- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1-65-334/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- G. S., M. N.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, 50 proc. nedarbingas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį,
M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji G. S., M. N. ir asmuo kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2018 m. spalio 30 d., apie 8.17 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip po du smūgius kumščiais G. B. į galvos sritį, bei asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, suduodant mediniu tvoros pagaliu vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydami poodinę kraujosruvą kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, nuo ko dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje-pakaušinėje srityse, kas komplikavosi židininiu apibupius seroleukocitiniu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, skysčio susikaupimu dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, 2018-12-08 6.30 val. (duomenys neskelbtini) G. B. mirė, tuo tyčia nužudė G. B..
Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino ir parodė, kad G. B. sudavė ranka, nemušė su ramentu. Sėdėjo alaus bare-smuklėje jis „(duomenys neskelbtini) t.y. A. K., M. N. ir dar kažkas. Tiksliai nepamena kuris, lygtai (duomenys neskelbtini) pasakė, kad A. pavogė grandinėlę, nusegė ją, apie tai visi bendrai kalbėjo. Po to, po dviejų dienų G. buvo sutikęs, liepė atiduoti grandinėlę, jis sakė, kad jis grandinėlę atidavė. N. sakė, kad jam niekas grandinėlės neatidavė. Kadangi jis žinojo, kur gyvena G., dėl to jie nuėjo aiškintis dėl grandinėlės pas G. B. į namus. Visi nusprendė, kad reikia nueiti pasiaiškinti. G. pažinojo daugiau nei 30 metų. Pasibeldė į duris, duris atidarė pats G.. Pradėjo aiškintis. G. sakė, kad jis grandinėlės neėmė. Jis (G. S.) pasakė, kad matė bare video įrašą ir jame pažino G.. Pasakė, kad G. meluoja ir sudavė ranka jam į veidą. Jam pradėjo bėgti kraujas ar iš lūpos, ar iš nosies. Jis išsitepė krauju treningą ir nuėjo prie dubens, kuriame buvo pripiltas vandens, nusivalė kraują. Paskui vėl aiškinosi, kur G. draugelis gyvena. G. sakė, kad jo draugelis gyvena (duomenys neskelbtini), nežino kur tiksliai. G. jis sudavė kumščiu į veido sritį, du kartus. Pradėjo bėgti kraujas. Nematė, kad G. muštų N. ar kiti. A. K. gal sudavė kelis kartus, su lenta, basliu, kurį atsinešė iš kiemo. Tą baslį jis pasiėmė jiems beeinant pas G., gal prie namo, gal prie tvoros. Jis (G. S.) G. sudavė du smūgius ranka, A. K. jam sudavė su basliu per galvą, paskui sudavė ir ranka. Jie klausinėjo, kur gyvena draugelis, kur yra grandinėlė. Kadangi jis nesakė, tai jie vis suduodavo jam smūgius. Jis nematė, kad M. N. būtų sudavęs G.. Perskaičius įtariamojo G. S. parodymus, duotus 2018-11-19, ikiteisminio tyrimo metu. (4 t. b.l. 51-52) jis parodė, kad ramentu nemušė, tik nustūmė jį su ramentu, nes sėdėjo šalia jo ant lovos. Tada sudavė jam ranka. Dėl parodymų, kad pirmas smūgius sudavė M., gal ir sudavė tuo metu, dabar tiksliai nepasakys, nes tada buvo išgėrę, neprisimena. Viskas įvyko labai greitai. Perskaičius G. S. pirminius parodymus, duotus 2018-10-31. (T.4, b.l. 44-46), jis paaiškino, kad jeigu taip sakė, kad trenkė G. B. keturis smūgius, ir nurodė kitas aplinkybes, kad sudavė ir lazda, tai taip ir buvo, tada geriau atsiminė. Neneigia savo duotų parodymų. Pilnai prisipažįsta dėl to kas įvyko, gailisi. Nepripažįsta, kad mušė su lazda. Bet jeigu taip sakė, vadinasi taip ir buvo. Kaltę pripažįsta visiškai. Atstumas nuo aludės iki (duomenys neskelbtini) – ne pilnas kilometras. Eidami jie kalbėjosi, kad jis žino, kur gyvena G., kad išsiaiškins, kur yra grandinėlė. Ta grandinėlė buvo M.. M. jo prašė, kad padėtų nueiti ir parodytų, kur gyvena G.. A. K. buvo kartu aludėje, jis ėjo kartu, nes jie su M. geresni draugeliai. Kaltę pripažįsta, kad sudavė smūgius ranka, bet nenorėjo G. B. nužudyti. Ir paskutiniai jo parodymai duoti 2019-02-25 yra duoti teisingi (4 t., b.l. 72). Po šio įvykio su M. N. bendrauti neteko. Girdėjo, kad G. B. buvo pabėgęs iš ligoninės, kad gėrė. Apie ankstesnes jo turėtas traumas, kurios buvo prieš keturis metus, buvo girdėjęs. Civilinį ieškinį, kurį pateikė ligonių kasos pripažįsta, nes jis dalyvavo tame įvykyje. Yra kaltas.
Kaltinamasis M. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad G. B. nemušė. Tą rytą buvo pagiringas. Susitiko bare (duomenys neskelbtini) Išgėrinėjo. Begeriant alų pradėjo kalbėti apie grandinėlę. Visi bendru nutarimu nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Ėjo keturiese – jis, A., G. ir jo buvęs švogeris D.. Neprisimena, kuris pabeldė į duris ir kas atidarė duris. Kažkas atidarė duris ir jie visi suėjo. Visi pradėjo kalbėtis dėl jo dingusios grandinėlės, kurios vertė – apie 1 500 eurų. Nežino, kuris pirmas sudavė smūgius, G. sudavė keletą smūgių, bet didžiausią „egzekuciją“ atliko A. K., su rankomis ir su lazda. Jis pats G. nemušė. G. sudavė tik kelis smūgius. Pagrindinius smūgius sudavė A. K.. A. K. smūgius sudavė ir su lazda, ir rankomis. Šalia bendrabučio yra nuosavas namas, tvora. Einant jis išsilaužė lentą iš tvoros, nuėjęs su ja sudavė smūgius G. į galvos sritį. G. B. tuo metu sėdėjo ant lovos. Po sužalojimo G. B. atrodė baisiai, visas veidas buvo kruvinas, valėsi kraują ranka. Tų smūgių buvo daug. Nematė, kad G. S. būtų mušęs su ramentu, gal sudavė pora smūgių su ranka. Muštynės truko 20-25 minutes ir jie visi išėjo. Paskui jis grįžo, atsisėdo prie tos moters ir jai pasakė, kad ji nedelsiant iškviestų greitąją, ir tada greitai išėjo. Įvykio metu jis buvo gerokai išgėręs alkoholio. Tikslas buvo tik pagąsdinti, išsiaiškinti. Negalvojo, kad viskas baigsis baisiomis muštynėmis. Jis pats smūgių nesudavė, matė, kaip G. muša jo draugai, bet nebandė jų sulaikyti nuo mušimo, tuo momentu jam atrodė nereikšminga. Policijoje norėjo vienas prisiimti kaltę, tai buvo jo, kaip išgėrusio žmogaus, mąstymas. Taip atrodė teisingiausia. O išsiblaivius viskas atrodė kitaip. Tuo metu nemanė, kad dėl jo grandinėlės viskas gali baigtis taip blogai. Iš pradžių jie atėjo keturiese, bet D. K. išėjo, kai pamatė suduodamus pirmus smūgius. Mano, kad jis išsigando muštynių. Jis pats neišėjo, nes viskas vyko dėl jo grandinėlės. Jis G. B. jokių smūgių nesudavė, aiškinosi tik žodžiu. Paskui priėjo prie G. B., jam telefone parodė (duomenys neskelbtini) nuotraukas, jis pūtė ant jo kraują, kuris jam bėgo iš nosies, iš burnos. Krauju aptaškė ir jį, ir jo telefoną. D. K. yra jo buvusios žmonos brolis, jų santykiai geri. Jokio pykčio ant jo neturi. Girdėjo, kaip jis nurodė, kad jis (M. N.) sudavė pirmus smūgius. Neprisimena kokiu būdu ir kada buvo sulaikytas policijos darbuotojų, nes dar išgėrė alaus. Buvo iš vakaro daug gėręs. G. B. norėjo tik pagąsdinti žodžiu. Jo girtumas neįtakojo jo veiksmų, viską gerai suvokė. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta.
Įrodymai
Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ryte važiavo į polikliniką. Išėjusi iš klinikos ėjo į autobusų stotelę, prasilenkė su vyrų grupele. Ėjo (duomenys neskelbtini), iš „X“ klinikos, link autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). Buvo rytas, apie 8.20 val., buvo spalio mėnesio pabaiga, galėjo būti 2018-10-30. Ėjo ir prasilenkė su vyrų grupele. Iš pažiūros pasirodė, kad jie buvo neblaivūs. Tarp stotelės ir klinikos buvo namas. Toje vietoje jie sustojo, iš patvorio pasiėmė kažkokį pagalį. Stebėjo juos. Ji stovėjo stotelėje, o jie pradėjo eiti atgal, link stotelės. Tarpusavyje jie kalbėjo, kad turi kažką surasti, kažkokį žmogų, surasti namą. Iš jų kalbos suprato, kad jie nori kažką primušti. Jie buvo nusiteikę agresyviai, priešiškai, suprato, kad gali įvykti nelaimė ir dėl to informavo savo vyrą. Tą pagalį pasiėmė vienas iš vyriškių. Vienas iš jų buvo aktyvesnis, daugiau kalbėjo, gestikuliavo, kiti ėjo jam iš paskos. To aktyvesnio požymių dabar negalėtų įvardinti, nežino, ar jis turėjo ką nors rankose. Tada atvažiavo autobusas, ji įlipo į jį, dar stebėjo kur jie eina, tada paskambino savo vyrui, nes jis yra pareigūnas, pasakė, kad matė tokią situaciją, ir gal reikėtų pranešti policijai, kad atvažiuotų patikrinti. Važiuodama dar spėjo pažiūrėti namo numerį. Vyrui papasakojo, kurioje maždaug vietoje ir pasakė namo numerį. Autobusas nuvažiavo, daugiau nieko nebematė Nepastebėjo, kad kuris iš tų asmenų šlubuotų ar sunkiau eitų, kad turėjo ramentą. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo viską nurodyti konkrečiau, tada papasakojo smulkiau, tvirtina savo duotus parodymus. Apie tai, kad vyrai galėjo būti neblaivūs, suprato iš jų eisenos, prasilenkiant jautė alkoholio kvapą. Į jų veidus nežiūrėjo, bet bendroje visumoje atrodė, kad jie visi yra panašaus amžiaus. Apie planuojamo primušimo priežastis tuo metu jie nekalbėjo, ieškojo to asmens.
