Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1856-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2S-1856-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23341-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
UAB „Šiaurės kompanija“, V. B.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1856-619/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23341-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Šiaurės kompanija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams UAB „Šiaurės kompanija“, V. B. dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje S. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu prevenciniu ieškiniu (b.l. 87-96) prašė: uždrausti atsakovui UAB „Šiaurės kompanija“ sustabdyti UAB „Šiaurės kompanija“ gamybinę veiklą ir (ar) perleisti jos vykdymą kitai susijusiai įmonei; uždrausti perleisti UAB „Šiaurės kompanija“ turtą (ar jo dalį), atsargas (ar jų dalį), finansinį turtą (ar jo dalį), įsipareigojimus (ar jų dalį) be išankstinio rašytinio akcininkės V. B. sutikimo (pritarimo); leisti (suteikti teisę) ieškovei V. B. kreiptis UAB „Šiaurės kompanija“ vardu į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti pasikeitusius UAB „Šiaurės kompanija“ duomenis dėl akcininkų; įpareigoti UAB „Šiaurės kompanija“ direktorių V. B. darbo dienomis darbo metu įleisti ieškovę ir (ar) jos įgaliotą atstovą į UAB „Šiaurės kompanija“ registruotos bei faktinės buveinės vietos patalpas ir sudaryti galimybę susipažinti su UAB „Šiaurės kompanija“ dokumentais, įgyvendinant Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintas ieškovės kaip akcininkės teises gauti informaciją; išreikalauti iš atsakovo UAB „Šiaurės kompanija“ ir įpareigoti atsakovo vadovą ne vėliau kaip per septynias dienas pateikti šių dokumentų originalus ar jų nuorašus: UAB „Šiaurės kompanija“ finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą; UAB „Šiaurės kompanija“ priklausančių pastatų ir (ar) statinių nuomos sutartį (sutartis), pagal kurią (kurias) buvo išnuomotas bendrovei priklausantis turtas laikotarpiui nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01; UAB „Šiaurės kompanija“ įstatus; Akcininkų registro išrašą.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Šiaurės kompanija“ sustabdyti UAB „Šiaurės kompanija“ gamybinę veiklą ir (ar) perleisti jos vykdymą kitai susijusiai įmonei; uždrausti perleisti UAB „Šiaurės kompanija“ turtą (ar jo dalį), atsargas (ar jų dalį), finansinį turtą (ar jo dalį), įsipareigojimus (ar jų dalį) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovo akcininkas S. B. jau prieš tai buvo pažeidęs teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kas sudaro pagrindą įsitikinimui formuoti, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovui UAB „Šiaurės kompanija“ sustabdyti UAB „Šiaurės kompanija“ gamybinę veiklą ir (ar) perleisti jos vykdymą kitai susijusiai įmonei, uždrausti perleisti UAB „Šiaurės kompanija“ turtą (ar jo dalį), atsargas (ar jų dalį), finansinį turtą (ar jo dalį), įsipareigojimus (ar jų dalį) iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad iš ieškinio pagrindu išdėstytų aplinkybių ir pridėtų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų darytina preliminari išvada, kad ieškovei kaip akcininkei neteikiama informacija, susijusi su įmonės veikla, ieškovės buvimas UAB „Šiaurės kompanija“ akcininke iki šiol neišviešintas juridinių asmenų registre. Šioje civilinio proceso stadijoje pateiktų duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad sprendimas reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti UAB „Šiaurės kompanija“ gali būti priimtas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintos tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarkos, t.y. neinformavus ieškovės kaip akcininkės, kas sudaro grėsmę teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Šiaurės kompanija“ prašo panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 103-109). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškovės reikalavimus, atsakovas UAB „Šiaurės kompanija“ neįvykdytų arba negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra naikintinos. Teismas turėjo aiškintis ir vertinti ar atsakovas realiai gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas yra patikima kompanija, valdo nuosavybės teise nekilnojamo turto objektus, kitą materialųjį ir finansinį turtą.

2. Jau 2013 m. gegužės 30 d. atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl ieškovės, kaip akcininkės, duomenų įregistravimo juridinių asmenų registre, tačiau ne dėl UAB „Šiaurės kompanija“ kaltės ir dėl jai nežinomų priežasčių Juridinių asmenų registro tvarkytojas įregistravo UAB „Šiaurės kompanija“ akcininkų duomenų pasikeitimą 2013 m. rugpjūčio 5 d., atsakovas neesant laikinosioms apsaugos priemonėms bet kokiu atveju negalės priimti įmonei svarbių sprendimų be ieškovės akcininkės balsų ar pritarimo. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės neturi prasmės ir nėra tikslingos. Atsakovas visada laiku vykdo savo prievolės bei sutartinius įsipareigojimus, kai kontrahentų reiškiami reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti.

