Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir D.R. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams ir septyniems mėnesiams;

pagal BK 18 straipsnio 5 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įst. Nr. VIII-1439 red.) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „VW Golf“ vagystės) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „VW Passat“ vagystės) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, bausmė, paskirta pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 18 straipsnio 5 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „VW Golf“ vagystės), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „VW Passat“ vagystės), BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 213 straipsnio 1 dalį, bei Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams ir vienam mėnesiui.

R. M. išteisintas pagal BK 133 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, bei pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje R. M. buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalį dėl smūgių sudavimo S. K. miške, nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo.

pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams ir devyniems mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 159 straipsnį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams.

D. R. išteisintas pagal BK 133 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš R. M. , A. J. ir T. N. priteista solidariai 2000 Lt nukentėjusiajam M. S.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. J. , R. G. ir T. N. , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine ir kasacine tvarka neapskųstas.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalis dėl R. M. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

R. M. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 6, 9 dalių pagrindu nustatytos subendrintos šešerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 18 straipsnio 5 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įst. Nr. VIII-1439 red.), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio ,,VW Golf“ vagystės), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio ,,VW Passat“ vagystės), BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, bei Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį ir R. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams ir vienam mėnesiui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nustatyta aplinkybė, kad, pradėjus važiuoti R. M. vairuojamam automobiliui, trosu nukentėjusysis A. V. buvo pakeltas nuo žemės.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios D. R. kasacinį skundą atmesti, o R. M. kasacinį skundą dėl bausmės subendrinimo iš dalies patenkinti, nuteistųjų gynėjo, prašiusio kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. M. ir D. R. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su A. J. , neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, atvirai prievartavo didelės vertės turtą, t. y. 2001 m. gruodžio mėn. pabaigoje D. R. bei R. M. , veikdami kartu su A. J. , Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone sutikę A. V. (A. V. ), įsodino šį į R. M. vairuojamą automobilį ir nuvežė į mišką, esantį Klaipėdoje, prie Melnragės, kur visi trys sudavė A. V. rankomis bei kojomis ne mažiau kaip po tris smūgius į įvairias kūno vietas; po to D. R., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. J. ir R. M. , iš nukentėjusiojo atvirai pareikalavo sumokėti 1000 Lt už tai, kad nukentėjusysis tariamai D. R. išdavė padarius nusikalstamą veiką – vagystę iš garažo. Nukentėjusiajam pasakius, kad tokių pinigų neturįs, D. R. pareikalavo iš nukentėjusiojo perrašyti D. R. vardu bendrabučio butą. Po to A. J., tęsdamas turto prievartavimą, 2002 m. vasario 3 d., apie 20 val., veikdamas kartu su D. R. bei R. M. , Klaipėdoje, S. P. g. 27 namo kieme, jėga įsisodinę į R. M. vairuojamą automobilį „VW Jetta“, nuvežė A. V. į Kairių poligoną, esantį Klaipėdos r., Šilgalių k., kur, panaudodami prieš jį fizinį smurtą, atvirai iš nukentėjusiojo pareikalavo ateityje jiems sumokėti 12 000 JAV dolerių (48 000 Lt) arba perrašyti prie „Vėtrungės“ viešbučio jo tariamai turimą bendrabučio kambarį. D. R. uždėjo A. V. ant rankų antrankius, A. J. automobilio trosu pririšo jį prie antrankių, o kitą galą prie R. M. vairuojamo automobilio, kuriuo šis apie 300 m atstumu tempė nukentėjusįjį paskui automobilį. Po to D. R. , R. M. su A. J. vieną troso galą permetė per šaką ir pririšo prie automobilio galo ir A. V. pažadėjo sumokėti jų reikalaujamus pinigus. Po to A. J. , D. R. bei R. M. minėtoje vietoje, suduodami daugybinius smūgius, spardydami A. V. kojomis bei daužydami pagaliais, pastarąjį sumušė, padarydami nukentėjusiajam masyvią poodinę kraujosruvą ant abiejų vokų ir nosies nugarėlės ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejuose krūtinės ląstos šonuose, masyvias poodines kraujosruvas kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje ir abiejų šlaunų užpakaliniuose paviršiuose.