Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys M. B., S. B., V. B., D. A., R. B., A. B. ir išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas ir antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Kuo mažesnio veiksnumo ribojimo principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse. Asmens veiksnumo ribojimo priemonė yra skirtina tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turi būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra susituokusi, tačiau turi nepilnametę dukrą B. G., gimusią (duomenys neskelbtini), B. G. tėvas yra S. G.. VĮ Registrų centro gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad M. B. motina yra S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), o tėvas S. B. yra miręs (duomenys neskelbtini). M. B. turi dvi seseris V. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. A., gimusią (duomenys neskelbtini), bei du brolius A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir R. B., gimusį (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. PF1-531, nustatyta, kad M. B. pas juos stacionare buvo gydyta du kartus, tai yra nuo 1988 m. spalio 31 d. iki 1988 m. lapkričio 25 d., jai nustatyta diagnozė oligofrenija. Imbecilumas lengvo laipsnio, apsunkinto paveldėjimo pasėkoje, neaurotinės reakcijos. Antrą kartą hospitalizuota 2010 m. vasario 17 d. ir buvo gydoma iki 2010 m. kovo 31 d. bei nustatyta diagnozė - organinis kliedesinis sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu.

Prieš apsigyvendama Gargždų socialinių paslaugų Krizių centre M. B. kartu su sugyventiniu S. G. ir nepilnamete dukra gyveno (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtina byloje esantys duomenys iš administracinių nusižengimo išrašo už penkerius metus apie M. B. administracinius nusižengimus ji penkis kartus baustas už melagingą policijos iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad M. B. dukters tėvas yra iš dalies nusišalinęs nuo dukters auginimo ir auklėjimo, nes neteikia jai reguliaraus išlaikymo, jei ir teikia jo teikiamas 20,00 Eur išlaikymas nėra pakankamas, pats neinicijuoja bendravimo su dukra, turi problemų su alkoholio vartojimu ir pats pripažįsta, kad jis vienas nėra pasirengęs auginti dukrą.

VĮ Registrų centro išrašo iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis M. B. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,21 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

M. B. dukra nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. lanko Gargždų - lopšelį darželį „Naminukas“, ji turi specialius ugdymo poreikius dėl lėtesnio fizinio ir psichinio išsivystymo. Kaip patvirtina kartu su pareiškimu teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš įvairių valstybinių institucijų, kad M. B. šeimai nuo 2014 m. sausio 13 d. yra teikiama socialinių įgūdžių ir palaikymo namuose paslauga. 2018 m. liepos 9 d. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba ir buvo suorganizuoti devyni posėdžiai, o nuo 2019 m. kovo 1 d. M. B. apgyvendinta Gargždų socialinių paslaugų Krizių centre kartu su savo nepilnamete dukra. Iš į bylą pateiktų Klaipėdos rajono paramos šeimai centro sudarytų planų ir jose pateiktos informacijos taip pat nustatyta, kad M. B. dėl savo sveikatos būklės nepriima jai teikiamų paslaugų, dažniausiai būna priešiškai nusiteikusi, o jei jos atžvilgiu yra išsakomos kokios pastabos ar patarimai kaip ji turėtų elgtis, ji pradeda elgtis neadekvačiai, pyksta, necenzūriniais žodžiais išvadina socialinius darbuotojus ir tampa agresyvi.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimu dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. ir jos nepilnametė dukra B. G. nuo 2019 m. vasario 18 d. yra apgyvendintos Gargždų socialinių paslaugų krizių centre. Ši apgyvendinimo paslauga ne kartą buvo pratęsta, kaip teismo posėdžio metu nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, šiuo metu pagal priimtą sprendimą M. B. ir B. G. apgyvendinimo paslauga pratęsta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Byloje esantis B. G. tėvo S. G. 2020 m. kovo 6 d. pranešimas patvirtina, kad jis šiuo metu neturi galimybės priimti gyventi M. B. ir savo dukters B. G., nes nėra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui, tai yra neįrengta vonia, be to, jis neturi galimybės vienas auginti dukrą ar ją kiekvieną dieną nuvežti ir parvežti į ugdymo įstaigą Gargžduose.

Išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą bei M. B. medicinos dokumentaciją, nustatyta, kad jos psichikos raida yra sutrikusi nuo gimimo 1998 m. -1996 m. laikotarpiu jai buvo diagnozuojamas lengvas arba vidutinis protinis atsilikimas, o nuo 1996 m. lapkričio 18 d. iki šiol jai diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Be to, 2010 m. ji buvo gydoma psichiatrijos stacionare dėl išsivysčiusios ūmios psichozės (psichomotorinis sujaudinimas, nuostolio, persekiojimo kliedesiai), kuomet jai diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas. Vėliau dėl organinio kliedesinio sutrikimo ji gydyta ambulatoriškai, psichikos sveikatos būklės pablogėjimai buvo koreguojami ambulatorinėmis sąlygomis, psichikos sveikatos centre lankydavosi gan retai.

2019 m. rugpjūčio 28 d. Gargždų PSPC raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. B. yra nustatyta diagnozė F70.1 lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu ir F06.2 – organinis kliedesinsi sutrikimas. Posėdžio metu apklaustas ekspertas K. D. bei kaip liudytoja apklausta M. B. gydanti gydytoja D. L. taip pat patvirtino, kad M. B. turi dvi diagnozes, tai yra pirmoji lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, o antroji diagnozė organinis kliedesisnis sutrikimas, kuris nėra išgydomas, o gali būti tik kontroliuojamas vaistų pagalba kaip ir elgesio sutrikimų gydymas. Liudytoja D. L. taip pat nurodė, kad pagal M. B. nustatytą diagnozę nėra privalomas lankymas, todėl M. B. pati pasijutusi blogiau apsilanko pas ją ir jai išrašomi vaistai. Liudytoja D. L. taip pat patvirtino, kad M. B. savimi gali pasirūpinti pati, tačiau dukra ji pati savarankiškai negali pasirūpinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad M. B. yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir ji gauna 214,00 Eur neįgalumo pensiją.

Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog M. B. turi ne tik psichikos sveikatos sutrikimą, tačiau jai yra nustatytas ir lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais ir tai turi įtakos jos mąstymui, valiai ir emocijoms, taip pat priimamiems sprendimams bei atliekamiems veiksmams (CPK 185 straipsnis).

Tačiau psichinės ligos ar proto negalios pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Taigi medicininio kriterijaus nėra pakankama, turi būti nustatyta, kad, neapribojus asmens veiksnumo, jo interesams kils grėsmė. Asmens veiksnumo ribojimas yra priemonė, skirtina tik tada, kai mažiau teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų.

Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos.

M. B. psichinei būklei nustatyti bei nustatyti sritis, kuriose ji gali veikti buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 21 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 nustatyta, kad M. B. konstatuojami psichikos sutrikimai - organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F06.2) ir lengvas protinis atsilikimas (F70). Ekspertizės akte nurodyta, kad M. B. negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais: maisto produktų įsigijimas - gali iš dalies; sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan. - negali; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. - negali; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimas- pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt. - negali; nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) - negali; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) - negali; dalyvavimas ūkinėje - komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) - negali; savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) iš dalies gali; sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) - negali; šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) - negali; darbo teisinių santykių sritis - iš dalies gali; socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) - iš dalies gali; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz., policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. - negali; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (balsavimo teisė) - iš dalies gali.

