Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos raj., adresas procesiniams dokumentams (duomenys neskelbtini), Ukmergė, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, t.y. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovo pareigas, 2016 m. gegužės 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. K98 su A. P., kuri Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, dėl ko, bendrovėje lošėjus aptarnaujančio personalo — kasininkės pareigose nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 9 d. dirbo asmuo, neatitinkantis Azartinių lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Šiais savo veiksmais A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teismo posėdžio metu su jam inkriminuojamu kaltinimu nesutiko, nurodydamas, kad pripažįsta faktines bylos aplinkybes, tačiau nesutinka su teigimu, kaltinimu, kad A. P. atliko lošėjus aptarnaujančio personalo funkcijas. Nesutikimą su kaltinimu grindė pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012-11-20 įsakymo, kuriuo padalinių vadovams pavesta užtikrinti, kad darbuotojai, priimti kasininko ar salės darbuotojo pareigoms, mokymo ir išbandymo laikotarpio metu nevykdytų pareiginiuose nuostatuose nustatytų lošėjus aptarnaujančio personalo funkcijų. Duodamas paaiškinimus, pripažino, kad sudarė darbo sutartį su A. P., kurią priimant buvo teirautasi apie jos teistumą, ir ji patvirtino, kad yra neteista, pažadėjo pateikti pažymą, kad neteista kai tik ją gaus. Nurodė, bendrovėje tuo metu skubiai reikėjo kasininkės, o apmokymai trunka iki kelių mėnesių, todėl ja pasitikėdamas, skubiai ją priėmė, pradėjo jos apmokymus. Pripažino, kad pagal įstatymą privalu Lošimų priežiūros tarnybai pranešti apie priimtus darbuotojus, kas ir buvo padaryta, iš kur ir gavo pranešimą, kad A. P. teista už vagystę, teistumas neišnykęs. Nurodė, kad kol A. P. mokėsi, lošėjų aptarnavimo funkcijų nevykdė, dirbo nuo 2016-05-23 iki 2016-06-09 dirbo pagal slenkantį grafiką, dirbo su kita darbuotoja, kuri ją apmokė, kokie yra automatai, kokios jos funkcijos, kaip teisingai užpildyti dokumentus, dirbti su automatais, kaip pašalinti gedimą. Jai nebuvo leista aptarnauti lošėjų, kol neišmoks, nes nekvalifikuotas darbuotojas lošėjus aptarnauti negali. A. P. buvo priimta 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, nes siekė ją apmokyti dirbti vyr.kasininke, todėl jai buvo skirtas ilgesnis apmokymas. Kol A. P. mokėsi kasininkės darbo, lošimų priežiūros tarnyba pranešė apie jos teistumą, tada ji pripažino, kad pamelavo ir iš darbo išėjo. Taip pat nurodė, kad iki šio įvykio, bendrovės atsakingi asmenys dažnai bendravo su lošimo priežiūra asmenų teistumo tikrinimo klausimais, nes pažymą gauti užtrunka iki 10 dienų. Nurodė kad Lošimų priežiūros tarnybos darbuotojas P. K. sakė, kad netikslinga tikrinti du kartus asmenį, nurodydamas, kad tarnyba patikrins ir praneš, kol bendrovė apmokys asmenį, o šiuo atveju mergina įsidarbino teista. Kol apmoko darbuotojas, jie neatlieka lošėjus aptarnaujančių funkcijų, tačiau tai būtų operatyvi įdarbinimo funkcija. Šiuo metu, jis kaip atsakingas asmuo, vėl reikalauja, kad priimami į darbą asmenys užsisakytų ir atneštų pažymą apie savo teistumą. Taip pat nurodė, kad bendrovėje įprasta praktika, kad skelbiama apie laisvas vietas, vadovas vykdo atranką. Klaipėdos regione jis asmeniškai su kiekvienu žmogumi vykdo pokalbį, aiškina, kokie reikalavimai pagal bendrovės tvarką ir lošimo įstatymą, aptaria apmokėjimą. Kadangi bendrovė moka kiek dienesnį nei minimalų darbo užmokestį, bendrovė darbuotojams patraukti. Atvejis su A. P. įdarbinimu vienetinis, kai buvo įdarbintas teistas asmuo. Prašė nutraukti ATP bylą jos atžvilgiu, nes įdarbinta bendrovėje A. P. neatliko lošėjus aptarnaujančių funkcijų, o tik mokėsi iki buvo nustatytas jos teistumas ir ji atleista iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su A. P., kuri priimta kasininkės pareigoms, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Darbo sutartis nutraukta nuo 2016 m. birželio 9 d. pagal DK 127 str. 1 d.(b.l. 25-27,28).

A. P. pasirašytinai supažindinta su pareiginiais nuostatais (b.l. 29-32,,33)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 26 d. informavo Lošimų priežiūros tarnybą dėl bendrovės priimtų ir atleistų darbuotojų sąrašo, pateikdama jų asmens duomenis bei sutikimus siekiant aptikrinti atitikimą ALĮ 11 straipsnio reikalavimas, kurių tarpe nurodyta ir A. P. (b.l. 16,17,18).

2016 m. birželio 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie fizinį asmenį išrašo duomenimis, A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta bausmė - 225,96 eurų bauda. Jame taip pat nurodyta, kad A. P. baudą sumokėjo 2016 m. kovo 14 d. (b.l. 19).

Byloje esančio Lošimų priežiūros tarnybos prie LR FM Licencijų ir leidimų skyriaus (toliau- ir skyrius) vedėjos I. Č. 2016 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, gavus duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. P. teista ir turi neišnykusį teistumą, t.y. neatitinka ALĮ 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir negali būti lošimus organizuojančios bendrovės darbuotoju, aptarnaujančiu lošėjus, todėl tarnybiniu pranešimu buvo siūloma pradėti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą (b.l. 14-15).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Dėl to sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnyje numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014). Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas bet kuria kaltės forma, t. y. tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-400/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad: „Lošimus organizuojančios bendrovės steigėjais (akcininkais), taip pat juos kontroliuojančiais asmenimis, lošimus organizuojančios bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariais ir administracijos vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų administracijos vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošėjus aptarnaujančio personalo ir Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojais ir darbuotojais negali būti asmenys, turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus ar nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai.“ Pažymėtina, kad BK 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas - vagystė, priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino, tačiau duodamas paaiškinimus nurodė, kad pripažįsta faktines aplinkybes, t.y. kad priėmė darbuotoją A. P., nepatikrinęs, neįsitikinęs, kad asmuo nėra teistas, pasitikėdamas tik jos patvirtinimu, kad ji nėra teista. Nesutinka su kaltinimo teiginiu, kad A. P. atliko lošėjus aptarnaujančio personalo funkcijas, nurodydamas, kad minėta darbuotoja buvo priimta bandomajam laikotarpiui, tik mokėsi dirbti, asmeniškai lošėjų neaptarnavo, todėl negalima jos prilyginti prie lošėjų aptarnaujančio personalo, t.y. asmenų nurodytų ALĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodė, kad priimant minėtą asmenį į darbą (sudarant sutartį) nereikalavo asmens pažymos apie teistumą, nes bendrovei skubiai reikėjo darbuotojų, kurių mokymas pakankamai užtrunka, bei rėmėsi Lošimų priežiūros darbuotojo žodiniu sutikimu priimant į darbą nereikalauti būsimo darbuotojo duomenų apie teistumą, nes minėta tarnyba savo ruožtu darbuotojus tikrins. Teismas tokius A. G. argumentus laiko nepakankamus, nepagrįstus, nes jis, būdamas padalinio vadovu, t.y. bendrovės atsakingu asmeniu, kuris priima į darbą darbuotojus, privalo pagal savo pareigybę, ne tik žinoti veiklą reglamentuojančius įstatymus, nutarimus, kitų institucijų norminius dokumentus, įstatyminius darbo organizavimo pagrindus, tačiau vadovautis bei laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir t.t. Juolab, kad ALĮ 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kokiose pareigose negali dirbti teisti asmenys. Teismas nepagrįstais laiko ir A. G. argumentus, kad priimta A. P. iki jos atleidimo bendrovėje nedirbo, ir realiai lošėjus aptarnaujančios personalo (kasininkės) pareigų nevykdė, neaptarnavo, o tik mokėsi su kompiuterine technika, specializuota programine įranga, gilinosi į teisės aktus, lošimų aprašymus, lošimų organizavimo reglamentą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 23 d. sudaryta darbo sutartis Nr. K98 su A. P. ir įsigaliojo tą pačią dieną. Sutartyje nurodyta, kad bendrovėje A. P. pradeda dirbti nuo 2016 m. gegužės 27 d. Iš kasininko pareiginių nuostatų Nr. 11, su kuriais A. P. rašytinai supažindinta 2016 m. gegužės 23 d., matyti, kad 7.2.3 ir 7.2.4. punktuose yra įtrauktos šios kasininko pareigos - „priimti lošėjų pretenzijas ir ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną jas perduoti padalinio vadovui“ bei „priimti pinigų sumas ir išmokėti laimėjimus“, kurios yra tiesiogiai susijusios su lošėjų aptarnavimo funkcija. Net nevertinant aplinkybių, ar priimta A. P. mokėsi dirbti, ar dirbo, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. 2016 m. gegužės 23 d., prieš sudarydamas su A. P. darbo sutartį Nr. K98, neįsitikino, jog ji atitinka ALĮ 11 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. A. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2016 m. sausio 12 d. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), kuris priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teistumas už šį nusikaltimą A. P. galioja nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 14 d., todėl vadovaujantis ALĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, darytina išvada, jog A. P. negalėjo būti įdarbinta bendrovės lošėjus aptarnaujančio personalo pareigose. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad A. P. faktiškai neaptarnavo klientų, neatliko kasininkės pareigų nešalina administracinės atsakomybės, tačiau gali būti vertinama sprendžiant nuobaudos paskyrimą.

Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. G. pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, jo kaltė įrodyta objektyviaisiais nustatytų faktų, o būtent teisto asmens priėmimu į darbą, požymiais. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta padarytą ir įrodytą pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ str. 1 d.

A. G. lengvinančių bei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, į jo asmenybę: 46 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn bei teistumą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad teisės pažeidimas žymesnių neigiamų pasekmių nesukėlė, pagal teismui pateiktus duomenis įdarbinta darbuotoja faktiškai neatliko kasininkės pareigų iki pažeidimo paaiškėjimo, todėl įvertinus visa tai tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skirti A. G. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30,30¹, 31, 41³, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.