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė, nešiojo bei realizavo šaudmenis ir sukurstė A. J. pagaminti, nešioti ir laikyti šaunamąjį ginklą, t. y. 2003 m. pavasarį, Klaipėdoje, tikslesnė data ir vieta nenustatyta, R. M. neteisėtai laikė ir nešiojo su savimi keturis vienetus dvylikto kalibro šovinių, kurie yra šaudmenys, bei savadarbį devynių mm kalibro pistoletą, kuriame nebuvo spyruoklės bei apkabos; iki 2003 m. pavasario, Klaipėdoje, tikslesnė data ir vieta nenustatyta, nurodytus šaudmenis ir ginklą realizavo, t. y. perdavė A. J. savo vairuojamame automobilyje ir sukurstė jį pagaminti šaunamąjį ginklą – paprašė sutaisyti pistoletą. Po to, A. J. , įkalbėtas R. M. , sutaisė šį pistoletą, tokiu būdu neteisėtai pagamino šaunamąjį ginklą. Tęsdamas nusikaltimą, R. M. nurodė A. J. paslėpti sutaisytą pistoletą, tą A. J. ir padarė - šį ginklą kartu su iš R. M. gautais šaudmenimis nugabeno ir paslėpė miško masyve, esančiame Klaipėdos r., netoli Lėbartų k.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. J., pagrobė automobilį, t. y. 2003 m. birželio 13 d., nakties metu, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, Klaipėdoje, iš Šiaulių g. 2 namo kiemo, pagrobė M. L. automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6200 Lt vertės, t. y. A. J. su savimi turėtu prietaisu, skirtu automobilių spynelėms išlaužti, išlaužęs ir tokiu būdu atidaręs priekinių kairės pusės durelių bei užvedimo spyneles, R. M. saugant aplinką, kad A. J. įvykio vietoje neužkluptų bei nesulaikytų policija, sujungęs automobilio užvedimo laidus ir užvedęs automobilį, jį su R. M. pagrobė.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. J. ir T. N. , pagrobė automobilį, t. y. 2003 m. rugsėjo mėn., naktį iš 24 į 25 d., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, Klaipėdoje, iš Vaidaugų g. 7 namo kiemo, pagrobė M. Š. automobilį „VW Passat“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės. R. M. automobiliu atvežė T. N. bei A. J. prie Vaidaugų g. 7 namo Klaipėdoje, kur A. J. prietaisu, skirtu automobilių spynelėms išlaužti, išlaužęs ir tokiu būdu atidaręs priekinių kairės pusės durelių bei užvedimo spyneles užvedė šį automobilį. Po to, R. M. saugant aplinką, kad jų neužkluptų pašaliniai asmenys, bei savo vairuojamu automobiliu lydint, A. J. nuvairavo pavogtą automobilį „VW Passat“ į mūrinį garažą, esantį Klaipėdoje, Baltijos pr. 12, kur T. N. pagal išankstinį susitarimą su A. J. bei R. M. šį automobilį išrinko.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo bei gabeno šaunamąjį ginklą su šaudmenimis, t. y. 2003 m. pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, įgijo šaunamuosius ginklus su šaudmenimis – fabrikinės gamybos dvylikto kalibro šautuvą „Germanica“ Nr. 665314 su ne mažiau kaip devyniolika dvylikto kalibro fabrikinės gamybos medžioklinių šovinių ir pistoletą „TT“ Nr. PK 2034 su jame esančiais šešiais 7,65 mm kalibro šoviniais. Šį šautuvą su nurodytais šoviniais nugabeno į savo tėvo J. M. nuomojamo buto, esančio Klaipėdoje, J. J. g. 17-6, rūsį ir iki 2003 m. lapkričio 14 d. 19 val. 40 min. neteisėtai laikė, kol juos šiame bute bei jo pagalbinėse patalpose atliekant kratą surado bei paėmė policijos pareigūnai. Šaunamąjį ginklą pistoletą „TT“ Nr. PK 2034 su šaudmenimis šešiais 7,65 kalibro šoviniais nugabeno į savo nuomojamą butą, esantį Klaipėdoje, Bandužių g. 5-55, kur neteisėtai laikė, kol juos nurodytame bute 2003 m. lapkričio 14 d. 15 val. atliekant kratą surado bei paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, t. y. 2003 m., tikslesnė data bei vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo 141,7124 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 1,013 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei 80 vienetų melsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 4,717 g psichotropinės medžiagos – MDMA, jas 2003 m. rudenį, tikslesnė data nenustatyta, atgabeno į savo nuomojamą butą, esantį Klaipėdoje, Bandužių g. 5-55, kur narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, pasvėręs išskirstė atitinkamomis dalimis, t. y. į du bespalvius polietileninius maišelius supylė atitinkamai po 50,2102 bei 50,8673 g kanapių ir jų dalių ir į keturis laikraščio gabalus suvyniojo po 9,7440 g, 9,6455 g, 9,8131 g, ir 9,8175 g kanapių ir jų dalių, o likusias narkotines medžiagas – 1,6148 g kanapių ir jų dalių - įdėjo į permatomą paketą. Kitą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, pasvėręs, išskirstė į plastikinius uždaromus maišelius atitinkamai po 0,245 g ir 0,768 g. Visas šias narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, minėtame bute neteisėtai laikė iki 2003 m. lapkričio 14 d., 15 val., kol jas šiame bute atlikus kratą surado bei paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad įgijo bei laikė netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, t. y. 2003 m., tikslesnė data nenustatyta, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo netikrą 100 JAV dolerių banknotą, t. y. JAV apyvartoje esantį piniginį vienetą, bei, žinodamas apie šių pinigų netikrumą, juos savo nuomojamame bute laikė iki 2003 m. lapkričio 14 d. 15 val., kol jį šiame bute kratos metu surado bei paėmė policijos pareigūnai.