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad M. B. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja konkretus, paralogiškas, stokojantis nuoseklumo, kryptingumo ir produktyvumo mąstymas, itin menki gebėjimai apibendrinti, abstrahuoti, analizuoti bei interpretacinio pobūdžio ir savęs pervertinimo kliedėjimo idėjos, įtarus, gynybiškas elgesys, asmenybės, emocijų ir valios sutrikimai bei kritikos savo psichikos sveikatai būklei nebuvimas. Jos intelektiniai gebėjimai žemi, atitinka lengvo protinio atsilikimo lygį. Dėl mąstymo, intelekto, emocijų ir valios sutrikimų ji nesugeba pati spręsti susidariusių socialinių ir šeimyninių problemų, nepakankamai orientuojasi socialinėje aplinkoje. Analizuojant M. B. gebėjimą įgyvendinti tėvų valdžią, t. y. auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, pažymėtina, kad vaikų auklėjimas ir priežiūra - tai asmens ilgalaikiai sąmoningi, kryptingi, tikslingi ir valingi veiksmai, o lemiama kategorija tarp psichikos sutrikimo ir gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti yra kritiškumas (tai intelekto funkcija bei gebėjimas adekvačiai suvokti objektyvią tikrovę, asmeninę veiklą ir elgesį, juos analizuoti bei daryti realias išvadas). Taigi vertinant M. B. gebėjimą savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo vaiką, galima teigti, kad ji negeba suvokti ir adekvačiai patenkinti bazinių vaiko poreikių (higienos, mitybos, sveikatos), negeba paruošti, organizuoti ir struktūruoti fizinės vaiko aplinkos, tam, kad būtų užtikrinta pakankamai stimuliuojanti ir saugi gyvenimo aplinka, ji nesuvokia, kaip skatinti vaiko ugdymo ir socializacijos galimybes. Dėl savireguliacijos mechanizmo, intelekto ir valios sutrikimų ji negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti sudėtingų gyvenimiškų situacijų, tinkamai auginti ir prižiūrėti savo vaiko bei užtikrinti jo psichosocialinės raidos ir sveikatos poreikių bei adekvačiai savarankiškai pasirūpinti savo buitimi ir savimi.

Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2019 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus turtinių santykių sritį - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais ir asmeninių neturtinių santykių sritis: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros ir šeimos santykių, kuriose ji geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

2020 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas teismo psichiatras - ekspertas K. D. patvirtino pateiktą ekspertizėje pateiktą išvadą ir papildomai nurodė, jog jo manymu M. B. gali būti pripažinta ribotai veiksnia darbo santykių srityse, nes jeigu jai bus paskirtas rūpintojas ar globėjas, būtent jis galės prižiūrėti, kad būtų pasirašyta tinkama darbo sutartis ir būtų rastas tinkamas darbas, kuris nepažeistų jos interesų. Nurodė, kad M. B. uždavus jai sudėtingesnius klausimus jų nesupranta, o išvada dėl M. B. socialinių įgūdžius buvo padaryta remiantis visa bylos medžiaga. Mano, kad už komunalines paslaugas ji negali apmokėti, nes ji nesugeba apskaičiuoti pati mokesčių už elektrą ir panašiai, tačiau neatmeta galimybės, kad ji gali išmokti. Auklėti ir prižiūrėti vaiką negali, nes analizuojant Socialinių darbuotojų medžiagą matyti, kad vaikas nėra tinkamai prižiūrimas, nėra užtikrinamas reikiamas maitinimas, yra pavojus, nes M. B. psichinė būsena yra nestabili, ji nereguliariai vartoja jai paskirtus vaistus. M. B. negeba suvokti ir adekvačiai patenkinti vaiko poreikius, be to ji nėra kritiška savo sveikatos būklei. Dėl nestabilios psichikos būklės jai būna kliedesiniai intarpai ir efektinis nestabilumas, ji būna pikta ir agresyvi. Paaiškino, kad žmogus turintis nekritišką mąstymą negali adekvačiai suvokti aplinką ir racionaliai vertinti situacijas ir adekvačiai motyvuoti savo veiklą. Nurodė, kad jei M. B. nuolat vartotų jai paskirtus vaistus, padėtis kiek pagerėtų. Mano, kad apribojus veiksnumą bus tik stimulas vartoti nuolat vaistus, lankytis reguliariai pas gydytoją ir susitvarkyti aplinką. Nors iki šiol pavojaus jokio nebuvo, tačiau tas pavojus yra galimas ir išlieka realus, nes M. B. yra diagnozuotas ne tik lengvas protinis atsilikimas, tačiau jai diagnozuotas ir organinis kliedesinis sutrikimas, kuris vyksta dėl galvos smegenų pažeidimų, nes tie sutrikimai sąlygoja psichikos sutrikimus ir dėl to gali sutrikti elgesys ir gali prasiveržti agresijos proveržiai. Mano, kad suteikus tinkamą informaciją apie politinę situaciją ji galėtų balsuoti su kito asmens pagalba. Sutiko, kad gal iš dalies su kito asmens pagalba ji galėtų kreiptis į valstybines instancijas.