Liudytojas T. K. parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Iš matymo pažįstamas kaltinamasis N . Praeitų metų spalio mėnesį gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas žmogus. Nuvyko į tą vietą, to žmogaus jau nebebuvo, tik buvo daug kraujo visur. Greitoji jį buvo jau išsivežusi. Nuvažiavę į ligoninės priėmimą rado tą sumuštą žmogų. Su juo pabendravo. Jis paaiškino, kad jį sumušė asmenys, mušė su lazda pravarde (duomenys neskelbtini), kad jį mušė dėl grandinėlės. Nurodė, kad tie asmenys galėjo ateiti iš baro (duomenys neskelbtini). Tada jie jį paliko priėmime dėl sužalojimų nustatymo, ištyrimo, o patys važiavo tikslinti aplinkybių. Nuvažiavo į tą barą, bare pabendravo su barmene, su tais asmenimis. Išsiaiškino, kad dėl tos pačios grandinėlės policijoje yra pradėtas tyrimas, yra parašytas pareiškimas, kad dėl grandinėlės vagystės nukentėjusysis yra M. N.. Tada vėl nuvažiavo į barą, sulaikė du asmenis, kurie, jų manymu, galimai buvo susiję su tuo įvykiu, ir pristatė juos į komisariatą. Į komisariatą pristatė M. N. ir kitą asmenį, kurio pavardės dabar neprisimena, tai nedidelio ūgio, tamsaus gymio asmenį, galėjo būti A. K.. Asmenis pristatė į sulaikymą, aplinkybėms tirti perdavė operatyvinei grupei, patys surašė tarnybinį dėl asmenų pristatymo. Jis buvo tame bute, kuriame buvo sumuštas žmogus. Bute dar buvo moteris, kuri sakė, kad jį sumušė, bet ji pasakojo neaiškiai, ne viską suprato. Asmenų, kurie konkrečiai būtų matę tą įvykį, nebuvo, kaimynai nieko nematė, negirdėjo. Bendravo ir su pačiu nukentėjusiuoju G. B.. Jis nenurodė, kiek konkrečiai asmenų jį sumušė, nurodė, kad buvo trys keturi asmenys, kad mušė su lazda, vieno jų pravardė buvo (duomenys neskelbtini), kad mušė ir jį kaltino dėl pavogtos grandinėlės. Jis nieko neatsimena, kiek smūgių jam buvo suduota, gan ribotai bendravo, nes jo visa galva buvo sudaužyta. Jis nieko daug pasakyti negalėjo, visko neatsiminė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiek, kiek atsiminė. Su M. N. bare bendravo trumpai, jis patvirtino, kad iš jo dingo grandinėlė, nurodė, kad jis įvykio vietoje buvo ir galimai mušė vienas, bet jo žodžiais jie pilnai netikėjo, nes turėjo informacijos, kad buvo ne vienas asmuo. Kai jį sulaikė jis buvo labai girtas, bare jį rado miegantį. Kaip suprato M. N., sakydamas, kad mušė vienas, jis kalbėjo apie save, bet būdamas neblaivus, mano, kad jis norėjo arba pasigirti, arba apginti draugus. Neatkreipė dėmesio į jo išvaizdą, rūbus, ant jo nesimatė, kad būtų buvę dėmių ar muštynių pėdsakų. Pristatomas į policiją jis elgėsi ramiai. Su savimi jokių daiktų M. N. neturėjo, įvykio vietos jie neapžiūrėjo, trumpai pabendravę su bute buvusia moterimi ir kaimynais, išvažiavo į ligoninę, reikėjo pamatyti nukentėjusįjį. Ir nukentėjęs jiems sakė, kad buvo asmuo, kuris jį mušė lazda. Ir tos lazdos bute nebuvo ir to žmogaus su lazda nebuvo.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad su kaltinamaisiais nepažįstamas. Vienas kaltinamasis M. N. jam yra matytas. Praeitų metų spalio 30 d. ekipaže dirbo su kolega T. K.. Iš Panevėžio miesto budinčios dalies gavo pranešimą apie 10.00 val. ryte, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) , ten yra sumuštas vyras, kad išsiaiškinti aplinkybes. Nuvykus minėtu adresu rado sugyventinę, nukentėjusiojo nebebuvo. Ji paaiškino, kad grįžusi rado sumuštą sugyventinį, iškvietė greitąją, sugyventinį išvežė greitoji. Vietiniai gyventojai, kaimynai apie sumušimo aplinkybes nieko pasakyti negalėjo. Nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių. Pakalbėjo su nukentėjusiuoju. Jis buvo sumuštu veidu, buvo ruošiamas operacijai. Jis paaiškino, kad atėjo trys iš matymo jam pažįstami asmenys, atėjo iš smuklės (duomenys neskelbtini), kaltino jį grandinėlės vagyste, vienas jų buvo grandinėlės savininkas, kaip suprato M. N.. Jis nurodė, kad jį mušė ir rankomis, ir lazda. Išsiaiškino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad toje byloje nukentėjęs yra M. N.. Nuvyko į smuklę (duomenys neskelbtini). Barmenė pasakė, kad trys asmenys buvo pasišalinę iš smuklės panašiu metu. Smuklėje buvo du iš tų asmenų, kuriuos sulaikė ir nuvežė į laikino sulaikymo patalpas. Tai buvo M. N. ir A. K.. Abu jie buvo stipriai neblaivūs, teko juos pažadinti. Jie kalbėjo, kad mušė tai vienas, tai kitas, sakė, kad pravarde (duomenys neskelbtini) mušė su lazda. Ir prieš tai nukentėjęs nurodė, kad jį mušė (duomenys neskelbtini) su lazda. Jie abu aiškino vienas per kitą, buvo sudėtinga aiškintis. Kaip suprato, kad jie visi ten kažką darė. Lazdos požymių neįvardijo. Vėliau suprato, kad tai galėjo būti ramentas. M. N. aiškino mušimo priežastį – kad iš jo buvo pavogta grandinėlė, nurodė, kad G. B. ją pavogė. Abu sulaikytieji buvo stipriai neblaivūs, sunku pasakyti ką tiksliai sakė M. N. apie tai kas mušė. Jie daugiau kalbėjo apie tai, kokie jie „kieti“ ir t.t.. M. N. sakė, kad mušė nukentėjusįjį, ir A. K. gyrėsi, kad sudavė nukentėjusiajam. (duomenys neskelbtini) nebuvo sulaikytas, nes jo nebuvo smuklėje. M. N. buvo stipriai neblaivus, sulaikant ir vežant buvo „šustras“, bet nesipriešino. Jis sakė, kad jis yra teisus, kad iš jo pavogė grandinėlę, kad jie ėjo aiškintis, kad jis nėra kaltas. Ant jo batų, rūbų, jokių muštynių ar grumtynių pėdsakų nepastebėjo. Tie du asmenys prie savęs jokių įrankių, su kuriais galėjo mušti, neturėjo. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, o M. N. buvo jo sesers vyras. M. N. pavadino palaikyti jam kompaniją nueiti pas pravarde (duomenys neskelbtini), kad paklausti, kur gyvena (duomenys neskelbtini), kurio jis nepažįsta. Tas pokalbis vyko aludėje, (duomenys neskelbtini). Buvo rytas. Galėjo būti 2018-10-30. Jam pasiūlė kartu nueiti paklausti (duomenys neskelbtini) adreso. Ėjo su M., prisijungė S. su A., pravarde (duomenys neskelbtini). S. pravardės nežino. Nuėjo pas tą asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini), namo numerį žinojo M.. Butas galėjo būti (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 75-76). „(duomenys neskelbtini)“ atidarė duris, tada prasidėjo pokalbis, kad sakytų adresą. „(duomenys neskelbtini) atsisėdo ant lovos, sakė, kad adreso nežino. Tada M. jam sudavė du smūgius, S. – du smūgius, ranka, tai pamatęs jis (D. K.) apsisuko ir išėjo, pagalvojo, kad jam problemų nereikia. Tas žmogus, kuriam sudavė, sėdėjo ant lovos, jam sėdinčiam sudavė į veido sritį. Negali pasakyti, ar po sudavimo bėgo kraujas. Suduodami reikalavo, kad jis sakytų (duomenys neskelbtini) adresą. Jis sakė, kad nežino, kur tas (duomenys neskelbtini) gyvena. Pamatęs, kad M. sudavė du smūgius, S. sudavė du smūgius, jis (D. K.) išėjo, nes jis ėjo kartu ne dėl muštynių. Jis tose muštynėse dalyvauti nenorėjo.
Jie buvo keturiese: jis, N., S. ir A., pravarde (duomenys neskelbtini). Nematė ar smūgius sudavė A.. Tame bute dar buvo moteris ir vyras, jie abu buvo tame pačiame kambaryje. Jie buvo ant kitos lovos, jie turėjo matyti kas vyksta, bet jie nesikišo į tai, kas vyksta. S. buvo su lazda – ramentu. Pas kitus jokių lazdų nematė. Ateidami jis su M. ėjo priekyje, nematė, gal eidami iš paskos S. ar (duomenys neskelbtini) išsilaužė lazdą iš tvoros, bet jis to nepastebėjo. M. sakė, kad iš jo, būnant pagėrusiam, (duomenys neskelbtini) nukabino grandinėlę, dėl to jis norėjo sužinoti (duomenys neskelbtini) adresą. (duomenys neskelbtini) pavardės ir vardo nežino. Anksčiau jis buvo M. N. giminė, sueidavo, atvažiuodavo į svečius. Jis žmogus normalus, draugiškas. Pirmą kartą jį matė tokį, kad jis su kažkuo konfliktuotų. Būdamas išgėręs jis gali pasižodžiuoti, bet iki muštynių anksčiau nebuvo priėjęs. Tą žmogų, kuris mirė, jis vadina (duomenys neskelbtini). Nematė, kad S. jam būtų trenkęs lazda. Jis trenkė tik kumščiu į veidą. To konflikto metu jis stovėjo prie durų. Nuo nukentėjusiojo buvo atstumu per visą kambarį. Nukentėjusysis buvo toje lovoje, kuri stovėjo prie lango. Bendrabučio kambariukai nedideli, atstumas buvo keli metrai. Duris atrakino ir atidarė pats (duomenys neskelbtini). Nepamena jų suėjimo į butą eiliškumo. M. pirmas pradėjo jo klausti, kur gyvena (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini) sakė, kad nežino, kad (duomenys neskelbtini) ieškotų aludėje. Nežino ar M. konkrečiai paties (duomenys neskelbtini) klausė, ar jis nepavogė grandinėlės. Tikrai matė, kad pirmas du smūgius sudavė M., jis stovėjo arčiausiai (duomenys neskelbtini). Matė, kaip jis ir S. nukentėjusiajam sudavė po du smūgius. Po to jis išėjo. Nueinant nebuvo jokios kalbos apie mušimą, sakė, kad eis paklausti kur gyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų numanęs, kad bus muštynės, nebūtų ten ėjęs. Jis asmeniškai jokių nesutarimų ar piktumų su M. N. neturi.
