Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu), suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su pareiškėjo prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir globėjo atstovė teigia, kad pareiškėjo elgesys pasikeitė, tačiau skyrius sistemiškai vertina visą J. S. elgesį. Skyriaus vertinimu, pareiškėjas nesugebėtų tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, J. S. neturi jokio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo J. S. pripažinimo veiksniu (emancipuotu).

10. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9196-1079/2020 pareiškėjo J. S. laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras ir jo laikina gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 18 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra laisva sandėlio darbuotojo vieta, J. S. priims į darbą, kai jis teismo bus emancipuotas. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2020 m. gruodžio 18 d. pažyma nustatyta, kad J. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje Suaugusiųjų mokymo skyriuje neakivaizdinio mokymo forma (duomenys neskelbtini) klasėje, pagal Suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą.

12. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro pateiktoje J. S. charakteristikoje nurodyta, kad J. S. centre gyvena nuo 2020 m. liepos 14 d., mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvendamas Vaikų globos skyriuje jaučiasi gerai, tačiau norėtų gyventi savarankiškai ir būti atsakingas už save, aktyviai dalyvavo darbo paieškoje. J. S. emocinę ir psichologinę būseną galima įvertinti teigiamai. J. S. turi susiformavusias nuostatas ir įsitikinimus, noriai bendrauja su centro darbuotojais, drąsiai reiškia savo nuomonę, geba lengvai užmegzti kontaktą su kitais asmenimis. J. S. turi ilgalaikių planų, kurie yra paremti tolimesniu mokymusi, specialybės įgijimu. Aptariant ateities planus, J. S. apie tai šneka noriai, dalijasi savo mintimis, pastebėjimais. J. S. yra įsitikinęs, kad gebės gyventi savarankiškai.

13. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktoje 2020 m. lapkričio 18 d. J. S. charakteristikoje nurodyta, kad J. S. nuo 2020 m. spalio 12 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokinys yra draugiškas, komunikabilus, moka užmegzti kontaktą, greitai susirado klasėje draugų. J. S. gana savarankiškas. Jis nebijo išsakyti savo nuomonės ir ją apginti. Mokykloje J. S. mokosi neseniai, ugdymo procesas šiuo metu vykdomas nuotoliniu būdu. Jis planuoja ateityje susirasti darbą.

14. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis J. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu jis neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio atsako administracine tvarka, visa informacija buvo perduota Joniškio rajono savivaldybės administracijai; 2020 m. liepos 30 d. J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 485 straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų vartojimas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu jis neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio atsako administracine tvarka, visa informacija buvo perduota Joniškio rajono savivaldybės administracijai, 2020 m. gruodžio 26 d. pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygas, nes nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir vyko iš Joniškio rajono savivaldybės į Klaipėdos miesto savivaldybę, jam administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo paskirta 250 Eur bauda, kurią jis turi sumokėti iki 2021 m. sausio 27 d.

Dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.9 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.

16. Nepilnamečiui siekiančiam tapti visiškai veiksniu, t. y. emancipuotu, yra keliamos trys pagrindinės sąlygos: 1) nepilnametis turi būti sulaukęs 16 metų; 2) nepilnamečio, sulaukusio 16 metų, noras (sutikimas) pripažinti jį visiškai veiksniu; 3) įrodymai, patvirtinantys, jog nepilnametis yra visiškai savarankiškas, sugeba tvarkyti savo turtą, todėl yra pagrindo leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas.

17. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra sulaukęs 16 metų amžiaus, jis sutinka būti pripažintam visiškai veiksniu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas J. S. neįrodė, jog jis yra visiškai savarankiškas, kad sugeba tvarkyti savo turtą ir sprendė, jog nėra pagrindo leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, akcentavo tik neigiamus faktus, nekreipdamas dėmesio į teigiamus faktus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

19. Nagrinėjamos bylos atveju, priešingai nei teigia apeliantas, teismas nesirėmė vien negatyviais duomenimis apie apeliantą, o objektyviai įvertino visus jam pateiktus duomenis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas 2020-2021 mokslo metų pradžios jau pakeitė tris mokyklas, neleidžia teismui sutikti su pareiškėjo nurodytais argumentais, jog jis turi ilgalaikių planų, susijusių su tolimesniu mokymųsi, jo tvirtu pasiryžimu mokytis, įgyti specialybę. Byloje teismas pagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas savarankiškų pajamų neturi, yra išlaikomas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro, kuris yra paskirtas jo nuolatiniu rūpintoju, apeliantas gauna 15 eurų kišenpinigius. Pažymėtina, kad apelianto amžius leidžia jam dirbti ir nesulaukus pilnametystės. Sutiktina, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) priims pareiškėją dirbti, kai jis teismo bus emancipuotas, rodo apelianto norą gyventi savarankiškai, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti nepilnamečio apelianto veiksniu.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas iš esmės yra priklausomas nuo kitų asmenų, savarankiškų pajamų, kuriomis laisvai disponuotų, jis neturi, neturi ir jokio nekilnojamojo ar kito privalomo registruoti turto. Apelianto padaryti administraciniai pažeidimai rodo, kad jis dar nėra pajėgus savarankiškai įgyvendinti civilines teises ar vykdyti pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos išvadą dėl nepilnamečio J. S. pripažinimo visiškai veiksniu (emancipuotu), iš kurios matyti, kad skyrius nesutinka su J. S. pareiškimu dėl jo pripažinimo visiškai veiksniu (emancipuotu). Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2020 m. spalio 1 d. buvo gautas raštas iš dabartinio apelianto globėjo ((duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, nuo pat pirmos apsigyvenimo dienos nesilaiko nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, negrįžta laiku namo, rūko, vartoja alkoholį, pamokų metu nieko nedirba, nesilaiko mokinio elgesio taisyklių, grubiai elgiasi tiek su mokytojais, tiek su mokiniais, be pateisinamos priežasties praleidžia daug pamokų, neatlieka namų darbų. Minėta informacija visiškai prieštarauja suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro teismui pateiktai 2020 m. lapkričio 18 d. J. S. charakteristikai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis prieštaravimas įrodo, kad apeliantas dar nėra pajėgus gyventi savarankiškai. Būtina įvertinti ir tą faktą, jog pats apeliantas nurodo, jog mokslai jam nesiseka, kad buvo susidėjęs su blogais draugais, kad ugdymo procesas (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje vykdomas nuotoliniu būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praėjo pernelyg mažas laiko tarpas, kad būtų galima daryti išvadą, jog apelianto elgesys yra kardinaliai pasikeitęs.

21. Byloje nustatyta, kad apeliantas J. S. neturi jokio nekilnojamojo turto, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jis yra deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso J. S. buvusiai rūpintojai S. M.. Apeliantas nurodo, kad teismui pripažinus jį visiškai veiksniu (emancipuotu), jis gyventų nuomotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kad su buvusia rūpintoja S. M. jis gerai sutaria. Ši aplinkybė taip pat nerodo apelianto pastovumo, kadangi su buvusia rūpintoja S. M. jis dėl nuolatinių barnių nebenorėjo gyventi kartu, dėl ko S. M. buvo atleista nuo rūpintojos pareigų bei nuolatiniu pareiškėjo rūpintoju buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas pirmosios instancijos teisme nustatytas ir įvertintas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto J. S. pareiškimą dėl jo pripažinimo veiksniu (emancipuotu), nes šiuo metu nėra nustatytas pakankamas pagrindas leisti pareiškėjui savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.