaityti apeliantas, nukentėjusiosios J. J. parodymais, buvo dokumentas, patvirtinantis, kad nuo P. S. sąskaitos nuskaičiuota bauda. Pats apeliantas neginčija aplinkybės, kad nuo jo sąskaitos buvo nuskaičiuota bauda. Be J. J. parodymų šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. R., kuri pas P. S. matė siaurą lapelį, kurį jis kišo nukentėjusiajai skaityti, suprato, kad tai yra dokumentas, patvirtinantis, kad yra skirta bauda už sutarties sąlygų nesilaikymą. Visos pirmiau paminėtos liudytojos patvirtino, kad 2010-10-04 į banką atėjęs P. S. paprašė iš kabineto išeiti J. J. kolegę ir kabinete pasiliko vienu du su nukentėjusiąja, o jam išėjus iš banko, nukentėjusioji puolė verkti, sakė, kad P. S. jai grasino fiziniu susidorojimu, ką patvirtina ir pačios nukentėjusiosios banko vadovybei rašytas 2010-10-04 tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodė P. S. jai išsakytus grasinimus bei paprašė P. S. skirti kitą administratorių. Banko vadovybei atsižvelgus į J. J. prašymą, P. S. kredito byla buvo perduota Vilniaus centriniam bankui. 2010-10-28 pakartotinis P. S. apsilankymas banke bei pokalbis su nukentėjusiąja J. J. jau vyko prie tiesioginės liudytojos D. R., ką patvirtino ir pati liudytoja D. R.. Nukentėjusioji tvirtino, kad 2010-10-28 P. S. jai jokių tiesioginių grasinimų neišsakė, tik nuolat kartojo, ar ji suprato, ką jis praeitą kartą, t. y. kada jie 2010-10-04 buvo vieni du kabinete, jai buvo sakęs. P. S. pagrasino, kad duoda dviejų savaičių terminą viską išspręsti. Šias nukentėjusiosios aplinkybes, t. y. kad negirdėjo jokių tiesioginių grasinimų iš P. S., o tik girdėjo apie kažkokį dviejų savaičių terminą, kurį P. S. minėjo nukentėjusiajai, patvirtino ir pirmiau paminėtos liudytojos. Nukentėjusiosios J. J. parodymai, kad paskutinio apsilankymo metu P. S. buvo agresyviai nusiteikęs, o D. R. jį nuolat ramino, sutampa su liudytojos D. R. parodymais, kad ji stengėsi atitraukti P. S. nuo J. J.. Kad D. R. ramino P. S. patvirtino ir liudytojos O. Č., I. P.. Nukentėjusiosios parodymus, kad P. S. grasinimai ją stipriai įbaugino, paveikė jos psichinę būklę, dėl ko turėjo vartoti raminamuosius vaistus, patvirtina UAB „Panevėžio centro šeimos klinikos“ ir Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymos. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju terorizavimas yra susijęs su psichologiniu spaudimu, kai P. S. liepia išeiti nukentėjusiosios kolegei E. M. iš kabineto, pasilieka su nukentėjusiąja vieni du ir jai pasako grasinančius žodžius, grasina fiziniu susidorojimu, jei ji neatliks tam tikrų veiksmų, susijusių su jos tiesioginiu darbu, ar susilaikys nuo tų veiksmų atlikimo, nurodo terminą reikalavimams įvykdyti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl nebuvo išreikalauta iš banko vaizdo įrašų, kurie galėtų patvirtinti apelianto parodymus, jog jis nukentėjusiajai J. J. negrasino, o ją tik perspėjo, kad banko vadovybė bus informuota apie jos neteisėtą veiklą. Tačiau bylos duomenimis, kredito skyrius, kuriame dirbo J. J., nėra filmuojamas. Buvo nustatyta, kad banke filmuojamos tik viešos patalpos. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kodėl tarp P. S. ir nukentėjusiosios nebuvo atlikta akistata. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, P. S. ikiteisminiame tyrime atsisakė duoti parodymus. Tik teisme P. S. davus parodymus, atsirado versija apie verslo planą ir neteisėtą jo duomenų išplatinimą. Taigi nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo metu tarp nukentėjusiosios ir P. S. atlikti akistatos. Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas nuteistojo P. S. gynėjo prašymas apklausti liudytoją S. V., kuri patvirtino, jog jai gal prieš metus laiko pats P. S. pasakė, kad bankas pardavė jo verslo planą ir kad jis išsiaiškins, kaip tai galėjo atsitikti. Tačiau kolegija tokius liudytojos parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš liudytojos S. V. parodymų, apie parduotą verslo planą ji iš P. S. sužinojo gal prieš metus laiko. Taigi ir apeliantui apie šią liudytoją buvo žinoma anksčiau, tačiau nuteistasis P. S. nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei pirmosios instancijos teisme šios liudytojos nenurodė, minėta liudytoja nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinės baimės, netikrumo būsenos, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Grasinimui