Specialistė Sandra Mažeikienė paaiškino, kad tyrė nukentėjusiojo G. B. kūną. G. B. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas gydymo eigoje komplikavosi į reiškinius – plaučių uždegimą, progresuojantį kvėpavimo funkcijų ir širdies veiklos nepakankamumą, galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, kurie sukėlė mirtį. G. B. tyrė gruodžio 11 d., po įvykio buvo praėję daugiau nei mėnuo. Sumušimas įvyko spalio 30 d.. Parašė tai, kas iš sužalojimų bebuvo likę. Tačiau vertino ir medicinos dokumentus, kurie jai buvo pateikti kartu su mirusiuoju. Jai apžiūrint bebuvo likę tik išoriniai sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe ir pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Kūno tyrimo metu buvo nustatyti vidiniai sužalojimai – dešiname pusrutulyje po kietuoju galvos smegenų dangalu likęs nedidelis kiekis prie dangalo prilipusių raudonų krešulių, kurie rodė seną sumušimo židinį dešinėje kaktinėse smilkininėse srityse, minkštų audinių kraujosruva dešinėje momeninėje smilkininėje projekcijoje. Minkštųjų audinių kraujosruva buvo likusi po operacinio pjūvio. Iš medicinos dokumentų matyti, kad iš karto po įvykio atlikus kompiuterinę tomografiją ligoninėje, buvo matyti plati ūmi kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje, kaktinėje, momeninėje ir pakaušinėje srityse. Sužalojimai, nuo kurių mirė nukentėjusysis, buvo padaryti trumpame laikotarpyje iki kreipiantis į gydymo įstaigą, tikėtina, kad spalio 30 dieną. Į ligoninę jis buvo pristatytas spalio 30 d. 10.44 val.. Atliekant kūno tyrimą, buvo paimta histologiniam ištyrimui kietasis galvos smegenų dangalas, galvos minkštųjų dangalų. Histologinio tyrimo išvada neprieštaravo. Histologinio tyrimo metu buvo nustatyti sužalojimai, kurie buvo padaryti 1-3 mėnesiai iki tyrimo atlikimo. Poodinė kraujosruva, kuri jai buvo matyti kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe – gelsvos spalvos, reiškia buvo padaryta ne anksčiau 7-8 paros iki apžiūros, bet negali pasakyti kada tiksliai, bet ji galėjo būti padaryta ir 20, ir 30 parų iki kūno tyrimo. Ta akies kraujosruva neįtakojo nukentėjusiojo mirties. Pagrindinė mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Nukentėjusiajam gydymas buvo suteiktas laiku, tačiau įvyko komplikacija. Kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu užtenka vieno trauminio poveikio į galvos sritį. Pagal dokumentus ji mato, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas ligoninėje spalio 30 d. Ji matė tik poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir pogleivio kraujosruvą lūpoje, kuriai užtenka trauminio poveikio kietu buku daiktu, kas galėjo būti ir lazda, ir kumštis. Neišlikę požymiai, kurie jai leistų patvirtinti ar atmesti sudavimą lazda, arba sudavimą kumščiu. Nuo spalio 30 dienos, G. B. mirtis įvyko tik gruodžio 8 d.. Per tą laikotarpį jis vaikščiojo ir buvo išėjęs iš slaugos ligoninės – tokie atvejai yra dažni. Galvos smegenų trauma, kuri buvo operuota laiku, t.y. spalio 30 dieną, ta kraujosruva buvo pašalinta, kraujavimas kiek įmanoma buvo sustabdytas, bet liekamieji reiškiniai dar liko ilgą laiką. Begulint ligoninėje progresavo skysčio susikaupimas galvos smegenyse, prisidėjo plaučių uždegimas, kuris nepasidavė gydymui, ir, išsekus gyvybinėms funkcijoms, galvos traumos pasekoje, prasidėjus komplikacijoms, gruodžio 8 d. tiriamasis mirė. Todėl tarp mirties ir trauminio poveikio į galvos sritį yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neturi duomenų apie tiriamojo peršalimą. Plaučių uždegimas yra dažna galvos traumos pasekmė, kuri nepriklauso nei nuo metų laiko, nei nuo sezoniškumo. Vis tiek galėjo būti tokios pasekmės ir taip būna dažnai, net jeigu žiemos metu jis nebūtų išėjęs iš ligoninės. Jeigu dėl tiriamojo sveikatos būklės, ligoniui būnant ligoninėje, būtų buvę kokie vėlesni kritimai ar smūgiai, apžiūrėdama lavoną ji būtų juos mačiusi. Naujų sužalojimų nebuvo. Smegenų audinys jau buvo rudos spalvos, košės konsistencijos ir neskiriamos struktūros, kas rodo seną laiką. Ne ji viena tai vertino, dėl to buvo atliktas ir histologinis ištyrimas, kurio atsakymas patvirtina, kad trauma padaryta 1-3 mėnesių laikotarpyje. Vyraujantys fibroblastai, sustorėjęs kietasis galvos smegenų dangalas patvirtina, kad traumos laikotarpis – nuo vieno iki trijų mėnesių, t.y. ne šviežias galvos smegenų pažeidimas. Histologai pagal savo radinius irgi gali vertinti paros laikotarpyje, paskui – savaitės ir mėnesių. Tie fibroblastai patvirtina, kad trauma buvo padaryta ne anksčiau kaip 1-3 mėnesiai iki tyrimo atlikimo. Tyrimas buvo darytas gruodžio 11 d.. Tiriant lavoną jau nebebuvo galima atlikti tyrimo dėl alkoholio buvimo organizme. Tokių duomenų apie vartotą alkoholį iš ligoninės neturi. Daugiau nei tris paras pragulėjus ligoninėje, nebetiriama alkoholio kiekio, o šiuo atveju buvo praėję daug laiko. Po tokio ilgo laiko ieškoti alkoholio nebegalėjo. Kraujosruva buvo plati, masyvi, spaudžianti galvos smegenis, ir kraujo išsiliejimo greitumui jokios įtakos neturėjo ar buvo vartotas alkoholis, ar ne. Jau trumpame laike po įvykio kraujosruva buvo 18 mm storio, o operacijos metu jau buvo rasta 2,5 cm, t.y. didelis, greitas, masyvus kraujavimas.
Liudytoja R. Š. parodė, kad ji dirba Panevėžio miesto VPK Panevėžio miesto ir rajono Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, tyrėja. Šioje byloje atliko veiksmus – įtariamus asmenis uždarė į areštinę iš sulaikymo patalpų. Kai kurie asmenys buvo tiek girti, kad su jais nebuvo galima kontaktuoti, jie gulėjo, nerodė jokios gyvybės, o vienas vyrukas gan pasididžiuodamas aiškino, kad jis pats išsiaiškino, kas jam pavogė auksinę grandinėlę. Ji kaip tik tuo metu dirbo, kai buvo forminama dėl tos grandinėlės vagystės, girdėjo iš kolegų, kad buvo toks įvykis. Ji jo paklausė kas mušė, keliese, atsakė, kad jis mušė vienas. Tą labai gerai atsimena, nes grįžusi rašė tarnybinį pranešimą, jai tai pasirodė gan svarbu, kadangi yra sužalotas žmogus. Dabar negali įvardinti, kuris tai asmuo buvo iš įtariamųjų, bet ji tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 135-136), kad tai buvo M. N., kuris sakė, kad jis sumušė G. B.. Jis sakė, kad mušė vienas. Po to paklaustas jis atsakė, kad jam padėjo A.. Po kurio laiko M. N. pradėjo kartoti, kad jis mušė vienas. Su A. K. nepabendravo, nes jis buvo neblaivus ir gulėjo sulaikymo patalpoje. Dėl šios bylos aplinkybių važiavo į bendrabutį ieškoti nukentėjusiojo sugyventinės, bet nieko nerado, pabendravo su kaimyne. Kaimynė pasakė, kad R. G. tikrai buvo namuose. Ligoninėje jos nerado. Su nukentėjusiuoju nebendravo.
