- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- A8.-2003-903/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- E. R.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R. būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovu, būdamas baustu pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalies, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223, 11 punkto, 12 punkto, 27 punkto nuostatas, neturint leidimo vežti keleivius tokiu reguliaraus susisiekimo maršrutu, 2019 m. birželio 19 d., apie 10.45 val., Gamyklų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. M. vežti keleivius autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) reguliariu reisu (duomenys neskelbtini) iš pradinės stotelės, esančios šalia (duomenys neskelbtini), pagal pakabintą tvarkaraštį, kuris taip pat viešai skelbiamas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini).
E. R. savo 2019 m. rugpjūčio 12 d. išaiškinime, kuriame prašo panaikinti 2019 m rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus inicijuotą administracinės nuobaudos skyrimo procesą, nurodo, kad transporto priemonės apipavidalinimas atitiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-02-12 įsakymu Nr. 55 patvirtintame „Keleivinių kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos apraše“ (2015-02-02 įsakymo Nr, 3-40 (1.5E) redakcija) specialiesiems reisams keliamus apipavidalinimo reikalavimus taip nurodant, kad vykdomi specialieji keleivių vežimo reisai. Keleivių vežimo maršrutas (duomenys neskelbtini) nėra nustatytas Valstybinės kelių transporto inspekcijos kaip reguliariojo reiso tolimojo susisiekimo maršrutas. Toks reguliariojo reiso tolimojo susisiekimo maršrutas yra negalimas, nes prasideda ir baigiasi ne autobusų stotyse. Šiuo maršrutu yra vykdomi keleivių vežimai specialiaisiais reisais. Specialiaisiais reisais vežama tikslinė keleivių grupė - (duomenys neskelbtini) keleiviai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui pateiktose (duomenys neskelbtini) sutartyse su (duomenys neskelbtini), sutarčių dalyse „sutarties objektas" yra aiškiai numatyta, kad sutarčių objektas yra „(duomenys neskelbtini) keleivių pervežimas specialiu reisu" ir numatomi specialių reisų maršrutai, sutarčių prieduose numatomi specialiųjų reisų grafikai. Pažymėtina, kad visi specialieji reisai - darbuotojų vežimas į darbą, mokinių vežimas į mokyklą ir kiti, turi numatytus grafikus ir šis požymis negali būti laikomas išimtinai reguliaraus reiso požymiu. Nutarime remiantis vien reisų periodiškumu ir jų grafiko bei informacijos apie reisus skelbimu interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) daroma prielaida, kad tai reguliarūs reisai patvirtintais maršrutais, tačiau toje pačioje interneto svetainėje aiškiai nurodoma, kad „maršrutas yra skirtas tik (duomenys neskelbtini) keleiviams“, kas apibrėžia keleivių tikslinę grupę ir patvirtina, kad reisai yra specialūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 27 d. 09.00 val., tačiau į teismo posėdį nei viena proceso šalis neatvyko. E. R. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Teismas negali sutikti su E. R. nuomone, kad 2019 m. birželio 19 d. keleiviniu autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) maršrutu Klaipėda (stotelė, esanti šalia (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojas vykdė ne reguliarų, o specialų reisą.
Pirmiausia, keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą reguliuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – KTK). KTK 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. KTK 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reguliarūs reisai - reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. KTK 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. KTK 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad specialūs reisai - reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų - į darbovietes ir iš jų, moksleivių - į mokyklas ir iš jų ir pan.).
Antra, pagal KTK 18 straipsnio 1 dalį keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimų vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) ir tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais išdavimo sąlygas, reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti: leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu; kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį; licencijos kopiją arba Bendrijos licencijos kopiją; kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai kasos aparatų naudoti nereikia), bilietų kontrolės lapą ir keleivių bilietus (toliau - bilietas); kasos žiniaraštį, kai bilietai (bagažo kvitai) į tą reisą buvo parduoti ne transporto priemonėje (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); keleivių bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutuose); ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad užsakomuoju reisu vežama pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta ir turinti bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) keleivių grupė, turint keleivių vežimo sutartį ir keleivių vežimo lapą. Keleivių vežimo lapas nebūtinas, jeigu keleivių grupė vežama į tame pačiame mieste vykstantį renginį. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo data, vieta ir numeris, keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinio punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių maršruto dalis), keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas, vežimui naudojamos transporto priemonės markė, modelis, mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka, vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos (pagal Taisyklių 18 punktą užsakomojo reiso metu ekipažas šią sutartį turi turėti). Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad specialiais reisais vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų ir pan.). Specialius reisus organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, kurioje turi būti nurodytos šių taisyklių 17 punkte nustatytos sąlygos, taip pat apibrėžta speciali keleivių grupė (pagal Taisyklių 21 punktą specialaus reiso metu ekipažas šią sutartį turi turėti).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo teismas daro išvadą, kad vienas esminių skirtumų tarp reguliaraus ir specialaus (ar užsakomojo) reiso yra tas, kad reguliaraus reiso atveju vežėjui už paslaugą moka keleiviai, pirkdami bilietus, o specialaus reiso atveju vežėjui už paslaugą moka ne keleiviai, o užsakovas (kuris, beje, ir organizuoja specialios keleivių grupės vežimą) pagal anksčiau minėtą keleivių vežimo specialiu (ar užsakomuoju) reisu sutartį. Šiuo nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 10.45 val., Gamyklų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 8 keleiviai, kurie turėjo internetu pirktus bilietus, o iš vairuotojo S. M., patikrinimo metu pateiktų sutarčių tarp (duomenys neskelbtini) ir vežėjo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir vežėjo (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad jos negali būti laikomos atitinkančiomis Taisyklių 17 punkte nustatytus reikalavimus, kadangi sutarčių objektas yra būtent vežėjo organizuojami keleivių pervežimai iš (duomenys neskelbtini) specialiu autobuso reisu ir jose nėra nurodytas mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka. Iš ko seka, kad laikyti aptartą reisą specialiu nėra jokio pagrindo.
Taigi aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad E. R. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neturint leidimo vežti keleivius tokiu reguliaraus susisiekimo maršrutu, būdamas baustu pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, 2019 m. birželio 19 d., apie 10.45 val., Gamyklų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. M. vežti keleivius autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) reguliariu reisu (duomenys neskelbtini) iš pradinės stotelės, esančios šalia (duomenys neskelbtini), pagal pakabintą tvarkaraštį, kuris taip pat viešai skelbiamas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, padarytas pakartotinai.
E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. R. pakartotinai padarė tyčinį administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2017-2019 metų laikotarpiu jis kelis kartus baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, kas rodo, kad jis tinkamų išvadų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina ir tokiu elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. R. skiriant ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
E. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 525 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.
Išaiškinti E. R., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19105294433 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.