M. B. teismo posėdžio metu nesutiko, kad ji būtų pripažinta neveiksnia, nes mano, kad ji pati gali pasirūpinti tiek savimi, tiek vaiku. Nurodė, kad ji viską moką pati, tai yra pati daro valgyti, pati perka maisto produktus, pati apmoka sąskaitą už modemą, dirba ir vedą dukrą pas gydytoją ir darželį, tvirtina, kad ji vartoja jai paskirtus vaistus.

M. B. posėdžio metu savais žodžiais paaiškino, kas yra paskola, tai yra ji iš esmės suvokia, kad paskolintą sumą reikia grąžinti, tačiau negalėjo pasakyti iš ko ji paėmė paskolą, kokios palūkanos, kokiam terminiu. Jos posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesutampa su teismo turima medžiaga, nes M. B. tvirtino, kad ji 500,00 Eur paskolą paėmė 2012 m., tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra Lietuvos Antstolių rūmų rašto bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO turimų duomenų nustatyta, kad šiuo metu yra atliekamas išieškojimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3769-1071/02017. Šioje civilinėje byloje 2017 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo preliminariu teismo sprendimu iš M. B. yra priteista 1 218,68 Eur skola, 3,11 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 221,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,84 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB ,,J. I.“. Taip pat nustatyta, kad šiuo teismo sprendimu priteista skola yra susidariusi M. B. nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ ir M. B. 2017 m. sausio 2 d. sudarytą vartojimo paskolos sutartį Nr. 2446093, pagal kurią 36 mėnesių laikotarpiui M. B. buvo suteikta 1 329,50 Eur paskola.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, M. B. diagnozę, ekspertizės aktą, darytina išvada, kad siekiant apginti tiek pačios M. B. interesus, tiek kitų asmenų interesus, yra pagrindas M. B. pripažinti neveiksnia šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimas - pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje - komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Nors ekspertizės akte nurodyta, kad M. B. negali sumokėti už komunalines paslaugas, tačiau įvertinus tai, kad ekspertas posėdžio metu nurodė, kad neatmeta galimybės, kad M. B. gali išmokti tai daryti, nes iki šiol ji to nėra dariusi, įvertinus, tai, kad ji pati šiuo metu sumoka už vaiko šokių būrelio pamokas, pati nurodė, kad apmoka interneto teikiamas paslaugas, akivaizdu, kad su kito asmens pagalba ji sugebėtų iš dalies įgyvendinti savo teises ir pareigas ir šioje srityje, todėl yra pagrindas asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijęs su mokėjimu už komunalines paslaugas pripažinti ją ribotai veiksnia.

Iš byloje esančių surinktų rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. C., V. L., V. B. ir J. J. parodymų matyti, kad M. B. yra linkusi nepriimti jai specialistų teikiamos pagalbos, dažnai būna agresyvi, jei jos atžvilgiu yra išsakomos kokios nors pastabos ar patarimai, kaip ji turėtų elgtis, o jos socialiniai ir kasdieniniai įgūdžiai yra labai silpni. Tai pat neginčijamai nustatyta, kad teikiant M. B. socialinę pagalbą tiek socialinę pagalbą Krizių centre jos higienos ir kasdieniniai įgūdžiai yra pagerėję, ji su dukra kiekvieną dieną prausiasi, pati perka sau ir dukrai maisto produktus, pati gamina maistą, tačiau reikia jai priminti ir kontroliuoti, kad nebūtų pasibaigę maisto produktų galiojimo terminai. Kaip patvirtino liudytoja L. J., M. B. laikosi nustatytos tvarkos ir sąžiningai tvarkosi centre pagal nustatytą grafiką, visada laiku grįžta į centrą. Akivaizdu, kad asmuo prižiūrimas ir kontroliuojamas sugeba atlikti tam tikras pareigas ir darbus.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, teismo ekspertizės aktą, kuriame nustatyta ne tik M. B. liga, bet ir įvertinti jos veiksmų atitinkamų santykių srityse suvokimo laipsnis, teismo psichiatro parodymus, M. B. prižiūrinčios gydytojos D. L. parodymus bei kitų liudytojų, tai yra socialinių darbuotojų duotus parodymus darytina išvada, jog M. B. būklė turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių srityse atitinka tiek medicininį, tiek teisinį riboto veiksnumo kriterijus, t. y. M. B. iš dalies negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tačiau turi galimybę iš dalies su rūpintojo pagalba suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti įgyjant civilines teises ir pareigas.