Liudytoja R. G. parodė, kad G. B. buvo jos sugyventinis. Tas butas buvo jo, jie jame kartu gyveno. G. S. ir M. N. įvykio metu matė pirmą sykį, kai jie buvo atėję pas G. B. į butą. Buvo rytas, valandų nežino. Pasibeldė į duris. G. B. atidarė duris ir pradėjo aiškintis. Kadangi ji buvo išsigandusi, sėdėjo lovoje, nebuvo iš jos išlipusi, nes jai skaudėjo koją. Labai nežiūrėjo, nestebėjo kas ten darosi. Pradėjo aiškintis tame pačiame kambaryje, kuriame ji sėdėjo lovoje. Atėjo trys ar keturi asmenys. Nepasakys, kuris ką darė, ji tik bijojo, kad jos neužmuštų, kad neužgautų skaudančios kojos. Aiškinosi dėl grandinėlės, klausė kas paėmė grandinėlę. G. B. rėkė, kad jis tos grandinėlės nepaėmė. Jie sakė, kad G. B. ją surastų. Jis sakė, kaip galėtų ją surasti, jeigu jis jos neėmė. Tada jie šėrė jam per galvą, per veidą. Nebežiūrėjo, kuris iš atėjusiųjų šėrė, bijojo, kad jos neužkliudytų. Matė, kad pradėjo mušti. Ji užsimerkė,ji buvo nusisukusi, nes tikrai labai bijojo, kad jos neužmuštų. Mušė kažkuris vienas. Neatsimena veido to, kuris mušė. Neatsimena ar ten buvo šie asmenys, kurie šiandien yra posėdžių salėje. Vienas iš atėjusiųjų buvo su lenta ar lazda, su ta lazda šėrė G. B. arti galvos, į kaklą. Tame kambaryje buvo ji, G. B., tie trys, ir dar vienas asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini). Jis nieko nedarė, tik sėdėjo, jis matė kas vyksta, bet bijojo, tik pasislinko, kad jo neužgautų. Mušamas G. B. sėdėjo ant lovos. Kai jis atidarė duris, iš pradžių su juo aiškinosi, o paskui pradėjo jį mušti. Visas tas aiškinimasis, mušimas truko panašiai apie valandą laiko. Mušamas G. B. nesipriešino. Kraujas bėgo jam iš galvos, buvo patinęs veidas. Kraujas bėgo gal iš burnos. Buvo kraujo ant žemės. Paskui, paprašė kaimynės telefono, ji iškvietė greitąją. Tada iš karto atvažiavo policija. G. B. pradžioje su ja dar kalbėjo, prašė jam iškviesti greitąją, buvo su sąmone.Po to pradėjo drebėti, sakė kad labai skauda galvą. Kiek žino paskui jis bėgo iš slaugos ligoninės, griuvo ne vieną kartą. Jam anksčiau galva buvo du kartus skilusi, siūta. Jau ir anksčiau jis buvo susižalojęs galvą. Įvykio dieną buvo blaivi, iš vakaro nebuvo vartojusi alkoholio. Sėdėjo ant lovos, matė tą momentą, kai G. B. atidarė duris. Įėjo trys asmenys. Iš bendro koridoriaus įeinama iš karto į kambarį. Kai skambino bendruoju pagalbos telefonu pasakė, kad G. B. sumuštas grįžo iš miesto, kad ji nematė ir nežino kas jį sumušė. G. B. jai taip liepė sakyti, ji pasakė taip, kaip jis jai sakė. Nežinojo, kad čia viskas taip baigsis. Iškvietė greitąją ir viskas. Prisimena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, 2018-11-06, duodama parodymus tyrėjai viską atsiminė geriau. Perskaičius jos parodymus (1.t. b.l. 70-71), taip viskas ir buvo. Neatsimena to asmens veido, nežino ar salėje yra tas žmogus, kuris sakė, kad dingo jo grandinėlė. Tiksliai atsimena, kad jis G. B. nemušė. Tas žmogus, kuris sakė apie iš jo dingusią grandinėlę, sėdėjo prie jos, lovoje. Mušimas truko apie valandą laiko. Viską matė, bet buvau labai išsigandusi. Pradžioje, kai įėjo į kambarį, jie nesimušė, o pradėjo aiškintis. Matė kaip įėjo, bet neįsidėmėjo jų veidų, nes galvojo, kad taip draugai atėjo, neatkreipė dėmesio. Pradžioje įėjo keturiese, bet vienas jų labai greitai išėjo. Apie tai, kad G. B. bėgo iš ligoninės jai papasakojo seselės iš tos ligoninės kur ji gulėjo, nes pažįsta tas seseles. Jos jai sakė, kad jis bėgo iš ligoninės, griuvo, grąžino jį atgal, bet jis dar kartą bandė bėgti, kažkur krito, užsigavo tą pačią vietą ir mirė. Bandė tą žaizdą iš naujo valyti, vežė. Su G. B. kartu gyveno aštuonis metus. Prieš keturis metus jis buvo įsivėlęs į muštynes, jam praskėlė galvą, siuvo, paskui, praėjus keturiems mėnesiams, jis vėl į tą pačią vietą gavo. Antrą kartą po tų sužalojimų jis gulėjo centrinėje ligoninėje, jam buvo sutrenktos smegenys. Kai jis gulėjo slaugos ligoninėje, nueidavo jo ten lankyti. Apie tas aplinkybes, kad jis buvo išėjęs ir ligoninės, kad buvo nugriuvęs, kad jį parvedė, ji sužinojo jau vėliau, kai buvo paguldyta į slaugos ligoninę, po to, kai jau buvau apklausta, kai G. B. jau buvo miręs. Ji nematė, kad tas žmogus su ramentu, kilnotų ramentą, muštų su juo. Matė, kad tas žmogus mušė ranka.
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. B. parodymų matyti, kad jis parodė, kad tiksliai neatsimena kada vakar ar kurią dieną, jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ryte sumušė trys asmenys. Jis atidarė buto duris ir jį iškart pradėjo mušti. Viso buvo keturi asmenys, tačiau mušė trise. Vienas iš jų mušė su kažkokia lazda. Jam sumušė galvą, kuri labai skauda. Kitose kūno vietose skausmo nejautė. Vieną iš jį mušusių asmenų jis gali atpažinti, tai G. S.. Jis neatsimena, kuris mušė lazda. Tuo metu bute buvo jo sugyventinė R. G. ir kažkoks jo draugas, kurio šiuo metu neprisiminė (1 t., b. l. 52-54).
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojo A. M. parodymų matyti, kad jis parodė, kad 2018 metais spalio mėnesio pabaigoje, tikslaus laikotarpio neatsimena, alaus bare (duomenys neskelbtini) sutiko pažįstamą G., kurį vadina (duomenys neskelbtini). Jam G. leisdavo permiegoti pas jį bute (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. Vakare, užsidarius alaus barui, jis su G. ir šio sugyventine R. G. nakvojo pas G. bute. Paryčiais apie 9 val. kažkas pabeldė į duris. G. atidarė ir į butą įėjo trys ar keturi jam nematyti ir nepažįstami vyrai. Tie vyrai pradėjo G. klausinėti kur auksas. Vienas vyras vyresnis gal 40 metų, kiti du jaunesni nuo 30 iki 40 metų. Kažkuris atsinešė plintusą ar kažkokį pagalį. Jie liepė jam nesikišti. Sugyventinė buvo prabudusi. Jie G. pasodino ir pradėjo klausinėti dėl dingusio daikto. Jie buvo pikti. G. sakė, kad nieko neėmė, nieko nežino. Kalbėjo apie grandinėlę. Tie vyrai sakė G. nemeluoti, kad čia jo darbas. Nežino, kuris prasmūgiavo į veidą G., mano, kad vienas iš jaunesnių. Smūgiavo ranka. Su pagaliu G. trenkė į kūno sritį. Jie vis klausė kur auksas. G. sakė, kad nežino. Jie klausinėjo dar apie vieną G. pažįstamą. G. pasakė, kur tas draugas gyvena. Tie vyrai pasakė, kad duoda savaitę, kad surastų auksą. Jie paskui išėjo. Jis neskaičiavo kiek jie smūgiavo G., bet visi smūgiavo. Neskaičiavo kiek kas smūgiavo. Pagrinde smūgiavo į veido sritį. Kraujas bėgo iš burnos. Jis buvo išsikruvinęs ranka veidą, tai nesuprato iš kur bėga kraujas. Jis išvažiavo iš G. namų, jis nežino kas galėjo pavogti tą auksą. Jis klausė G., šis atsakė, kad nevogė to aukso. Jis nepagalvojo, kad G. nuo to mušimo gali mirti. Girdėjo kalbas, kad G. buvo pabėgęs iš ligoninės. Jis nematė, kad G. su ramentu būtų mušę. Tas kuris vaikščiojo su ramentu, gal kartą ar du sušėrė G.. Iš jaunesnių su medine lazda buvo. Jo pravardė (duomenys neskelbtini). Tas , kuris su medine lazda buvo jį vadino (duomenys neskelbtini). Gal 10,15,20 minučių truko tas procesas, apklausinėjimas ir mušimas. Jie klausinėjo ir apie G. bendrą pažįstamą. Sugyventinė gulėjo. Jis buvo šoke, G. negynė, nes bijojo, kad jam gali kilti grėsmė (1 t., b. l. 90-91).