3. Teisminis procesas pradėtas prieš atsakovą remiasi tik prielaidomis, o ieškovės ieškinys dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje faktiškai paduotas tik dėl to, kad UAB „Šiaurės kompanija“ akcininkai nutraukė santuoką, ilgai bylinėjosi teismuose, o ieškovė tapusi įmonės akcininke siekia sužlugdyti buvusio sutuoktinio verslą. Teismas užtikrino sprendimo įvykdomumą maksimaliai nesant jokių objektyvių duomenų dėl vengimo vykdyti teismo sprendimą. Palikus laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržoma įmonės teisė naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu ar kitaip būtų pažeista interesų pusiausvyra bei teisingumo principai, be to, taikytos laikinosios priemonės pasižymi žymiai didesniu mastu negu pagrindinis reikalavimas. Juridinių asmenų tvarkytojui įregistravus akcininkų duomenų pasikeitimą atsakovas negalės priimti įmonei svarbių sprendimų be akcininkės balso/pritarimo.

Šalies argumentai

4. Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), siekia tik savo interesų įgyvendinimo, žlugdo buvusio sutuoktinio verslą.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l. 159-164), kuriame prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovas deklaratyviai tvirtina, kad jis yra patikima kompanija, nes pagal viešai paskelbtą bendrovės 2012 metų finansinės ataskaitos ir pranešimo kopiją, paaiškėjo, kad 2013 metais numatoma stabdyti įmonės gamybinę veiklą bei perleisti jos vykdymą kitai susijusiai įmonei bei yra numatytas turto, atsargų, finansinio turto bei įsipareigojimų tarp asocijuotų įmonių perleidimas. Pažymi, jog atsakovo veiksmai kelia grėsmę ieškovei kaip įmonės akcininkei ir ši grėsmė nėra paneigta. Ieškovės kaip akcininkės vienintelis tikslas yra užkirsti kelią, kad nebūtų vykdomi veiksmai priešingi įmonės interesams, sudaromi nepalankūs sandoriai bei nebūtų stabdoma pelninga įmonės veikla, perkeliant ją į kitą įmonę. Ieškovei veikti priešingai įmonės interesams yra tolygu veikti priešingai savo interesams. Teigia, kad atsakovas S. B. po santuokos nutraukimo ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas perkelti visą įmonės veiklą į susijusią įmonę UAB „Natural North Caviar“. Teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio dalyku, tačiau tai iš esmės yra nulemta prevencinio ieškinio instituto specifikos. Pažymi, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma – ieškinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iškilti grėsmė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikštą prašymą ieškinio pagrįstumą vertino preliminariai, nutartį taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad nors ginčas tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų padalinimo yra išspręstas Vilniaus apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimu, įsiteisėjusiu 2013-06-06 iki šiol nėra UAB „Šiaurės kompanija“ vadovas pateikęs Juridinių asmenų registrui prašymo įregistruoti akcininkų pasikeitimą, nors pagal Akcinių bendrovių įstatymą jam tenka tokia pareiga. Taip pat konstatavo, kad pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus ir juose užfiksuotą medžiagą, 2013 m. numatoma stabdyti UAB „Šiaurės kompanija“ įmonės gamybinę veiklą bei perleisti jos vykdymą kitai susijusiai įmonei, numatytas turto, atsargų, finansinio turto bei įsipareigojimų tarp asocijuotų įmonių perleidimas, kas savo esme reiškia ketinimą reorganizuoti įmonę. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų, teismas darė tikėtiną išvadą, kad sprendimas reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti įmonę gali būti priimtas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintos tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarkos.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, taikydamas byloje laikinąsias apsaugos priemones pažeidė tiek CPK 291 str. 1 d. 5 p., tiek teismų praktikos reikalavimus, nesiaiškino ar atsakovas realiai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

Teismo nutartis yra išsamiai ir tinkamai motyvuota, nurodant ir pagrindžiant aplinkybes dėl kurių byloje yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, t.y. iš viešai skelbtos bendrovės 2012 metų finansinės ataskaitos ir pranešimo (2013 m. balandžio30 d. Nr. 2012/A 11 p. kita reikšminga informacija nustatyta, kad 2013 m. numatoma stabdyti atsakovo įmonės gamybinę veiklą bei perleisti jos vykdymą kitai susijusiai įmonei. Numatytas turto, atsargų, finansinio turto bei įsipareigojimų tarp asocijuotų įmonių perleidimas. Nurodyti duomenys reiškia, kad įmonė yra priėmusi sprendimą perleisti jos turtą ir veiklą kitai įmonei, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos įrodymus, turėjo pagrindo daryti išvadą, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones įmonė patirs nuostolius, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Tuo tarpu pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų, kadangi skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu. Be to, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovo turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti CPK 147 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai susiję su nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė siekia sužlugdyti buvusio sutuoktinio verslą šiuo atveju niekaip neįtakoja teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o ginčijama teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė