Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus (toliau ir – Informatikos ir ryšių departamentas) teikimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo nuteistojo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. kovo 1 d. gautas Informatikos ir ryšių departamento teikimas, kuriuo, be kita ko, prašoma spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo nuteistajam A. B.

Motyvuojamoji dalis

Informatikos ir ryšių departamento teikimas tenkinamas

3. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos įstatyme nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminus, nuostatas.

4. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad nevykdomas nuosprendis, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 (penkiolika) metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 (dešimčiai) metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – 20 (dvidešimt) metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Senaties eiga nutrūksta, jei nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką (BK 96 straipsnio 4 dalis).

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 342 straipsnį, įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Kadangi nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priverstinai išieško antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis), tokio nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su vykdomojo rašto dėl priverstinio baudos išieškojimo pateikimu antstoliui. Šiuo atveju nuteistasis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, baudžiamosios bylos duomenimis gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, todėl antstolis negali vykdyti vykdomojo dokumento (dėl baudos išieškojimo) jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu A. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 140 MGL (5 272 Eur) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. liepos 28 d., tačiau nuteistasis savanoriškai paskirtos baudos per nurodytą terminą nesumokėjo, priverstiniam vykdymui išieškojimas taip pat nebuvo nukreiptas.

7. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2023 m. kovo 16 d. išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis A. B. po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl esminę reikšmę įgyja tai, ar nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nevengė atlikti bausmės. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Paprastai tai yra slėpimasis nuo teisėsaugos institucijų, sistemingas gyvenamosios vietos keitimas, gyvenimas turint svetimus ar padirbtus dokumentus, pajamų ar turto slėpimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę ar turtą, sudarymas. Tačiau veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo, nelaikomi vengimu atlikti bausmę.

8. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-351-315/2015 matyti, kad A. B. buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Baudžiamojo įsakymo paskelbimo dieną A. B. buvo pasirašytinai įteiktas baudžiamojo įsakymo ir jo vertimo į rusų kalbą nuorašas, kurie 2015 m. liepos 3 d. buvo išsiųsti A. B. jo gyvenamosios vietos adresu Baltarusijos Respublikoje. 2015 m. liepos 29 d. A. B. jo gyvenamosios vietos adresu Baltarusijos Respublikoje buvo išsiųstas rašytinis įspėjimas dėl įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo, kuriame nurodyta, kad baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. liepos 28 d. ir jis per 24 mėnesius turi sumokėti baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą. Atsakymo į nurodytą pranešimą negauta. Nežiūrint į tai, asmens nesidomėjimas nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) vykdymo eiga negali būti pripažintas vengimu vykdyti bausmę, kadangi įstatymų leidėjas tokios pareigos nuteistiesiems nenustatė. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėjo pakankamas finansines galimybes baudą sumokėti savanoriškai.

9. Byloje nustatyta, jog nuteistasis A. B. yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis Baltarusijos Respublikoje. Duomenų, kad nuteistasis negyvena byloje esančiu adresu, nėra. Kaip matyti iš baudžiamajame įsakyme nustatytų faktinių aplinkybių, A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo vairuotoju Rusijos Federacijos įmonėje, važinėjo iš Baltarusijos Respublikos į Rusiją per Lietuvą ir atgal. Nenustatyta, kad nuteistąjį su Lietuva sietų socialiniai ir ekonominiai ryšiai, A. B. yra gimęs ir gyvena Baltarusijos Respublikoje, todėl natūralu, kad pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme jis išvyko į savo kilmės šalį. Nuteistojo judėjimo laisvę ribojantys draudimai teismo galutiniame sprendime nenustatyti, priėmus baudžiamąjį įsakymą jam nebuvo uždrausta išvykti į savo gyvenamąją vietą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pasibaigus baudžiamajam procesui A. B. išvykimas iš Lietuvos Respublikos savaime negali būti laikomas slapstymosi, vengiant vykdyti baudžiamąjį įsakymą, t. y. sumokėti paskirtą baudą, įrodymu.

10. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei treji metai ir byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistasis A. B. vengė baudžiamojo įsakymo vykdymo ar baudžiamojo įsakymo vykdymo senatis A. B. atžvilgiu buvo sustojusi ar nutrūkusi, todėl laikytina, kad A. B. atžvilgiu baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties terminas suėjo 2018 m. liepos 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. baudžiamasis įsakymas negali būti vykdomas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą.

Nutraukti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. baudžiamojo įsakymo vykdymą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.