Iš perskaitytų A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-31 duotų parodymų matyti jis kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad serga depresija, turi priklausomybę alkoholiui. 2018-10-30 ryte apie 6.00 val. jis alaus bare (duomenys neskelbtini), buvo su pažįstamu G. S. ir neseniai pažįstamu M. N., kur jie gėrė alų. M. pasisakė apie iš jo pagrobtą grandinėlę šiame bare 2018-10-08. Jis girdėjo kalbas, kad grandinėlę galėjo pavogti asmuo pravarde (duomenys neskelbtini), tai yra G. B. ir kitas pravarde (duomenys neskelbtini). Jis jų abiejų nepažinojo. M. sakė, kad žino kur gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. G. B.. M. jo ir G. S. paprašė padėti išsiaiškinti, tai yra nueiti pas G. B. pasikalbėti. M. nesiūlė mušti, pagąsdinti ir kalbos apie tai nebuvo. M. jiems nesiūlė kažkuo atsilyginti dėl to pasiaiškinimo su G. B.. Jis ir G. sutiko. Visi trys iš alaus baro (duomenys neskelbtini) nuėjo pas G. B.. Neatsimena kiek galėjo būti valandų: gal iš ryto, ar apie pietus. Neatsimena dėl girtumo. Nežinojo kur (duomenys neskelbtini) gyvena. Nežino ar tai žinojo G.. Jis atsimena, kad nuėjo į (duomenys neskelbtini) į namą pagal šią gatvę. Gali būti, kad tai (duomenys neskelbtini). Namas buvo bendrabučio tipo, penkių aukštų. Kelintas aukštas ir buto neatsimena. Žino, kad pirma laiptinė nuo (duomenys neskelbtini). Juos tikriausiai vedė M. Neatsimena, bet mano, kad buto duris atidarė G. B.. Suėjo į butą. Bute buvo vienas kambarys. Jame sėdėjo, lyg ant spintelės, kažkoks vyras, kurį matė pirmą kartą. Lovoje gulėjo moteris, kurią matė taip pat pirmą kartą. M. kalbėjo pirmas su G. B., klausė kur grandinėlė. Šis M. atsakė, kad neėmė, nieko apie tai nežino. Tada M. klausė apie (duomenys neskelbtini) klausė kur jį rasti. G. B. atsakė, kad tokio nepažįsta. Jis ir G. taip pat klausinėjo apie tą grandinėlę, reikalavo grąžinti, klausinėjo kur rasti (duomenys neskelbtini). G. B. viską neigė ir tada prasidėjo muštynės: pirmas pradėjo mušti G., kuris G. B. sudavė kumščiu į nosį. Kraujas dar nebėgo. Tuo metu G. B. sėdėjo ant kitos lovos, nei kur gulėjo moteris. Tada vėl G. klausė apie grandinėlę. G. B. vis tiek neigė. M. reikalavo pasakyti kur gyvena (duomenys neskelbtini), kaip jį rasti. Tada vėl G. sudavė smūgius kumščiu į galvą G. B.. Tada jau pradėjo bėgti kraujas G. B. iš nosies. Po to kelis smūgius kumščiu galėjo suduoti G. B. ir M., bet tiksliai to neatsimena. Jis nematė, kad G. suduotų su ramentu G. B.. G. pastoviai vaikšto su ramentu iki alkūnės, nes kitaip nepaeina. G. S. remiasi dešine ranka. Po to, išeinant, jis sudavė kumščiu ne daugiau dviejų smūgių G. B. į dešinę veido pusę, žandą. Jis sudavė su kaire ranka, nes nebuvo kaip prieiti suduoti. Yra dešiniarankis. Jis daugiau smūgių nesudavė ir kartu su G. nemušė G. B.. Jis nebuvo niekur išsikruvinęs. Mušant, G. B. visą laiką sėdėjo, niekur nugriuvęs nebuvo, niekas jo nespardė. Moteris ir vyras nieko nedarė, nesakė. Visi trys grįžo atgal į aludę. G., gal būt, buvo kruvina dešinė striukės rankovė. G. mušė su dešine ranka. G. plovė striukę bare. G. striukė buvo žalsvos į rudumą spalvos, buvo su mėlynos spalvos džinsais, pilkos į rudumą spalvos žieminiais batais. Jis įvykio metu buvo apsirengęs drabužiais ir batais, su kuriais buvo įvykio metu ir kuriuos iš jo paėmė policijos darbuotojai. Buvo su juodos spalvos striuke, su chaki spalvos megztiniu, žalios spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos NIKE kedais. M. buvo su Adidas mėlynos spalvos džemperiu, juodos spalvos striuke, juodomis sportinėmis kelnėmis, margais kedais. Toliau bare gėrė, kur jį su M. sulaikė policijos pareigūnai. Jis nežino kur buvo G. (3 t., b. l. 150; 152-153).
Iš perskaitytų A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-06 duotų parodymų matyti, kad A. K. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) pas G. B., nuėjo trise, kaip ir minėjo. Jis prie to namo, iš netoliese privataus namo teritorijos aptvertos tvoros, išsilaužė vieną medinę lentą-pagalį, kurį nusinešė pas G. į butą. G. buto bendrojo koridoriaus durys buvo užrakintos. Kažkuris iš jų beldė į duris, kurias atrakino iš vidaus kažkoks vyriškis. Bute jis G. sudavė minėtu tvoros pagaliu į galvos kairį šoną du kartus laikydamas pagalį dešinėje rankoje ir du smūgius kumščiu sudavė kaire ranka kaip ir minėjo. Ankstesnėje apklausoje nepasakė, kad jis sudavė minėtu pagaliu, nes kažko bijojo. Tvoros pagalys buvo viso ilgio, galėjo būti nedažytas, arba dažai nusilupę. Pagalys galėjo būti ilgesnis nei 1 metro ilgio. Mušant pagalys niekur nelūžo. Po to, išėjus iš buto, pagalį jis numetė prie namo, iš (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 157-158).
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu A. K. 2019-02-21 duotų parodymų matyti, kad A. K. dėl G. B. nužudymo, pagal LR BK 129 str. 1 d. kaltę pripažino iš dalies ir patvirtino savo duotus ankstesnius parodymus, pripažįsta, kad jis sudavė smūgius kumščiu ir medine lazda G. B. į galvos sritį, o nužudyti G. B. nenorėjo ir nesiekė tokio tikslo. Jis norėjo tik padėti išsiaiškinti M. N. dėl iš M. pagrobtos auksinės grandinėlės (3 t., b. l. 176; 178).
Parodymų patikrinimo vietoje metu, M. N. parodė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), tvorą ir vietą joje, kurioje trūko vieno pagalio ir paaiškino, kad tvoros pagaliai panašūs į pagalį, kurį atsinešė į G. B. butą A. K. ir su juo sudavė G. B. per galvą kelis smūgius (3 t., b. l. 48-52; 1 t. , b. l. 166).
Parodymų patikrinimo vietoje metu, A. K. parodė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) tvorą. Jis tvoroje parodė vietą, kurioje nėra medinės lentelės ir paaiškino, kad jis išsilaužė iš šios vietos tvoros lentelę, kurią įvardino apklausoje kaip pagalį, ir nusinešęs į butą pas G. B., laikydamas pagalį dešinėje rankoje sudavė du smūgius G. B. į galvos kairę pusę bei du smūgius sudavė kumščiu į veido dešinę pusę. Jis parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo galu, ant žolyno, kur pagalį išmetė (3 t., b. l. 160-167; 1 t. , b. l. 166).
Parodymų patikrinimo vietoje metu, G. S. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 110 kabinete parodė, kad būdamas 2018-10-30 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), esančiame G. B. bute, M. N. pirmas sudavė ne mažiau kaip 2 smūgiu kumščiu G. B. sėdinčiam ant lovos kažkur į kairę ir į dešinę veido puses - žandus. Jis parodė, kad jis sėdėdamas šalia G. B., jam iš kairės pusės ant lovos su savo ramento galu ar apatine ramento dalimi laikydamas ramentą abejomis rankomis sudavė vieną smūgį G. B. į kairės rankos petį ar žemiau peties. Po to jis parodė, kad abiejų rankų kumščiais sėdėdamas sudavė smūgius G. B. į abejas veido puses, nosį, ne mažiau kaip 3 smūgius, gal 4, po ko G. B. pradėjo bėgti kraujas iš nosies, lūpos (4 t., b. l. 56-61; 1 t. , b. l. 166).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. M. atpažino asmenis foto nuotraukose Nr. 1, Nr. 5, Nr. 9. Jis tiksliai neatsimena, kurį iš jų nuotraukose Nr. 1 ar Nr. 9 įvykio metu vadino (duomenys neskelbtini) ir šis turėjo rankoje pagalį. Asmuo Nr. 5 turėjo aliuminį ramentą. Jie visi trys mušė G. B. 2018 metais spalio mėnesio pabaigoje, lapkričio pradžioje tikslaus laikotarpio neatsimena, bute, (duomenys neskelbtini) namo numerio nežino, (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo. Vyrai visi trys G. B. mušė kumščiais, kiti du su minėtomis lazdomis. Vyrai mušė pasikeisdami, kai kurie buvo prie G. B. prisėdę mušdami. Jis matė, kad vyrai sudavė G. B. smūgius iš viršaus į galvos sritį, viršutinę kūno dalį (1 t., b. l. 92-99; 166).
Iš įvykio vietos apžiūrios metu 2018-10-31 nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra penkių aukštų namo antrame aukšte, vieno kambario, kuriame ant drabužių džiovyklos rasta ir paimta juodos spalvos vyriška striukė su rausvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Ant grindų rastos rausvos spalvos dėmėmis (lašai) panašios į kraują, vonelė su jame esančiu rausvos spalvos skysčiu. Striukė perduota saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 36-41; 2 t., b. l. 12).
Iš G. B. striukės apžiūros protokolo matyti, kad ant rankovių, priekyje per visą striukės ilgį nuo pečių į apačią matyti rudos spalvos dėmėms panašios į kraują (2 t., b. l. 7; 1 t., b. l. 166).
Iš G. B. lavono apžiūros 2018-12-08 matyti, kad VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), lovoje rastas gulintis ant nugaros vyriškos lyties lavonas, su ligoninės marškinėliais, be apatinių drabužių, su sauskelnėmis. Ant lovos krašto yra lapas su ligonio anketiniais duomenimis „G. B.“ (1 t., b. l. 43-47).
Iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas 2019-02-26 Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, kad 2018-10-30 09:46:06 val. Centro informacijos sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikė garso įrašus, kurie įrašyti į CD laikmeną (1 t., b. l. 163; 166).
Iš garso įrašų apžiūros matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, kuris prisistato esanti R. G. ir prašo greitosios med. pagalbos savo sumuštam sugyventiniui, kuris grįžo į namus sumuštas ir ji nematė ir nežino kas jį sumušė (1 t., b. l. 167-168).
Prie 2018-10-30 tarnybinio pranešimo, sulaikant įtariamąjį G. S., iš jo buvo paimtas ramentas, kuris perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą(2 t., b. l. 1; 1).
Iš ramento apžiūros protokolo matyti, kad ramentas skirtas naudotis nuo alkūnės, korpusas mėlynos spalvos, dėmių panašių į kraują, įlenkimų nepastebėta (2 t., b. l. 2-4; 1 t. b. l. 166).
Poėmio metu pas įtariamąjį M. N. rasta ir paimta juodos spalvos „Reebok“ sportiniai batai, mėlynos spalvos sportinės kelnės (2 t., b. l. 42; 44-46; 53-54).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant įtariamojo M. N. juodos spalvos „Reebok“ sportinių batų, mėlynos spalvos sportinių kelnių matyti dėmės panašios į kraują (2 t., b. l. 56-58; 1 t. b. l. 166).
Poėmio metu pas įtariamąjį A. K. rastos ir paimtos žalios spalvos sportinės kelnės „Nike“ (2 t., b. l. 64; 66-69; 74).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant įtariamojo A. K. žalios spalvos sportinių kelnių „Nike“ matyti dėmės panašios į kraują (2 t., b. l. 77-79; 1 t. b. l. 166).
Poėmio metu pas įtariamąjį G. S. rasta ir paimta tamsiai žalios spalvos striukė (2 t., b. l. 85; 8790; 95-96).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant įtariamojo G. S. tamsiai žalios spalvos striukės matyti dėmės panašios į kraują (2 t., b. l. 98-100; 1 t. b. l. 166).