D. R. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė bei realizavo šaunamąjį ginklą, t. y. 2003 m., tikslesnė data ir vieta nenustatyta, neteisėtai įgijęs šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro pistoletą „Parabelum“ Nr. 9930, jį iki 2003 m. rugpjūčio mėn. nenustatytoje vietoje laikė, po to netoli nuo A.J. tėvų sodo, esančio Klaipėdos r., Lėbautų k., sodininkų bendrijoje „Putinas“, perdavė šį šaunamąjį ginklą A. J. paslėpti ir taip neteisėtai jį realizavo. Taip A. J. neteisėtai įgijęs šį šaunamąjį ginklą, veikdamas pagal D. R. nurodymus, jį nugabeno ir paslėpė miško masyve, esančiame Klaipėdos r., netoli Lėbautų k., kur 2003 m. lapkričio 14 d. jis buvo rastas bei paimtas parodymų patikrinimo vietoje su A. J. metu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. R. ir R. M. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl D. R. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio pagrįstumas, taip pat ir dėl D. R. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį, patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti. Apeliacinės instancijos teismas patikrino baudžiamąją bylą, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme atliktas pagal BPK 324 straipsnio reikalavimus. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendžio išvados dėl D. R. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį pagrįstos išsamiu bylos išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas D. R. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nepažeidė BPK 20 ir 305 straipsnių reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo D. R. gynėjo apeliacinį skundą ir pripažino, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį D. R. nuteistas pagrįstai. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes D. R. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas tinkamai, nes nustatyti šio nusikaltimo požymiai – šaunamojo ginklo neteisėtas įgijimas, laikymas ir realizavimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų dėl šių aplinkybių įrodytumo pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimo, įvertinti ir kito kaltinamojo šioje byloje - A. J. - parodymai. Tai, kad nuteistasis D. R. nesutinka su A. J. parodymų įvertinimu, nėra pagrindas pripažinti, jog pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. A. J. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje BPK 272 straipsnyje nustatyta tvarka. Nėra pagrindo pripažinti, kad A. J. parodymai buvo gauti neteisėtais būdais ir įrodymų leistinumo principas nepažeistas. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva.

Tas pats pasakytina ir dėl įrodymų, susijusiųjų su D. R. kaltinimo ir nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, įvertinimo. Nuteistasis D. R. , kuris pirmosios instancijos teisme pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaltu neprisipažino, kasaciniu skundu prašo jo nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnį, tačiau nenurodo jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių pagrindą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. R. , A. J. ir R. M. , veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami prieš nukentėjusįjį A. V. panaudoti fizinį smurtą atvirai vertė A. V. perduoti didelės vertės turtą – 12 000 JAV dolerių arba 48 000 Lt. Tokia nusikalstama veika atitinka BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl pirmosios instancijos teismas nuteisdamas D. R. ir R. M. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl R. M. kasacinio skundo (BPK 368 straipsnio reikalavimai)

Reikalavimai kasaciniam skundui suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo R.M. kasacinis skundas neatitinka šių reikalavimų nei savo forma, nei turiniu. Jame nesuformuluotas vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų – apskundimo pagrindas. Kasatorius išvardija daugybę BPK straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, kurių reikalavimai ir nuostatos, kasatoriaus nuomone, buvo pažeisti, tačiau iš esmės nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių jo skunde nurodytų pažeidimų buvimą, todėl negalima nustatyti kasacinės bylos nagrinėjimo ribų. Kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas. Kasatorius gali prašyti priimti BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose numatytą sprendimą. R. M. kasacinio skundo prašymai yra bendro pobūdžio : pakeisti teismo sprendimus, teisingai nustatyti subendrintą bausmę ir panašiai. Teisėjų kolegija patikrina nurodytų kasaciniame skunde įstatymų reikalavimų pažeidimo buvimą, kiek tai pagrįsta teisiniais argumentais. Vien tik kasatoriaus nuoroda į tariamą BPK straipsnio reikalavimų pažeidimą neįpareigoja kasacinės instancijos teismą teikti motyvuotas išvadas dėl abstrakčiai suformuluotų kasacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo R. M. kasacinį skundą jame nurodytų teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, ribose.

Dėl LR Konstitucijos 31 straipsnio BPK 6 ir 177 straipsnių reikalavimų

Kasatorius nurodo šių įstatymų reikalavimų pažeidimą ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, pagrindžia savo teiginį tuo, kad iki jo bylos išnagrinėjimo teisme per žiniasklaidą ne kartą buvo paskelbta informacija apie bylą ir jis buvo pripažintas nusikaltėliu.

LR Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 6 straipsnyje įtvirtinti keli principai, kurių turinys labai platus. Tai ir asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, kad teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija, principas. Tai reiškia, kad tik teismas, išnagrinėjęs bylą ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, gali priimti galutinį sprendimą procese. Tačiau teismas, kuris nagrinėja konkrečią baudžiamąją bylą, neatsako už kitų asmenų, taip pat ir žiniasklaidos priemonėmis paskleistą informaciją apie šią bylą. Nagrinėjamoje byloje pagal R. M. kasacinį skundą nėra duomenų, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas būtų žiniasklaidoje paskelbta informacija apie R. M. . Taip pat nėra duomenų, kad žiniasklaidos priemonėmis buvo paveikti teismai, kurie išnagrinėjo šią bylą. Teisėjų kolegija iš baudžiamosios bylos medžiagos ir kasatoriaus nurodytų argumentų neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai šališkai išnagrinėjo šią bylą.

Kasacinės instancijos teismas negali patikrinti BPK 177 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nes tai ne šio teismo kompetencija.

Dėl BPK 7 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų

BPK 7 straipsnyje yra įvirtintas rungimosi principas, o BPK 58 straipsnyje išvardyti nušalinimo pagrindai asmenims, nurodytiems BPK 57 straipsnio 2 dalyje. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, kasatoriaus manymu, įstatymo reikalavimų dėl teisėjo nešališkumo nevykdė Klaipėdos apygardos teismo teisėja R. V. .

Iš bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėja R. V. pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas ir R. M. . Nušalinimų teisėjai proceso dalyviai nepareiškė. Vėliau, paaiškėjus, kad teisėja R. V. nagrinėjo kaltinamojo R. M. skundus kitoje byloje, 2006 m. sausio 19 d. nutartimi teisėja R. V. nusišalino nuo baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamas R. M. ir kiti, nagrinėjimo. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio, baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinamas ir R. M. , išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. M. , todėl nėra prasmės tikrinti teisėjos R. V. nešališkumo principo laikymosi.

Kasatorius nenurodo konkrečių rungimosi principo pažeidimo atvejų, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

Dėl BPK 21 ir 181 straipsnių reikalavimų

BPK 21 straipsnyje pateikta įtariamojo sąvoka, išaiškinta, kada asmuo tampa įtariamuoju. Šio straipsnio 4 dalyje pateiktas įtariamojo teisių sąrašas. Į šį sąrašą įeina įtariamojo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią jis realizuoja BPK 181 straipsnyje nustatyta tvarka.