inkriminuoti pakanka, kad kaltininkas siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nukentėjusioji J. J. parodė, kad P. S. grasindamas fiziniu susidorojimu jai dar patarė „paguglinti apie jį ir sužinoti, kas jis toks yra“. Ji pasižiūrėjusi internete rado duomenų, kad P. S. siejamas su čigonų namo padegimu šalia Panevėžio J. B. gimnazijos. Nukentėjusioji teigė, tikrai išsigandusi, kad grasinimai gali būti įvykdyti realiai, juto baimę dėl savo vaikų, dėl šių priežasčių turėjo išeiti iš darbo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusioji J. J. turėjo pagrįstą manymą, jog P. S. grasinimai fiziniu susidorojimu bus realizuoti. Taigi pirmiau aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis P. S., vartodamas psichinę prievartą, grasino nukentėjusiajai fiziniu susidorojimu, t. y. padaryti pavojingą veiką J. J. gyvybei ar sveikatai, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją J. J.. Jis tai darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro poveikį, siekdamas sukelti nukentėjusiajai baimę, nerimą dėl savo ir su ja susijusių asmenų gyvybės ir sveikatos. Todėl BK 145 str. 2 d. numatyta veika P. S. inkriminuota pagrįstai.

Už BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo iki 4 metų bausmė. BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. BK 145 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Apeliantui paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Teismas, skirdamas apeliantui bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas BK 54 str. numatytas aplinkybes. Paskirtoji bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo principus.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, P. S., nors ir teisiamas antrą kartą, tačiau pirmu 2008-10-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis teistas už visai kitokio pobūdžio, nei šiuo atveju, nusikalstamos veikos padarymą – aplaidų apskaitos tvarkymą, jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjęs, teistumas neišnykęs. Šiuo nuosprendžiu jo padaryta tyčinė veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. S. yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, jo vadovaujamoje įmonėje dirba 21 darbuotojas. P. S. yra nevedęs, tačiau bendrai gyvena su M. K., ką apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino pati kaip liudytoja apklausta M. K.. P. S. teigimu, jis teikia išlaikymą M. K., nes ji mokosi ir niekur nedirba, ką patvirtina į bylą pateiktos pažymos bei liudytojos M. K. parodymai. Be to, P. S. teigimu, jis teikia pagalbą savo sunkiai sergančiam tėvui ir pensininkei motinai, ką taip pat patvirtina į bylą pateiktos pažymos (sveikatos pažymėjimas, invalidumo ir pensininko pažymėjimai). Nuteistasis administracine tvarka nebaustas, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad charakterizuojamas neigiamai. Tačiau kaip matyti, tokią išvadą teismas išimtinai grindė policijos pareigūnės J. P. raštu, kuriame nurodyta, kad aptarnaujamoje apylinkėje jis žinomas kaip linkęs daryti nusikalstamas veikas, draugaujantis su teistais, teisėtvarką pažeidinėjančiais asmenimis. Apelianto teigimu, Pušaloto gatvėje, kurią aptarnavo pareigūnė ir rinko jį charakterizuojančią medžiagą, jis gyveno iki 2004 m. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad P. S. šuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos UAB (duomenys neskelbtini), K. C. ind. plastmasinių gaminių įmonės, sporto klubo (duomenys neskelbtini) charakteristikos P. S. charakterizuoja teigiamai. Apylinkės teismas P. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgusi į pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas ( daugiau kaip pusantrų metų), per kurį P. S. nėra padaręs jokių teisėtvarkos pažeidimų, kas neleidžia besąlygiškai teigti, kad nuteistasis turi ryškų polinkį nusikalsti, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose kolegija daro išvadą, kad P. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, o ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas P. S. atidėtinas, paskiriant įstatyme numatytą įpareigojimą. Ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti nuteistojo P. S. apeliacinio skundo dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., P. S. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant P. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.