Iš 2019-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės informacijos matyti, kad G. B. buvo gydytas nuo 2018-10-30 iki 2018-11-08 ir duomenų, kad G. B. būtų pasišalinęs neturi (1 t., b. l. 172).
2019-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė pateikė informaciją, kad G. B. 2018-11-26 apie 16 val. buvo pasišalinęs iš ligoninės ir už 20-25 minučių buvo rastas ir parvestas nuo (duomenys neskelbtini) pastato, medicinos darbuotojų – kineziterapeutės S. V. ir masažuotojos R. K.. Ligonio savijauta be ženklesnės neigiamos dinamikos, ligonis nekarščiuoja, pavaikšto iki tualeto, naujų išorinių traumos požymių ar papildomų sužalojimų nedokumentuota (1 t., b. l. 181).
Iš 2019-03-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpose buvo bendrauta su medicinos darbuotojomis – kineziterapeute S. V. ir masažuotoja R. K., kurios paaiškino, kad einančios į namus po darbo, pastebėjo prie (duomenys neskelbtini) pastato, einantį vieną jų pacientą G. B. su ligoninės drabužiais, kurį parvedė atgal į ligoninę. Jos nurodė, kad nuo G. B. alkoholio kvapo nejautė, atrodė blaivus, ligonis neatrodė ir nesiskundė, kad būtų susižalojęs, drabužiai buvo tvarkingi, nepurvini. G. B. priežiūros personalas (slaugės) paaiškino, kad G. B. per visą gydymo laikotarpį buvo pasišalinęs tik šį vieną kartą. Joms nematant, nežinant, jis daugiau kartų negalėjo pasišalinti, nes tokių vaikštančių ligonių yra nedaug ir juos laikas nuo laiko stebi. Personalas nurodė, kad G. B. lankė jo sugyventinė, kažkokie jo draugai. Niekada G. B. nematė neblaivaus. G. B. pasivaikščioti į lauką neišeidavo, tačiau parūkyti nulipdavo į I aukštą, kur rūkydavo prie išėjimo ant laiptų. Po pasišalinimo iš ligoninės grąžintas G. B. nebuvo susižalojęs, vaikščiojo sunkiai nuo ankstesnių sužalojimų (1 t., b. l. 182).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtoje 2018-11-02 ir baigtoje 2018-12-11 nustatyta:
1-3. G. B. nustatyta poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimas nosyje, muštinės žaizdos lūpose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, kairių galūnių judesių nusilpimu(hemipareze). Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 4 smūgiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek spiriant ar kitais kietais bukais daiktais.
4. Apžiūros metu ir medicinos dokumentuose duomenų, apie nustatytų sužalojimų padarymą skirtingu laiku nenustatyta.
5. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, G. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 106).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2018-12-20 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1. G. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje suspaudžiant smegenis.
2. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje suspaudžiantis smegenis, labiausiai tikėtina, padarytas po suduotų smūgių į veido kairę pusę, t. y. kairį smilkinį, žandą. Į tai nurodo minėtose galvos srityse nustatytos poodinės kraujosruvos ir priešingoje pusėje, t.y. virš dešinio galvos smegenų pusrutulio kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudžiantis smegenis.
3. Medicinos dokumentuose užfiksuoti alkotesterio parodymai 0,00%o (promilės) (2 t., b. l. 109-110).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtoje 2018-12-11 ir baigtoje 2019-01-17 nustatyta:
1. G. B. mirė 2018-12-08, 6.30 vai. Tai nurodyta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr.(duomenys neskelbtini).
2. G. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje veido pusėje (klinikiniais duomenimis), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje-pakaušinėje srityse (klinikiniais duomenimis). Tai komplikavosi židininiu abipusiu seroleukocitiniu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, skysčio susikaupimu dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu.
3. G. B. 2018-10-30 patirti galvos sužalojimai (poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe; pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje; poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje (klinikiniais duomenimis); kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje-pakaušinėje srityse (klinikiniais duomenimis) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.
4. G. B. lavono tyrimo metu nustatyta, kad jis sirgo širdies vainikinių arterijų ir aortos aterosklerozinėmis ligomis, židinine kasos fibroze ir skleroze, kepenų ciroze, židinine inkstų fibroze ir skleroze, taip pat histologinio tyrimo metu nustatytas galvos smegenų minkštųjų dangalų darinys (galimai lipoma). G. B. mirties priežastis nurodyta 2-me išvados punkte (2 t., b. l. 121-125).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2018-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1-4. M. N. padaryta odos įdrėskimai abiejuose dilbiuose, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais). Sužalojimuose nėra požymių pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Odos įdrėskimai abiejuose dilbiuose, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje padaryta 4 smūgių pasėkoje, trijų parų laikotarpyje iki apžiūros. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje padaryta 2 smūgių pasėkoje, prieš 4-8 paras iki apžiūros.
5. Nustatyti sužalojimai, tiek kartu tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 131).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2018-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1-4. A. K. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, abiejose plaštakose, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais). Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje padaryta trijų parų laikotarpyje iki apžiūros. Odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, abiejose plaštakose padaryta prieš 4-8 paras iki apžiūros.
5. Nustatyti sužalojimai, tiek kartu tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 134).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje 2018-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:
1-4. G. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, krūtinėje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 smūgių pasėkoje, prieš 4-8 paras iki apžiūros. Sužalojimuose nėra požymių pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį.
5. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 137).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje 2019-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. N. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, kas galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 151).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje 2019-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, kas galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 155).
Iš 2019-03-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateiktų tirti M. N. kelnių, paimtų 2018-10-30 iš M. N., rasta vyro kraujo , tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. B. genotipu. Ant pateiktų tirti M. N. batų, paimtų 2018-10-30 iš M. N., ant dešinės kojos bato rasta vyro kraujo (pažymėta mėg.Nr.4), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. B. genotipu, ant kairės kojos bato rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr.5,Nr.6), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti G. S. striukės, paimtos 2018-10-30 iš G. S., rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr.7), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių vieno asmens genotipas sutampa su G. B. genotipu, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg.Nr.8), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant G. S. striukės mėg.Nr. 8 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. B. genotipu. Ant pateiktų tirti A. K. kelnių paimtų 2018-10-30 iš A. K., rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr.10), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. B. genotipu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg.Nr. 9), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. B. genotipu. (5 t. b.l.49-52).
M. N. 2018-10-30 12.36 val. nustatytas 2,61 promilių girtumas (3 t., b. l. 33).
A. K. 2018-10-30 12.30 val. nustatytas 3,18 promilių girtumas (3 t., b. l. 33) G. S. 2018-10-30 15.50 val. nustatytas 1,98 promilių girtumas (4 t., b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino, jog sudavė ranka smūgius G. B. į galvos sritį, bet nemušė jo ramentu, ramentu jis tik pastūmė nukentėjusįjį. Jis nesiekė jo nužudyti. Kaltinamasis M. N. kaltės nepripažino, parodė, jog norėjo išsiaiškinti, kas pavogė jo auksinę grandinėlę, ėjo pas nukentėjusįjį į jo namus, tačiau nukentėjusiojo nemušė, nesudavė jam jokių smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog mušė vienas, norėjo prisiimti sau atsakomybę dėl draugų. Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog kaltinamieji G. S. ir M. N. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ėjo pas G. B. į namus aiškintis dėl pavogtos grandinėlės, einant, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, prie namo iš tvoros išsitraukė medinį pagalį ir jie nuėję į butą pas G. B. aiškinosi kas pavogė M. N. grandinėlę ir mušė G. B. kumščiais, pagaliu, ko pasekoje nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis ligoninėje mirė. Kaltinamasis G. S. pripažįsta, jog sudavė smūgius rankomis, ramentu tik pastūmė nukentėjusįjį. Tai jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, jog nuėjus pas G. B. ir pradėjus aiškintis dėl M. N. grandinėlės jis sudavė du smūgius ranka į galvos sritį, o su ramentu sudavė peties srityje, pastūmė nukentėjusįjį. Liudytojas Ž. parodė, kad iš karto po įvykio smuklėje sulaikė M. N. ir A. K.. Abu jie buvo stipriai neblaivūs, jie kalbėjo, kad mušė tai vienas, tai kitas, sakė, kad pravarde (duomenys neskelbtini) mušė su lazda. Ir prieš tai nukentėjęs nurodė, kad jį mušė (duomenys neskelbtini) su lazda. Jie abu aiškino vienas per kitą, buvo sunku suprasti. Kaip suprato, kad jie visi ten kažką darė. Lazdos požymių neįvardijo. M. N. aiškino mušimo priežastį – kad iš jo buvo pavogta grandinėlė, nurodė, kad G. B. ją pavogė. Liudytojai R. G., A. M. patvirtino, jog atėję keturi asmenys, iš jų G. S. atėjo su ramentu, kad juo suduotų nematė, kad vienas iš jų turėjo pagalį ir juo trenkė nukentėjusiajam, kitus smūgius sudavė rankomis nukentėjusiajam į galvos sritį. R. G. parodė, jog labai išsigando ir nežiūrėjo kas vyksta, todėl akivaizdu ji visos smūgių sudavimo sekos galėjo ir nematyti. Jog kaltinamasis G. S. sudavė smūgius kumščiais jis pats pripažino, taip pat tai patvirtino nukentėjusysis G. B. apklaustas ligoninėje, liudytojai R. G., A. M., R. Ž., D. K.. Kaltinamasis M. N. nepripažino sudavęs smūgius G. B., tačiau jo parodymus paneigia ir patvirtina, jog jis sudavė smūgius nukentėjusiajam G. B. liudytoja R. Š., kuri bendravo iš karto po įvykio su M. N., kuris jai pasakė, kad išsiaiškino, kas pavogė jo grandinėlę, jog mušė G. B. dėl to, kad šis pavogė jo grandinėlę. Jis sakė, kad mušė vienas. Po to paklaustas jis atsakė, kad jam padėjo A.. Po kurio laiko M. N. pradėjo kartoti, kad jis mušė vienas. Kaltinamasis M. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog taip sakė, nes iš pradžių nenorėjo įtraukti savo draugų, bet vėliau G. B. mirus, jis pakeitė šiuos parodymus. Taigi iš šių parodymų matyti, jog M. N. neneigė mušęs G. B., jis tik norėjo visą atsakomybę prisiimti sau, norėdamas padėti draugams išvengti atsakomybės, tačiau vėliau persigalvojo. Jog kaltinamasis M. N. sudavė smūgius nukentėjusiajam G. B. patvirtina liudytojas D. K., kuris parodė, kad jie nuėjo pas G. B. –„(duomenys neskelbtini)“ į namus aiškintis dėl M. grandinėlės, (duomenys neskelbtini) atidarė duris, tada prasidėjo pokalbis, kad sakytų adresą. (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant lovos, sakė, kad adreso nežino. Tada M. jam sudavė du smūgius, S. – du smūgius, ranka, tai pamatęs jis (D. K.) apsisuko ir išėjo, pagalvojo, kad jam problemų nereikia. Tas žmogus, kuriam sudavė, sėdėjo ant lovos, jam sėdinčiam sudavė į veido sritį. Suduodami reikalavo, kad jis sakytų „(duomenys neskelbtini)“ adresą. Jis sakė, kad nežino, kur tas „(duomenys neskelbtini)“ gyvena. Pamatęs, kad M. sudavė du smūgius, S. sudavė du smūgius, jis (D. K.) išėjo. Iš kaltinamojo G. S. perskaitytų parodymų matyti, jog jis parodė, kad jog pirmas smūgius sudavė M.. Jis pirmas su G. B. pradėjo kalbėti dėl grandinėlės ir pirmas kumščiu sudavė G. B. į veidą. M. sudavė dėl to, kad G. B. neigė pavogęs grandinėlę. M. sudavė ne vieną smūgį, tada jis prisėdo ant lovos šalia G. B.. Visus smūgius sudavė sėdėdamas ant lovos. Jis sudavė G. B. su ramento apatine dalimi į kairės rankos viršutinę dalį, ties pečiu. Po to kitus smūgiu sudavė abiejų rankų kumščiais (4t. b.l.51-52). Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ligoninėje patvirtino, jog jį ryte sumušė trys asmenys. Jis atidarė buto duris ir jį iškart pradėjo mušti. Viso buvo keturi asmenys, tačiau mušė trise. Vienas iš jų mušė su kažkokia lazda. Jam sumušė galvą, kuri labai skauda. Kitose kūno vietose skausmo nejautė. Vieną iš jį mušusių asmenų jis gali atpažinti, tai G. S.. Jis neatsimena, kuris mušė lazda. Tuo metu bute buvo jo sugyventinė R. G. ir kažkoks jo draugas, kurio šiuo metu neatsimena (1 t. b.l.52-54). Liudytoja R. G. patvirtino, kad į butą įėjo keturi vyrai, po to vienas išėjo, muštynėse nedalyvavo, kažkuris iš vyrų sudavė kumščiu G. į veidą, tas vyras su ramentu sudavė kumščiu į veidą, antras vyras turėjo lazdą ir ja sudavė G. į veidą du kartus. Tas vyras su pagaliu dar ir ranka sudavė į veidą. R. sėdėjo ant lovos, jį mušė sėdintį. Nors liudytoja R. G. nurodė, jog nematė kad M. N. muštų G. B., tačiau kaip ji nurodė, ji buvo labai išsigandusi ir stengėsi nežiūrėti, todėl visko akivaizdžiai nestebėjo. Todėl tikėtina, jog ši liudytoja galėjo ir nematyti N. suduodamo smūgio. Iš liudytojo R. Ž. parodymų matyti, kad jis buvo nuvykęs į ligoninę priėmimo skyrių, pakalbėjo su nukentėjusiuoju. Jis buvo sumuštu veidu, buvo ruošiamas operacijai. Jis paaiškino, kad atėjo trys iš matymo jam pažįstami asmenys, atėjo iš smuklės (duomenys neskelbtini), kaltino jį grandinėlės vagyste, vienas jų buvo grandinėlės savininkas, kaip suprato M. N.. Jis nurodė, kad jį mušė ir rankomis, ir lazda. Liudytojas T. K. patvirtino, jog ligoninėje bendravo su nukentėjusiuoju G. B., kuris paaiškino, kad jam būnant namuose pas jį atėjo sumušė asmenys, mušė su lazda pravarde (duomenys neskelbtini), kad jį mušė dėl grandinėlės. Nurodė, kad tie asmenys galėjo ateiti iš baro (duomenys neskelbtini), kad buvo trys-keturi asmenys, kad mušė su lazda, vieno jų pravardė buvo (duomenys neskelbtini), kad mušė ir jį kaltino dėl pavogtos grandinėlės. Po to jis bendravo su M. N., kuris pasakė, kad mušė B. vienas. Liudytoja R. P. patvirtino, kad matė tris ar keturis asmenis einančiu pro ją(duomenys neskelbtini) link ir kalbančius, kad kažką turi atrasti ir primušti. Taip pat matė kaip vienas iš asmenų ištraukė iš tvoros pagalį ir juo nešinas nuėjo. Ji pagalvojo, kad šie asmenys gali padaryti kažką blogo, todėl skambino vyrui, kad šis praneštų policijai. Taigi tiek liudytojų, nukentėjusiojo, tiek pačių kaltinamųjų parodymai patvirtina, jog jie ėjo aiškintis dėl pavogtos grandinėlės pas G. B. ir klausinėdami kur yra grandinėlė, jį mušė rankomis ir lazda. Jog nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, nuo kurių jis mirė patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta 2018-12-11 ir baigta 2019-01-17 , kurioje nustatyta:
1. G. B. mirė 2018-12-08, 6.30 val. Tai nurodyta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr(duomenys neskelbtini).
2. G. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje veido pusėje (klinikiniais duomenimis), kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje-pakaušinėje srityse (klinikiniais duomenimis). Tai komplikavosi židininiu abipusiu seroleukocitiniu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, skysčio susikaupimu dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu (2t. b.l.121-125).
Atmetama gynėjų versija, jog nukentėjusysis galėjo pats susižaloti, išėjęs iš ligoninės ar persišaldyti, dėl ko komplikavosi plaučių uždegimas, nes ją paneigia specialisto išvada ir specialistės S. Mažeikienės paaiškinimas, jog nuo spalio 30 dienos, G. B. mirtis įvyko tik gruodžio 8 d.. Per tą laikotarpį jis vaikščiojo ir buvo išėjęs iš slaugos ligoninės – tokie atvejai yra dažni. Galvos smegenų trauma, kuri buvo operuota laiku, t.y. spalio 30 dieną, ta kraujosruva buvo pašalinta, kraujavimas kiek įmanoma buvo sustabdytas, bet liekamieji reiškiniai dar liko ilgą laiką. Begulint ligoninėje progresavo skysčio susikaupimas galvos smegenyse, prisidėjo plaučių uždegimas, kuris nepasidavė gydymui, ir, išsekus gyvybinėms funkcijoms, galvos traumos pasekoje, prasidėjus komplikacijoms, gruodžio 8 d. tiriamasis mirė. Todėl tarp mirties ir trauminio poveikio į galvos sritį yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neturi duomenų apie tiriamojo peršalimą. Plaučių uždegimas yra dažna galvos traumos pasekmė, kuri nepriklauso nei nuo metų laiko, nei nuo sezoniškumo. Vis tiek galėjo būti tokios pasekmės ir taip būna dažnai, net jeigu žiemos metu jis nebūtų išėjęs iš ligoninės. Jeigu dėl tiriamojo sveikatos būklės, ligoniui būnant ligoninėje, būtų buvę kokie vėlesni kritimai ar smūgiai, apžiūrėdama lavoną ji būtų juos mačiusi. Naujų sužalojimų nebuvo. Smegenų audinys jau buvo rudos spalvos, košės konsistencijos ir neskiriamos struktūros, kas rodo seną laiką. Taip pat tai paneigia pateikta informacija iš VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, kad G. B. 2018-11-26 apie 16 val. buvo pasišalinęs iš ligoninės ir už 20-25 minučių buvo rastas ir parvestas nuo (duomenys neskelbtini) pastato, medicinos darbuotojų – kineziterapeutės S. V. ir masažuotojos R. K.. Ligonio savijauta be ženklesnės neigiamos dinamikos, ligonis nekarščiuoja, pavaikšto iki tualeto, naujų išorinių traumos požymių ar papildomų sužalojimų nedokumentuota (1 t., b. l. 181). Taip pat iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai bendravo su ligoninės medicinos darbuotojomis – kineziterapeute S. V. ir masažuotoja R. K., kurios paaiškino, kad einančios į namus po darbo, pastebėjo prie (duomenys neskelbtini) pastato, einantį vieną jų pacientą G. B. su ligoninės drabužiais, kurį parvedė atgal į ligoninę. Jos nurodė, kad nuo G. B. alkoholio kvapo nejautė, atrodė blaivus, ligonis neatrodė ir nesiskundė, kad būtų susižalojęs, drabužiai buvo tvarkingi, nepurvini. G. B. priežiūros personalas (slaugės) paaiškino, kad G. B. per visą gydymo laikotarpį buvo pasišalinęs tik šį vieną kartą. Joms nematant, nežinant, jis daugiau kartų negalėjo pasišalinti, nes tokių vaikštančių ligonių yra nedaug ir juos laikas nuo laiko stebi. Personalas nurodė, kad G. B. lankė jo sugyventinė, kažkokie jo draugai. Niekada G. B. nematė neblaivaus. G. B. pasivaikščioti į lauką neišeidavo, tačiau parūkyti nulipdavo į I aukštą, kur rūkydavo prie išėjimo ant laiptų. Po pasišalinimo iš ligoninės grąžintas G. B. nebuvo susižalojęs, vaikščiojo sunkiai nuo ankstesnių sužalojimų (1 t., b. l. 182). Taigi šie duomenys paneigia, jog G. B. galėjo susižaloti jau po įvykio išėjęs iš ligoninės. Iš kaltinamųjų G. S. ir M. N. paimti rūbai, avalinė, jie ištirti ir patvirtina, jog ant M. N. kelnių, batų ant G. S. striukės, A. K. kelnių rastas kraujas, kurio genotipas sutampa su G. B. genotipu ( 5t.b.l.49-52).
Kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamieji ir jų gynėjai neginčija šios aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmenų tarpusavio susitarimas nebūtinas žodinis atskiras ar išankstinis, toks susitarimas gali atsirasti spontaniškai prisidedant prie daromos nusikalstamos veikos. Toks susitarimas gali būti išreikštas konkliudentiniais kaltinamųjų veiksmais. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamieji susitiko alaus bare, ir M. N. papasakojus apie pavogtą grandinėlę, visi kartu nusprendė eiti pas nukentėjusįjį G. B. į namus pasisaiškinti dėl pavogtos grandinėlės. Liudytoja R. P. patvirtino, jog ji matė šiuos asmenis prie (duomenys neskelbtini) namo einančius ir kalbančius kad reikia surasti kažkokį asmenį, jį primušti ar kažką panašaus padaryti. Kaltinamieji kartu su asmeniu kurio atžvilgiu byla išskirta, nuėjo į G. B. butą ir pradėjo aiškintis su juo dėl pavogtos grandinėlės, pastarajam tvirtinant, kad jis neėmė grandinėlės, kaltinamieji jį sėdintį ant lovos mušė, kiekvienas suduodamas po du smūgius į galvos sritį, o asmuo , kurio atžvilgiu byla išskirta, ir smūgius su medine lazda. Taigi šios nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji buvo susitarę, turėjo bendrą tikslą, nuėjo pas nukentėjusįjį ir kartu atliko veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.
Šalintina iš kaltinimo, jog G. S. nukentėjusiajam sudavė ramentu vieną smūgį į galvos sritį, nes byloje ištirti įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės. Ištyrus bylos įrodymus matyti, jog G. S. neigia sudavęs smūgį ramentu nukentėjusiajam į galvą. G. S. parodė, jog ramentu pastūmė nukentėjusįjį, suduodamas į peties sritį, į galvą nukentėjusiojo ramentu nemušė. Liudytojai A. M., R. G. D. K. patvirtino matę G. S. su ramentu, tačiau nematė, kad šis muštų nukentėjusįjį ramentu. Nukentėjusysis G. B. parodė, jog jį mušė trys asmenys kumščiais ir lazda. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog lazdą turėjo asmuo, kurio atžvilgiu išskirta byla, ir jis mušė šia lazda. Liudytojas R. Ž. parodė, jog nukentėjusysis kalbėjo apie lazdą, apie (duomenys neskelbtini) ir vėliau sužinojęs, jog G. S. vaikšto su ramentu, pagalvojo, jog tai galėjo būti ramentas. Ši liudytojo nurodyta aplinkybė vertintina kaip jo subjektyvus suvokimas ir vertinimas, asocijuojantis su lazda. Taigi nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis G. S. sudavė nukentėjusiajam G. B. į galvą ramentu, ši aplinkybė šalintina.
Taigi visi aukščiau aptarti įrodymai ištirti teisme laikytini tinkamais kaltinamųjų kaltės įrodymais. Liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, ekspertės paaiškinimai, specialisto išvados ir kiti rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.
Byloje nustatyta, kad G. S. ir M. N. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, suduodami smūgius rankomis, mediniu pagaliu, padarė G. B. sužalojimus gyvybiškai svarbioje kūno vietoje- galvoje. Įvertinus įvykio aplinkybes, smūgių sudavimas buvo susijęs dėl kilusio noro išsiaiškinti dingusios grandinėlės aplinkybes, nustatyti kas tie asmenys, norėdami išgauti savo suprantamą tiesą, jie paeiliui mušė G. B., suduodami smūgius kumščiais, o asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, mediniu pagaliu. Tačiau nėra pagrindo manyti, jog kaltinamųjų veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį nužudyti, nors padaryto sužalojimo lokalizacija nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamieji smūgiavo G. B. į gyvybiškai svarbią kūno dalį –galvą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jie turėjo tiesioginę tyčią nužudyti G. B.. Iš specialisto išvados matyti, jog smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, konstatuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t. b.l.106. 109-110). Tačiau suduodami smūgius į galvos sritį, kaltinamieji suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Teismas daro išvadą, jog nužudymą G. S. ir M. N. padarė veikdami netiesiogine tyčia - smurtaudami suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl smūgių kiekio ir jų lokalizacijos pavojingumo numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė G. B. veikdami netiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji G. S. ir M. N. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė smūgius G. B. kumščiais, o asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta mediniu pagaliu nukentėjusiajam į galvos sritį padarydami galvoje sužalojimus, kurie komplikavosi į abipusį plaučių uždegimą ir su tuo susijusius sutrikdymus, nuo kurių G. B. ligoninėje mirė, tai yra tyčia nužudė G. B. įr šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 4395,72 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl gydymo išlaidų (1 t. b.l. 144-155, ). Ieškinys tenkinamas. Iš byloje esančio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir dokumentų matyti, jog G. B. buvo gydytas nuo 2018-10-30 iki 2018-11-08 VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Gydymo paslaugų balų suma 3464,17 balų (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113). Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama vadovaujantis LR SAM 2006-12-22 įsakymu Nr.V-1113, t.y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2018 m. kovo mėn. vieno balo vertė lygi 0,94803 Eur. Gydymo kaina – 3284,14 Eur. ( 1 t. b.l.144-146). G. B. nuo 2018-11-08 iki 2018-12-08 buvo gydytas VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, 30 lovadienių, gydymo kaina -987,00 Eur. G. B. 2018-12-02 VšĮ Panevėžio ligoninėje priėmimo skyriuje atliktas tyrimas, kurio kaina 66,79 Eur ir 2018-12-04 –atliktas tyrimas, kurio kaina 66,79 Eur. G. B. gydymo kainą 4395,72 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Kadangi kaltinamieji padarė G. B. specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, nuo kurių nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl ko jis mirė, todėl jie atsakingi už šias gydymo įstaigos patirtas išlaidas ir ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamųjų G. S. ir M. N..
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta juodos spalvos vyriška striukė bei iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės G. B. sportinės kelnės, palaidinė, šortai, džemperis, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-16 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12); M. N., A. K., G. S. nagų su panagių turiniu pavyzdžiai, nuoplovos nuo rankų saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2018-11-16 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 35); M. N., A. K., G. S. seilių DNR pavyzdžiai perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2019-01-15 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 37); 2018-10-30 poėmio metu pas M. N. paimti juodos spalvos striukė su gobtuvu „Audimas“, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis sportiniai marškinėliai „deVAL“, mėlynos spalvos „Adidas“ sportinis džemperis su gobtuvu perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2018-11-15 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 60); 2018-10-30 poėmio metu pas įtariamąjį A. K. paimti juodos spalvos striukė, rudos spalvos megztinis, juodos spalvos NIKE sportinė avalynė perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2018-11-16 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 81); 2018-10-30 poėmio metu pas G. S. paimti mėlynos spalvos džinsai „BIGREY BLUE“ su juodos spalvos odiniu diržu, juodos spalvos džemperis , juodos spalvos batai perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2018-11-15 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 102), paliktini saugoti iki kol bus išnagrinėta byla, asmens, kurio atžvilgiu išskirta byla. Ramentas paimtas iš G. S., saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-15 kvitą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, gražintinas G. S..
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir
gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
Skirdamas bausmę G. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje padaręs nusikalstamų veikų, tačiau teistumas išnykęs, laikytina neteistas (4t.b. l. 25-31), baustas administracine tvarka (4t. b. l. 16-24). Iš duomenų Sodros DB išrašo matyti, jog kaltinamasis nedirba (4 t.b.l.5-6), registruotas užimtumo tarnyboje (5t.b.l.82), turi neįgalumą, iš dalies darbingas 50 proc. (5 t. b.l.81), iš medicininio pažymėjimo matyti, jog lankėsi pas psichologą 201-01-29 ir 2011-04-13, pas psichiatrą ir narkologą nesilankė (4t. b.l.8). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra dvi sunkinančios aplinkybės, į tai, kad įstatymas nenumato alternatyvių bausmių tik laisvės atėmimą, į tai, kad G. S. neteistas, turi neįgalumą ir prieina išvados kad kaltinamajam G. S. už šį labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui bei mažesnė numatytam bausmės vidurkiui. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti G. S. už nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Skirdamas bausmę M. N., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (3 t.b.l.31-32), baustas administracine tvarka (3t.28-30), nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (5 t. b.l.79), buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (3t.b.l.8), išsituokęs, turi vieną vaiką, kuriam priteistas išlaikymas (5t.b.l.75-78), Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad vieną kartą lankėsi pas psichiatrą, įskaita Dgn.: F43.2 (adaptuotas sutrikimas), F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas) (3 t., b. l. 11). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir prieina išvados, į tai, kad įstatymas už šią nusikalstamą veiką nenumato alternatyvių bausmių tik laisvės atėmimą, kaltinamajam M. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydį skiriant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, bet mažesnį nei vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti M. N. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-10-30 iki 2018-10-31 ( 2 d.).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, G. S. suimti.
M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-10-30 iki 2018-10-31 ( 2 d.).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, M. N. suimti.
Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš G. S. ir M. N. 4395,72 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: įvykio vietos apžiūros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), paimtą juodos spalvos vyrišką striukę bei iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės paimtas G. B. sportines kelnes, palaidinę, šortus, džemperį, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-16 kvitą (duomenys neskelbtini); M. N., A. K., G. S. nagų su panagių turiniu pavyzdžius, nuoplovas nuo rankų saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2018-11-16 kvitą (duomenys neskelbtini); M. N., A. K., G. S. seilių DNR pavyzdžius saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2019-01-15 kvitą (duomenys neskelbtini); 2018-10-30 poėmio metu pas M. N. paimtą juodos spalvos striukę su gobtuvu „Audimas“, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis sportinius marškinėlius „deVAL“, mėlynos spalvos „Adidas“ sportinį džemperį su gobtuvu saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2018-11-15 kvitą (duomenys neskelbtini); 2018-10-30 poėmio metu pas įtariamąjį A. K. paimtą juodos spalvos striukę, rudos spalvos megztinį, juodos spalvos NIKE sportinę avalynę saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2018-11-16 kvitą (duomenys neskelbtini); 2018-10-30 poėmio metu pas G. S. paimtus mėlynos spalvos džinsus „BIGREY BLUE“ su juodos spalvos odiniu diržu, juodos spalvos džemperį , juodos spalvos batus saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2018-11-15 kvitą (duomenys neskelbtini), palikti saugoti iki kol bus išnagrinėta byla, asmens, kurio atžvilgiu išskirta byla. Ramentą paimtą iš G. S., saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019-01-15 kvitą (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, gražinti G. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.