- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-1339-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01147-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- Gitanos Stanikaitytės, Romualdos Stanikaitytės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių Gitanos Stanikaitytės ir Romualdos Stanikaitytės atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Jurij Jusel ieškinį atsakovėms Romualdai Stanikaitytei ir Gitanai Stanikaitytei dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės G. Stanikaitytė ir R. Stanikaitytė pateikė teismui prašymą įtraukti Algirdą Augūną trečiuoju asmeniu, pažymėdamos, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, taip pat būtina jam sudaryti galimybę pateikti savo poziciją šioje byloje. Nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu buvo nustatytos sklypo, esančio Antilčių k., Ukmergės r., ir priklausančio Algirdui Augūnui, ribos. Nustatant ribas dalyvavo gretimų sklypų savininkai – ieškovas Jurij Jusel (sklypo kadastrinis Nr. 8195/0004:6) ir Stefanija Kiaušinienė (sklypo kadastrinis Nr. 8194/0004:280), kurie parašais patvirtino, kad visi trys sklypai susikerta taške Nr. 19, kurio koordinatės X-6127663.19; Y-561435.50. Nagrinėjamoje byloje tą patį tašką, kuris ieškovo pateiktame plane pažymėtas Nr. 8 (X-6127887.96; Y-561426.66), ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kitoje vietoje, negu buvo suderintas su Algirdu Augūnu, dėl ko pasikeistų riba tarp sklypų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino atsakovių prašymo įtraukti į bylą Algirdą Augūną trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
4. Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl žemės sklypų ribų nustatymo tarp ieškovo ir atsakovių. Visų trijų žemės sklypų ribų susikirtimo taškas Nr. 19, jeigu jis ir būtų nustatytas kitoje vietoje, kaip prašo ieškovas plane pažymint Nr. 8, ir kitoje vietoje, nei buvo suderinta su A. Augūnu, tai visiškai neturės jokios reikšmės A. Augūno žemės sklypo riboms, kadangi jo žemės sklypo riba išliktų toje pačioje vietoje, dėl taško Nr. 19 ar patikslintame ieškinyje plane pažymėto taško Nr. 8, A. Augūno žemės sklypo riba nepasikeistų. Todėl teismas netenkino atsakovių prašymo, nes teismo sprendimas neturės įtakos A. Augūno teisėms ir pareigoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovės Gitana Stanikaitytė ir Romualda Stanikaitytė atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį netenkinti atsakovių prašymo įtraukti Algirdą Augūną trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir įtraukti į bylą Algirdą Augūną trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
5.1. Teismas paviršutiniškai nustatė bylos esmę ir jos santykį su A. Augūnu, nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą, todėl priimta nutartis prieštarauja CPK 46 ir 47 str. Šiuo atveju ieškovui reikalaujant pakeisti kaimyninių sklypų savininkų suderintą tašką, akivaizdu, kad tenkinus tokio pobūdžio reikalavimą pasikeistų ribų teisinis reglamentavimas ir toks sprendimas paveiktų A. Augūno, kaip kaimyninio sklypo savininko, teisėtus interesus. Nagrinėju atveju byloje atsakovės reiškė reikalavimą įtraukti trečiuoju asmeniu A.Augūną motyvuodamos aplinkybėmis, kad 2012 m. spalio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu buvo nustatytos sklypo Antilčių kaime, Ukmergės rajone, kurio kadastrinis Nr. 8195/0004:239, priklausančio Algirdui Augūnui, ribos. Nustatant ribas dalyvavo gretimų sklypų savininkai Jurij Jusel (sklypo unikalus Nr. 8195/0004:6) ir Stefanija Kiaušinienė (dabartinė savininkė Stanikaitytė) (sklypo kadastrinis Nr.8194/0004:280), kurie parašais patvirtino, kad visi trys sklypai susikerta taške Nr. 19, kurio koordinatės X-6127663.19; Y-561435.50. Šioje nagrinėjamoje byloje tą patį tašką, kuris ieškovo pateiktame plane pažymėtas Nr. 8 (X-6127887.96; Y-561426.66), ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti kitoje vietoje nei buvo suderintas su Algirdu Augūnu, dėl ko pasikeis riba tarp sklypų ir sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl Algirdas Augūnas įtrauktinas į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kaip iš materialiojo teisinio reikalavimo turinio matyti, materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik atsakovių nurodytas asmuo, bet ir kiti asmenys, tokio reikalavimo patenkinimas sukels teisinių padarinių ir šiems asmenims, taigi teismas gali juos patraukti dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 str. 2 d.).
