Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-3-211/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
1S-3-211/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
A. Š.
NuorašasSkundas 1S-3-211/2018
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Š. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. 59-181 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo apeliantui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 135 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-01-05.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016-09-27, bausmės vykdymo pabaiga – 2019-09-25, 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2017-09-25. Neatliktos bausmės dalis 2017-10-26 – 1 metai 10 mėnesių 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017-11-02 priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi A. Š. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog šuo metu nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, neatitinkanti aplinkybių, kurias galima ištaisyti, taikant lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas teikimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo kriterijus ir tik dėl fakto, kad jo gyvenamojoje vietoje yra netvarkinga, sprendė, kad nėra galimybės įrengti laikinos elektroninės stebėjimo įrangos. Be to, nurodo, kad teismo nutartis nemotyvuota, neaiški, teismas sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Teigia, nors teismas ir nurodė, kad „Nors nuteistasis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai...“, tačiau kažkodėl priėmė priešingą sprendimą, motyvuojant netvarka namuose ir nepateikiant daugiau jokių konkrečių teisinių motyvų.

Skunde apeliantas teigia, kad taikant jam lygtinį paleidimą, bus pasiekta progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, kadangi paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaikoma ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tuo tarpu ir valstybės, nuteistasis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, mažėja recidyvisto rizika.

Apeliantas taip pat teigia, kad nustatyti, ar nuteistasis „pasitaisė“ ar ne, nėra įmanoma ir ši sąlyga nustatoma tik remiantis subjektyviais kriterijais. Be to, jam neaišku, kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. Teigia, kad teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad apeliantas yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių pastarąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Apeliantas taip pat cituoja teismų praktikos bylas bei teigia, kad visi jo nurodyti precedentai yra galiojantys, todėl sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnių, yra privalomi.

Skunde apeliantas taip pat teigia įsipareigojantis vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, įsipareigoja vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantas 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2017-09-25, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas. Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad apeliantas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje, nuo 2017-07-04 iki 2017- 08-08 dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ su tikslu stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Apeliantas Vilniaus pataisos namuose nedirba. Taip pat svarbu yra ir tai, kad atlikus nuteistojo A. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 83 balai, t.y. nors priskiriama vidutinei, tačiau siekia aukštesniąją jos ribą (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika 41-99 balai). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas A. Š. praeityje teistas 3 kartus už turtinius nusikaltimus. Amžius pirmo teistumo metu – 24 metai. Taip pat praeityje apeliantui 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieno bausmės vykdymo atidėjimo metu sąlygas pažeidė. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Taip pat teismui pateiktoje apelianto asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad pastarasis, kalbant apie ateities tikslus bei lūkesčius, nesuvokia poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimą ar poreikio jį sumažinti, nors bylos duomenimis A. Š. įtakos jo smurtiniam elgesiui, už kurį jis nuteistas 2016 m. rugsėjo 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, turėjo alkoholis. Negeba atskirti bei įsisavinti probleminių sričių, kurios įtakojo nusikalstamą elgesį. Problemų sprendimo įgūdžiai menki, nuteistasis sunkiai suvokia savo problemų ištakas, stokoja įžvalgų problemų atpažinime bei jų sprendimuose.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad A. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Priešingai nei teigia savo skunde apeliantas, teismas visas šias aplinkybes įvertino ir tinkamai motyvavo nutartyje, todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama nutartis nemotyvuota.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu apeliantas dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis keisti gyvenimo būdą, tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąja priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto A. Š. asmenybę, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimą ir būdamas praeityje ne kartą teistas, apeliantas puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos jo gyvenimą, tačiau, nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą elgesio variantą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo ir tie argumentai, kuriais ginčijamas apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumas ir motyvacijos stoka, kadangi matyti, kad visi apelianto asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinantys duomenys buvo tinkamai įvertinti bei yra išvardinti, apylinkės teismo sprendimas tinkamai motyvuotas.

Nors skunde analizuojami tam tikri teismų sprendimai, kuriais lygtinis paleidimas buvo taikomas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas minėtais teismo sprendimais nesivadovaus, kadangi tai yra tos pačios pakopos teismų priimti procesiniai sprendimai, kas nėra pripažįstama precedentu. Be to, šiuo atveju minėtos bylos nėra reikšmingos, nes jose nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai (parašai) Stasys LemežisVladislavas LenčikasLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė