Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Ž., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013-10-20, apie 13.09 val., prie Jonavos g. ir Jurbarko g., Kaune, vairuodamas automobilį Renault „Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė priešais atvažiuojantį automobilį ir jį apgadino, eismo įvykio dalyviams nesutarus dėl įvykio aplinkybių apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p, 231.1 p., 231.2 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Ž. paaiškino, kad po eismo įvykio jis priėjo prie automobilio, su kuriuo susidūrė, bandė tartis su vairuotoju, kalbėjo su juo, siūlė jam pildyti deklaraciją. E. Ž. nurodė, kad siūlė jam ką nors daryti, tačiau kito automobilio vairuotojas pasakė, kad nieko. Tada E. Ž. apsisuko ir nuvažiavo. O paskui į namus atvyko policijos pareigūnai, jam surašė protokolą. Policijos pareigūnus iškvietė įvykio vietoje likęs pilietis.

Liudytojas R. S. parodė, kad E. Ž. vairuojamas automobilis brūkštelėjo jo automobilio veidrodėlį. Pravažiavęs tiltą jis sustojo. Prie jo privažiavo vairuotojas E. Ž., kurio jis paklausė, ką darom. Jis nieko nenorėjo daryti, pradėjo fotografuoti jo automobilį, po to sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Sakė, kad turi KASKO draudimą. R. S. nurodė, kad siūlė E. Ž. susitarti, tačiau šis nenorėjo, trenkė durimis ir nuvažiavo, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Numuštas veidrodėlis kainavo kelis litus, viską buvo galima vietoje išsiaiškinti, bet E. Ž. nenorėjo. Jis neatsisakė braižyti schemos, ką gali paliudyti kartu važiavusi žmona. Policija nutarė, kad abu vairuotojai yra kalti, t.y. kad jie abu pasišalino iš įvykio vietos. R. S. nuvažiavo iš įvykio vietos, nes ant tilto buvo didelis judėjimas, jis net negalėjo atidaryti mašinos durelių, todėl pavažiavo toliau. Po minutės prie jo privažiavo E. Ž., kurio jis klausė, ką darom, tačiau šis pabėgo, nuvažiavo. Dėl to jis ir iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė sutinkantis, kad važiavo šalia linijos, o veidrodėlis jau buvo kitoje linijos juostoje. Draudimas jo automobiliui padarytą žalą įvertino 400 Lt.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad sekmadienio popietę važiuojant per Senamiesčio tiltą pravažiuojantis automobilis Renault Laguna užkabino jų automobilio veidrodėlį. Renault Laguna buvo šalia troleibuso. Jo tėtis E. Ž. sustojo, paėmė nuo žemės nukritusį veidrodėlio dangtelį, jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo nuo tilto, kur ieškojo kito automobilio. Išlipę su kitu vairuotoju pradėjo aiškintis, ką darys toliau. Tėtis kitam vairuotojui siūlė braižyti schemą arba kviesti policijos pareigūnus. Iš kito automobilio išlipusi moteris ėmė rėkti, po ko tėtis paklausė, ar turi priekaištų. Jam buvo atsakyta, kad ne. Tada jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Didelio eismo tuo metu nebuvo. Kitas vairuotojas buvo nuvažiavęs nuo tilto. Pakalbėję jie suprato, kad dėl įvykio susitarta, kad priekaištų vienas kitam neturi, todėl išvažiavo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja R. J. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant E. Ž. veikoje pažeidimo sudėties, t. y. nesant tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. E. Ž. siekė surasti Renault Laguna vairuotoją, tarėsi dėl įvykio ir siekė nuspręsti, kokie bus vairuotojų veiksmai, t.y. ar bus pildoma eismo įvykio vietos deklaracija, ar bus kviečiami pareigūnai, ar eismo įvykio dalyviai padengs vienas kito padarytą žalą. Manydamas, kad esant vienodiems automobilių apgadinimams, esant apylygei žalai, kiekvienas padengs savo patirtą žalą asmeniškai, todėl nuvažiavo. E. Ž. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes vairavo blaivus, automobilis draustas, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Byloje nėra patikimų, pakankamų leistinų įrodymų, jog E. Ž. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Abu vairuotojai pažeidė pareigą, numatytą KET 232 p., todėl abu vairuotojai turi būti baudžiami pagal ATPK 127 str. 2 d.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio schema (b.l. 4), tarnybiniai pranešimai (b.l. 6, 7), paaiškinimai (b.l. 8, 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 11), nuotraukos (b.l. 12-15), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 17, 21), administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 22, 24), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. Ž. 2013-10-20, apie 13.09 val., prie Jonavos g. ir Jurbarko g., Kaune, vairuodamas automobilį Renault „Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Iš 2013-10-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-3070016-13 matyti, kad R. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas už tai, kad 2013-10-20, apie 13.09 val., vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir reikiamo tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė priešais atvažiuojantį automobilį ir jį apgadino, šį pažeidimą R. S. pripažino ir dėl jo gailėjosi. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius įvykio kaltininką bei tai, kad prasilenkiant priešais važiuojantiems automobiliams, vieno iš jų vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir reikiamo tarpo iš šono, kito automobilio vairuotojas, nagrinėjamu atveju E. Ž., dėl to paties pažeidimo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad E. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įvykio ir sudėties.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. E. Ž. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, jis neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad E. Ž. nebuvo įvykio kaltininkas, eismo įvykio nesukėlė, priešingai – nuo eismo įvykio nukentėjo, taigi jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos negali būti siejamas su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, taip pat negalima teigti, jog jis pasišalino iš įvykio vietos tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti administracinės atsakomybės.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog E. Ž. nesukėlė eismo įvykio, jo veiksmuose tyčios pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.