5.2. A. Augūno suinteresuotumą rodo tai, kad tenkinus ieškovo reikalavimus, žemės sklypo planas, jo ribos ir pažymėti taškai pasikeistų, todėl A. Augūnui, kaip žemės sklypo savininkui, tektų pareiga keisti Registrų centre įregistruotus jo sklypą žyminčius taškus, o būtent, tai, kad A. Augūno iki šiol patvirtinti taškai bei planas yra įregistruoti Registrų centre, o pasikeistus de facto aplinkybėmis, žemės sklypo savininkas privalo pateikti naujus duomenis Registrų centrui, taigi asmuo įgytų pareigą Registrų centre keisti duomenis apie jo žemės sklypą dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, t. y. dėl priimto sprendimo. Todėl nepranešus ir neatsižvelgus į šio asmens poziciją, būtų pažeisti teisinio tikrumo ir stabilumo principai bei būtų pagrindas bylą nagrinėti iš naujo, nes būtų išspręsti klausimai dėl jo materialiųjų pareigų, t. y. darytų tiesioginę įtaką jo teisėms bei pareigoms, kaip žemės sklypo savininkui. Šiuo atveju spręsti apie asmeniui tenkančias pareigas be jo sutikimo būtų neadekvatu, todėl skundžiama nutartimi priimtas sprendimas yra neteisingas A. Augūno, kaip žemės sklypo savininko, atžvilgiu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
6.1. Teismas tesingai, išsamiai ir argumentuotai išnagrinėjo bylos aplinkybes, taikė teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, netenkindamas atsakovių prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. Augūną.
6.2. Teismo sprendimas neturės įtakos A. Augūno teisėms ir pareigoms.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Jurij Jusel prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
7.1. Teismas priėmė visiškai pagrįstą sprendimą atmesti atsakovių prašymą įtraukti A. Augūną į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
7.2. Ginčas šioje byloje kilo dėl žemės sklypų ribų nustatymo tarp ieškovo ir atsakovių. Visų trijų žemės sklypų ribų susikirtimo taškas Nr. 19, ir jeigu jis būtų nustatytas kitoje vietoje, kaip prašo ieškovas pažymint Nr. 8, ir kitoje vietoje nei buvo suderinta su A. Augūnu, sprendimas visiškai neturės įtakos jo žemės sklypo riboms, kadangi jo žemės sklypo riba išliktų toje pačioje vietoje, t. y. A. Augūno žemės sklypo riba nepasikeistų. Todėl teismo sprendimas neturės įtakos A. Augūno teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinis procesas nutraukiamas.
9. Tuo atveju, kai į bylą neįtraukiami tam tikri asmenys, bet vėliau būtų padaryta išvada, jog teismo procesiniu sprendimu vis tik yra nuspręsta dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai sudarytų absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Todėl dar pirmosiose civilinio proceso stadijose turėtų būti tinkamai įvertinamos aplinkybės, kad būtų galima ateityje išvengti tokios situacijos. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukti/įstoti į bylą iki pat baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, kad iki šios proceso stadijos trečiųjų asmenų (ne)dalyvavimo byloje klausimas gali būti (per)svarstomas priklausomai nuo bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjusių aplinkybių (juo labiau, kad pirminėje proceso stadijoje dar ir apskritai gali nebūti pakankamai aiškus papildomų asmenų įtraukimo reikalingumas).
10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 str. 1 d. 1 p.) bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).
11. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai iš esmės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą gali skųsti atskiruoju skundu. Tačiau įstatymu nėra įtvirtinta, kad gali būti skundžiama (ir kas galėtų skųsti) nutartis dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo.
12. Dalyvaujantiems byloje asmenims trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo nei jiems, nei teismui toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu.
13. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutartį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys.
14. Padarius tokią išvadą, apeliacinis procesas nutrauktinas. Kaip minėta, nei skundžiamos nutarties priėmimas, nei apeliacinio proceso nutraukimas nereiškia, kad nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių yra užkertamas kelias tolesniame bylos procese svarstyti trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 5 dalimi, 336-338 straipsniais,
nutaria:
apeliacinį procesą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties nutraukti.