Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. M. (K. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) Vilniaus rajono teismo 1991 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus rajono teismo 1993 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsniu paleistas lygtinai su 3 metų bandomuoju laikotarpiu;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo "Dėl amnestijos" 3 straipsnį, bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 40 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2020 m. gegužės 10 d. apie 15:40 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to jis, 2019 m. spalio 28 d. įsiteisėjus 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia 2020 m. gegužės 10 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamojo K. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Iš 2020 m. gegužės 10 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. M. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, ir K. M. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 14:30 val., buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, pirmojo tikrinimo metu prietaisu "Alcotest 7510" Nr. ARKB-0262, patikros sertifikato Nr. 1179183, 16:26 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas, antru pūtimu 16:46 val. 2,93 promilių. K. M. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 70).

Iš 2020 m. gegužės 10 d. 16:26 val. alkoholio matuoklio "Alcotest 7510" Nr. ARKB-0262, patikros sertifikato Nr. 1179183, patikros kvito matyti, kad K. M. nustatytas 2,42 promilių girtumas (b. l. 71).

Iš 2020 m. gegužės 10 d. 16:46 val. alkoholio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. ARKB-0262, patikros sertifikato Nr. 1179183, patikros kvito matyti, kad K. M. nustatytas 2,93 promilių girtumas (b. l. 72).??

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ matyti, kad automobilis Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin kodas (duomenys neskelbtini), priklauso L. O. (b. l. 32).

Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio AUDI 80 TDI automobilio, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 1994, kaina Lietuvoje be PVM yra 594 eurai, su PVM 720 eurai (b. l. 31).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 612 eurų (b. l. 12–14).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad Probacijos tarnyba K. M. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. lapkričio 4 d. (2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d.), 2018 m. lapkričio 5 d. sudarytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas. K. M. vengė šaukiamas atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą Vilniaus regiono skyrių, todėl jam buvo išsiųstas raštas dėl baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkos ir sąlygų supažindinimo. K. M. vengė atvykti ir susipažinti (b. l. 15–16, 62).

Iš 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad K. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, paskirta jam 40 parų arešto bausmė. Be to, K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams ir priteista iš K. M. automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1049 eurų (b. l. 51–54). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. birželio 17 d. (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, taip pat vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami K. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamų veikų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmes. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmės rūšimis sutinka, tačiau prašo teismo leisti konfiskuotino turto vertę mokėti išdėstytą dalimis (b. l. 114).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad K. M. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina K. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kitas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), veikos padarytos esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, vairuojant jį gyvenvietėje, dienos metu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis K. M. teistas, du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kurios padarytos vienerių metu laikotarpyje, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos nepraėjus ne dvejiems mėnesiams po paskutinio procesinio sprendimo, kuriuo jis pripažintas kaltu. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už vairavimą neturint tam teisės, kai administracinis nusižengimas padarytas jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Tokie kaltinamąjį išimtinai neigiamai charakterizuojantys duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes kaltinamasis vykdyti vengė, neatlikdavęs paskirtų bausmių arba vėl nusikalsdavo neišnykus teistumui. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo K. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų K. M. nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant lygų įstatymo numatytam maksimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai K. M. buvo sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 10 d. 16 val. 26 min. iki 2020 m. gegužės 11 d. 11 val. 30 min. (b. l. 76–77, 100) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam K. M. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė kai teisė vairuoti transporto priemonę jam atimta, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Kaip jau minėta per vienerių metų laikotarpį net trečią kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,93 promilių girtumas, kad tokie K. M. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą kaltinamajam uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones maksimalų 5 (penkerių) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 11 d. (b. l. 76–77).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. K. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sugyventinei L. O. (b. l. 32). Tiek kaltinamasis, tiek liudytoja apklausta L. O. nurodė, kad kaltinamasis automobilio raktelius pasiėmė neklausęs savo sugyventinės, ji apie tai nieko nežinojo, nematė ir pati nedavė sugyventiniui raktų nuo automobilio. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 720 eurų su PVM (b. l. 31). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nors kaltinamasis K. M. prašė teismo leisti konfiskuotino turto vertę mokėti išdėstytą dalimis (b. l. 114). Tačiau bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 74 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, t. y. nei BK 72 straipsnis, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nuostatos neįtvirtina galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, K. M. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į baudžiamojo poveikio priemonę vykdantį antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, ir taip sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–99), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

K. M. (K. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. M. (K. M.) subendrintą bausmę skirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu K. M. (K. M.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiškai jas sudedant, bei su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, ir subendrintą bausmę K. M. (K. M.) skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti K. M. (K. M.) laikino sulaikymo laiką nuo 2020 vasario 20 d. 12 val. 40 min. iki 2020 m. vasario 21 d. 12 val. 53 min., ir nuo 2020 m. gegužės 10 d. 16 val. 26 min. iki 2020 m. gegužės 11 d. 11 val. 30 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai ir galutinę bausmę K. M. (K. M.) skirti 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti bausmės (baudos) dalį atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu K. M. (K. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. gegužės 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis K. M. (K. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 720 (septynis šimtus dvidešimt) eurų.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.