Ekspertizės akte nurodyta, jog M. B. neturtinių santykių srityse: šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų dėl ligos sąlygotų mąstymo, emocijų bei valios pažeidimų, todėl turi likti visiškai neveiksni.

Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, jog nori auginti savo dukrą ir ją myli bei ja rūpinasi. Ekspertizės akte nurodyta, jog šioje srityje ji negali savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo vaiko, nes ji negeba suvokti ir adekvačiai patenkinti bazinių vaiko poreikių (higienos, mitybos, sveikatos), negeba paruošti, organizuoti ir struktūruoti fizinės vaiko aplinkos, tam, kad būtų užtikrinta pakankamai stimuliuojanti ir saugi gyvenimo aplinka, ji nesuvokia, kaip skatinti vaiko ugdymo ir socializacijos galimybes. Dėl savireguliacijos mechanizmo, intelekto ir valios sutrikimų ji negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti sudėtingų gyvenimiškų situacijų, tinkamai auginti ir prižiūrėti savo vaiko bei užtikrinti jo psichosocialinės raidos ir sveikatos poreikių bei adekvačiai savarankiškai pasirūpinti savo buitimi ir savimi.

Kaip patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga M. B. nuo pat gimimo pati rūpinasi dukra ir ją augina, tačiau jai padeda socialiniai darbuotojai, o šiuo metu ji jau apie metu laiko gyvena Krizių centre kartu su dukra. Nors byloje ir yra duomenų, kad M. B. pati nesikreipė dėl dukters neįgalumo, tačiau įvertinus šiuo metu esamą situaciją, kad M. B. laikosi dukters gydytojo rekomendacijų, pati veda dukrą pas gydytoją tiek ligos atveju, tiek ir profilaktiniam patikrinimui ir į tai, kad ji rūpinasi jog dukra lankytų ugdymo įstaigą ir pagal savo sveikatos būklę rūpinasi dukra, nėra pagrindo riboti visiškai jos veiksnumą. Tai, kad M. B. rūpinasi dukra ir jos pasiekimais iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S., dirbanti Gargždų lopšelyje - darželyje „Naminukas“ psichologe, kuri nurodė, kad M. B. domisi dukra ir jos pasiekimais ir išklauso rekomendacijas. Liudytoja D. R., kuri yra M. B. dukters auklėtoja, taip pat nurodė, kad M. B. dukrą atveda prižiūrėtą, mergaitė turi visas mokymosi priemones, kurios yra labai geros, mama nuolatos klausia ko trūksta, jei ko reikia nuperka. Liudytoja taip pat nurodė, kad M. B. reaguoja į pastabas, veda mergaitę į papildomas mokamas šokių repeticijas, tik kartais ji per anksti ateina pasiimti dukters, gal dėl laiko nesuvokimo.

Iš teismo išreikalautų M. B. dukters gydytojo pateiktų duomenų nustatyta, kad M. B. tiek ligos ar profilaktiniams patikrinimas dukrą atveda pati, laikosi rekomendacijų, nuvyksta specialistų konsultacijoms, mergaitė yra paskiepyta visais būtinais skiepais.

