Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gensera“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Gensera“ pateikė teismui ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai prašydama panaikinti atsakovės 2018-03-07 paskelbto supaprastinto viešojo pirkimo konkurso ,,Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Raseinių rajono savivaldybėje“ konteinerinių aikštelių įrengimo darbų su projektavimu pirkimas“ pirkimo Nr. 370803 procedūras, panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₂, kaip neteisėtą ir neatitinkantį viešųjų pirkimų skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principų.

Nurodo, jog 2018-03-20 pateikė atsakovui pretenziją dėl neteisėto kriterijaus T₂ ir reikalavo jį panaikinti. Pretenzijos reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad a) pagal kriterijaus vertinimo aprašymą nėra aišku ką tiksliai reikia aprašyti ir pateikti, tam, kad tiekėjo pasiūlymas būtų įvertintas „puikiai“; b) iš pateikto kriterijaus aprašymo neįmanoma nustatyti, kokį balą tokiam aprašui skirtų atsakovas ir kaip tiekėjas galėtų patikrinti gautą įvertinimą jei tiekėjo darbų organizavimo plano dalys (nes planas turi susidėti iš keltos dalių ir jos bus vertinamos atsakovo) būtų skirtingo lygio (pvz. viena dalis vertintina „puikiai“, o kita dalis „vidutiniškai“ ir t.t..); c) neaišku, kaip atsakovas nustatys, kad vidutiniškai parengtas aprašas yra vertas 4, o ne 5 balų (abu balai patenka į vertinimo lygį „vidutiniškai“), juo labiau, kai pagal pirkimo sąlygų 9.10 p. pasiūlymas surinkęs 4 ar mažiau balų yra atmetamas. Atsakovas 2018-03-22 ieškovo pretenziją atmetė motyvuodamas tuo, kad kriterijus yra aiškus kiekvienam profesionaliam rinkos dalyviui ir atsakovas turi teisę tokį kriterijų naudoti.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovas teigia, kad kriterijaus aprašymas yra dviprasmiškas, vertinimo tvarka yra neaiški, nes atsakovas nesuformavo konkretaus ir aiškaus poreikio, todėl tiekėjai yra priversti spėlioti ko gi atsakovui reikia, ir dėl to kriterijus pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principus, neužtikrina skaidraus ir objektyvaus tiekėjų vertinimo (net ir sutinkant, kad vertinime gali 4 būti truputį subjektyvaus mąstymo). Vien tai, kad tiekėjai teikiantys pasiūlymus yra profesionalai, dar nereiškia, kad jie gali pateikti kokybišką pasiūlymą neturėdami konkrečiai suformuoto poreikio. Kiekvienam vidutiniškai protingam asmeniui yra žinoma, kad darbą gali atlikti tinkamai ir tikslą pasiekti gali tik tuomet kai žinai ko iš tavęs reikalaujama. Atitinkamai ir šiame pirkime, jei kriterijuje būtų aiškiai suformuota ko atsakovui reikia ir ką tiksliai jis vertins, tuomet ir tiekėjai gebėtų pateikti konkrečius pasiūlymus, o ir atsakovui būtų lengviau juos vertinti.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad konkurso sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai parengti nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų ir konkurso sąlygose nurodyti kriterijų vertinimo aprašymai yra pakankami tam, kad dalyviai gebėtų tinkamai parengti prašomus dokumentus ir pateikti tinkamus pasiūlymus. Teigia, kad šio pirkimo atveju, su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais siekiama ne patikrinti, ar tiekėjas bus pajėgus įgyvendinti sutartį (tai užtikrina kvalifikaciniai reikalavimai), tačiau įvertinti, kaip tiekėjas įgyvendins sutartį, didesni balai bus suteikiami tiekėjams, kurių atitinkami aprašymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamą objektą, įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones, siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį – tiekėjo sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio tiekėjo atliekami darbai bus atlikti kokybiškiau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018-03-07 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą ,,Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Raseinių rajono savivaldybėje“ konteinerinių aikštelių įrengimo darbų su projektavimu pirkimas“ bei patvirtino konkurso sąlygas. Ieškovė 2018-03-20 pateikė atsakovei pretenziją prašydama panaikinti atsakovo nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2, nes jo aprašymas yra dviprasmiškas, vertinimo tvarka yra neaiški. Atsakovė 2018-03-22 raštu ieškovo pretenzijos netenkino.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas.

VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkim dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės versti atitinkama veikla, finansinio pajėgumo, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Taigi perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks kvalifikacijos reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie neatitiks vieno ar kito reikalavimo.

Atsakovė pirkimo sąlygų 9.7 punkte nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Ieškovė ginčija atsakovės numatytą kriterijų – darbo organizavimas (T₂). Ieškovė teigia, kad šis kriterijus yra nepagrįstas, neobjektyvus, dviprasmiškas bei pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus ir neleidžiantis pasiekti pirkimo tikslo, todėl turi būti panaikintas. Ieškovė visų pirma teigia, kad atsakovės nustatytas kriterijus yra neaiškus, be to, jis iš esmės paremtas ne faktiniais duomenimis, kurių pagrindu ir turi būti atrinktas ekonomiškiausias pasiūlymas, o išskirtinai neapibrėžtu, neaiškiu ir teoriniu mąstymu.

Pirkimo sąlygose numatyta, kokiais atvejais tiekėjai bus įvertinti „puikiai“, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, už kurį pagal pirkimo sąlygas bus skiriama 8-10 balų. Kriterijus T2 (darbo organizavimas ) vertinamas ,,puikiai“, kai „numatyti užsakovo reikalavimuose nedetalizuoti efektyvūs, pagrįsti bei nesunkiai įgyvendinami darbo organizavimo aspektai, jie visiškai atitinka perkamų darbų specifiką“, „pateiktas resursų valdymo planas, pateikta numatoma naudoti įranga ir žmogiškieji ištekliai, pateikti „pagrįsti ir logiški“, „tvarkaraštis realus“, „komunikacijos planas, kuris atitinka paslaugų specifiką, yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas“. Iš nustatytų formuluočių neaišku, kaip atsakovė vertins minėto plano efektyvumą bei įgyvendinimo ,,paprastumą‘‘ arba kaip kontroliuos, ar tiekėjas laikosi išorinio komunikacijos plano, nors tiekėjo pasiūlymas bus laikomas pirkimo dokumentų sudedamąja dalimi. Todėl teismas vertina, kad šis pirkimo reikalavimas neaiškus ir neapibrėžtas, gali nulemti subjektyvų tiekėjo pasiūlymo vertinimą.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pagal kriterijaus T₂ (darbo organizavimas) vertinimo aprašymą nėra aišku ką tiksliai reikia aprašyti ir pateikti, tam, kad tiekėjo pasiūlymas būtų įvertintas „puikiai“. Be to, iš pateikto kriterijaus aprašymo neįmanoma nustatyti, kokį balą tokiam aprašui skirtų atsakovas ir kaip tiekėjas galėtų patikrinti gautą įvertinimą jei tiekėjo darbų organizavimo plano dalys (nes planas turi susidėti iš keltos dalių ir jos bus vertinamos atsakovo) būtų skirtingo lygio (pvz. viena dalis vertintina „puikiai“, o kita dalis „vidutiniškai“ ir t.t..). Taip pat pagal šio kriterijaus vertinimo aprašymą nėra visiškai aišku, kaip atsakovas nustatys, kad vidutiniškai parengtas aprašas yra vertas 4, o ne 5 balų (abu balai patenka į vertinimo lygį „vidutiniškai“), juo labiau, kai pagal pirkimo sąlygų 9.10 p. pasiūlymas surinkęs 4 ar mažiau balų yra atmetamas.

Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, ne dviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-378/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika).

Viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (šiame kontekste plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Teisingumo Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šioje byloje ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, kuri įtvirtinta kriterijaus T₂ aprašyme nėra pagrindo laikyti aiškia bei suprantama.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės numatytas ginčijamas kriterijus yra iš esmės susijęs su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinu.

Dėl bylos baigties.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl, ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog ginčijamos konkurso sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 785,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 785, 00 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad pirkimo sąlygų 9.7 punkte nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus T₂ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nutraukti Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomą supaprastintą viešojo pirkimo konkursą ,,Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Raseinių rajono savivaldybėje“ konteinerinių aikštelių įrengimo darbų su projektavimu pirkimas“ pirkimo Nr. 370803.

Priteisti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Gensera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 785,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.