R. M. nurodo kasaciniame skunde, kad jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokuroro M. N. nurodymu.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. M. 2004 m. sausio 6 d. pateikė prašymą Klaipėdos apygardos prokuratūrai leisti jam ir jo gynėjui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras M. N. 2004 m. sausio 9 d. nutarimu įtariamojo R. M. prašymą atmetė ir nurodė tokio sprendimo motyvus. Prokuroro nutarimą jo apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2004 m. sausio 28 d. nutartimi jo skundą atmetė. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis, kaip numatyta BPK 181straipsnio 1 dalyje, neskundžiama. Baigus ikiteisminį tyrimą R. M. buvo pateikta susipažinti visa bylos medžiaga ir jis su ja susipažino, tą patvirtina 2005 m. spalio 7-10 d. protokolai.

Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 21 ir 181 straipsnių reikalavimai, kiek tai susiję su įtariamojo teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Dėl BPK 11 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų

BPK 11 straipsnio 2 dalyje, kurios reikalavimų pažeidimą nurodo R. M. , yra įtvirtintas neprocesinės prievartos uždraudimo principas. Kasatorius deklaratyviai nurodo, kad prieš jį ir kitus kaltinamuosius ikiteisminio tyrimo pareigūnai naudojo fizinės ir psichinės prievartos priemones, siekdami išgauti tyrimui palankius parodymus, kurių negalima buvo pripažinti įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir pagal BK 20 straipsnio 4 dalies nuostatą įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasatorius nenurodo konkrečių įrodymų, kurių negalima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, tačiau jais pagrįstos teismo išvados išdėstytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kasacinės instancijos teismas negali patikrinti aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, kasatorius jas nurodo deklaratyviai.

Dėl BPK 123 ir 127 straipsnių reikalavimų

BPK 123 straipsnis nustato suėmimo skyrimo tvarką įtariamajam, o BPK 127 straipsnis – suėmimo taikymo trukmę ir jo termino pratęsimą. Tai nėra kasacinio nagrinėjimo klausimai. Suimtojo arba gynėjo teisę apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą reglamentuoja BPK 130 straipsnis. Be to, R. M. buvo sulaikytas 2003 m. lapkričio 14 d. atliekant ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje nuosprendis priimtas 2005 m. lapkričio 25 d. ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams, todėl nagrinėjamoje byloje kardomosios priemonės taikymas nebuvo svarstomas, o kardomosios priemonės klausimai ankstesnėje byloje yra už šio kasacinio nagrinėjimo ribų.

Dėl BPK 21 straipsnio 4 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų

Kasatorius R. M. pakartoja apeliacinio skundo argumentą ir nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, tačiau šio argumento taip pat nekonkretizuoja. Teisę į gynybą įtariamasis ir kaltinamasis gali realizuoti gindamiesi patys ir gindamiesi per pasirinktą arba paskirtą gynėją. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, kaip ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustatė R.M. teisės į gynybą pažeidimo. Dėl to motyvuotai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nuosprendyje. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, nes nenustatė teisės į gynybą pažeidimo pagal nuteistojo R. M. kasacinio skundo argumentus.

Dėl BK 63 straipsnio taikymo

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas esant realiajai nusikaltimų sutapčiai. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už vieno sunkaus ir šešių apysunkių nusikaltimų padarymą. Visi šie nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2001 m. pabaigos iki 2003 m. pabaigos, t. y. iki Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo R. M. nuteistas už dviejų sunkių, dviejų apysunkių ir penkių nesunkių nusikaltimų padarymą.

Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatą, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal taisykles, nustatytas BK 63 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustyta, kad tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti.

BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kada taikomas bausmių apėmimas. Tais atvejais, kurių neapima BK 63 straipsnio 5 dalis, taikomas bausmių sudėjimas.

Pagal BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatą, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu griežčiausia bausmė R. M. paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, - šešeri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo, o bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą apimtos griežtesne bausme, paskirta pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Prie šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės už tris sunkius ir septynis apysunkius nusikaltimus ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams vienam mėnesiui, kuri neviršija dvidešimties metų laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 7 dalis).

Taigi, R. M. subendrintos bausmės tinkamai taikant BK 63 straipsnio nuostatas ir nėra pagrindo tenkinti R. M. kasacinio skundo jame nurodytu pagrindu.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažinti teisėtais.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistųjų R. M. ir D. R. kasacinius skundus atmesti.