Nacionaliniu lygmeniu valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje. Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmonės su psichine negalia yra globojami valstybės. Valstybės globa pasireiškia, be kita ko, nustatomomis priemonėmis, kurių tikslas - užtikrinti teisinę asmenų su psichine negalia apsaugą nuo rizikos, susijusios su jų veiksmais, sudaromais sandoriais, dalyvavimu teismo procese ir pan.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad M. B. yra reikalinga pagalba, kuria gali suteikti valstybė, tai yra suteikti jai reikiamas socialines paslaugas, ką iki šiol ir vykdo.

Nors ekspertizės akte ir nurodyta, kad M. B. turėtų būti pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje ir to prašė pareiškėjo atstovė nurodydama, kad šioje srityje nėra galimybės teisių įgyvendinti per atstovą, tai yra rūpintoją ir, kad būtina apsaugoti vaiko interesus, tačiau įvertinus tai, kad su socialinių darbuotojų pagalba ji nuo pat gimimo rūpinasi dukra ir šiuo metu augina dukrą, tai, kad tiek B. G., tiek M. B. yra labai artimos ir turi emocinį ryšį, tai, kad M. B. deda visas pastangas, kad jos dukra lankytų ugdymo įstaigą, jos pačios iniciatyva B. G. lanko papildomą mokamą šokių būrelį, tai, kad M. B. atsižvelgia į ugdymo įstaigų specialistų ar dukters gydančio gydytojo išsakytas rekomendacijas, darytina išvada, kad šioje santykių srityje yra pagrindas pripažinti ją ribotai veiksnia. Akivaizdu, kad teikiant jai nuolatinę socialinę pagalbą, ji sugeba pasirūpinti vaiku, o vien tai, kad jos intelektas yra ribotas, nėra pagrindo pripažinti ją visiškai neveiksnia šioje srityje. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. B. dukters atžvilgiu būtų vartojusi smurtą ar būtų iškilęs realus pavojus dukrai dėl M. B. veiksmų. Teismo vertinimu, valstybė ir toliau turėtų rūpintis M. B. ir dėti visas pastangas, kad ji galėtų rūpintis dukra ir ją auginti. Sveikatai pablogėjus ar iškilus didesniems sunkumams M. B. įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas bus galima kreiptis į teismą dėl šio teismo sprendimo peržiūrėjimo.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, ekspertizės išvadą kurioje konstatuota psichinė liga bei kiek tas sutrikimas lemia poreikį bei būtinybę riboti M. B. veiksnumą konkrečiose gyvenimo srityje, teismo psichiatro eksperto papildomus paaiškinimus teismo posėdyje, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei pateiktus medicininius duomenis, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. B. dėl ligos geba tik iš dalies pasirūpinti savimi asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, todėl pagrindo nustatyti visišką M. B. neveiksnumą nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse, nėra. Todėl siekiant apsaugoti tiek M. B., tiek kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, turtą yra pagrindas pripažinti ją ribotai veiksnia nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas sutinka su eksperto pateikta išvada, kad įvertinus M. B. sveikatos būklę ir tai, kad ji iš dalies yra tik darbinga, yra pagrindas tik iš dalies riboti jos veiksnumą darbo teisinių santykių srityje, nes taip bus užtikrintos jos teisės į tinkamą atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, nes akivaizdu, kad ji savarankiškai susirasti jai tinkamo ir tinkamai apmokamo darbo nesugeba.

Ekspertizės akte nurodyta, kad kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė) M. B. iš dalies gali įgyvendinti, tačiau įvertinus šios srities paskirtį, nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad M. B. iš esmės supranta kas vyksta, tačiau jai sunku yra priimti sprendimus sudėtingais klausimais, darytina išvada, kad M. B. šioje srityje negali pakenkti nei sau, nei aplinkiniams, todėl nėra pagrindo riboti jos veiksnumą šioje srityje.

Suinteresuoto asmens M. B. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo paskyrimo (CK 3.239 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių; šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų įvertinimas ir panašiai); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz., policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas), gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.

Pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimas - pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.; nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje - komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) ir asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.