- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2YT-2880-470/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00594-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- D. V., R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., notare E
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir R. V. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. K., notare E. J. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai D. V. ir R. V. pateikė teismui pareiškimą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jų senelės S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjai pareiškime nurodė ir pareiškėjas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų motina V. V., kuri yra S. K. duktė, mirė (duomenys neskelbtini) jiems su broliu abiem dar esant nepilnamečiams. Jų senelė S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Senelė mirė būdama santuokoje su J. K., šioje santuokoje ji turėjo sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini). S. K. santuokos su J. K. metu 1992 metais pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgijusi butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Po mirties jie abu įgijo teisę paveldėti savo senelės turto dalį, kuri būtų tekusi anksčiau mirusiai jų motinai V. V. (CK 5.12 straipsnis), tačiau S. K. mirties metu, t. y. (duomenys neskelbtini), jie buvo dar nepilnamečiai – D. V. buvo 13 metų, R. V. 11 metų ir savarankiškai tvarkyti paveldėjimo reikalų negalėjo. Tuo metu jų interesus atstovavo įstatyminis atstovas tėvas V. V., tačiau jis neinicijavo turto paveldėjimo bylos ir jų vardu S. K. palikimo nepriėmė. Kaip vėliau tėvas jiems paaiškino, esą nepriimti palikimo, kol vaikai nepilnamečiai, jam patarė notarė, nurodydama, kad vaikams sukakus pilnametystės paveldėjimo procedūra bus paprastesnė. Vienas iš pareiškėjų R. V. nuo savo pilnametystės gyveno kartu su J. K. minėtame bute (duomenys neskelbtini), tačiau J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Po šio asmens mirties jo sūnus A. K. pareiškė pareiškėjui R. V. pretenzijas išsikraustyti iš buto, nurodė, kad siekia jį paveldėti ir disponuoti juo savo nuožiūra, galimai parduoti. Apie šias aplinkybes pareiškėjas R. V. informavo savo tėvą ir tik tuomet iš jo sužinojo, kad nėra tinkamai sutvarkyta ir užbaigta jų senelės S. K. paveldėjimo byla, kurioje jie (abu pareiškėjai) turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusiai jų motinai V. V. tenkančią dalį. Pareiškėjai laiko, kad praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbios priežasties – abu buvo nepilnamečiai, o įstatyminis atstovas – jų tėvas neatliko savo pareigos pavelėjimo klausimu. Prašo praleistą terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, iš kurio sprendžiama, kad su pareiškėjų prašymu atstatyti jiems praleistą palikimui priimti terminą jis sutinka, tačiau kelia tam tikras sąlygas (DOK 13394) Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, kad D. ir R. V. yra jo sesers V. V. vaikai ir S. K. anūkai. Nurodo, kad jis yra S. K. ir J. K. sūnus, t. y. pirmos eilės jų paveldėtojas. Butas (duomenys neskelbtini), jo tėvų įgytas santuokoje ir buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nepaisant to, kad registracija nekilnojamojo turto registre atlikta S. K. vardu. Po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo tėvas J. K. palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o jis savo ruožtu, kadangi tuo metu gyveno Jungtinėje Karalystėje, paveldėjimo teisę perleido tėvui. Kodėl jo tėvas J. K., priėmęs palikimą po sutuoktinės S. K. mirties, o taip pat priėmęs jo perleistą (padovanotą) teisę paveldėti, nebaigė paveldėjimo procedūros ir neįregistravo nuosavybės teisės į butą nekilnojamojo turto registre, jis nežino. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjų tėvas V. V. žinojo apie galimybę priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų (pareiškėjų) vardu po S. K. mirties, tačiau praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, o vėliau nenorėjo samdytis advokato dėl praleisto termino atstatymo pareiškimui į teismą suruošti. D. V. tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), R. V. (duomenys neskelbtini), tačiau savarankiškai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nors tam nėra jokios objektyvios priežasties. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjai palikimo nepriėmė faktiniu valdymu. Tačiau iš esmės jis nurodo, kad jeigu pareiškėjai yra pasirengę padengti skolas už laikotarpį, kai R. V. gyveno ir neprisidėjo prie buto išlaikymo, taip pat kitas skolas taip, kaip priklauso pagal įstatymą, ir jei nori gyventi bute, mokėti jam nuomos mokestį bei jeigu garantuos, kad skolos nedidės ir R. V. sugebės išlaikyti butą, jis neprieštarauja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atstatyti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų D. V. ir R. V. senelė iš motinos pusės S. K. mirė (duomenys neskelbtini), giminystės santykis patvirtinamas metrikiniais dokumentais, mirties faktas patvirtinamas mirties akto įrašu Nr. 367. Po S. K. mirties atsirado palikimas (CK 5.3str. 1d.), kurį sudaro buto (unikalus numeris, suteiktas nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini)), įgyto santuokoje su sutuoktiniu J. K., dalis. Po palikėjos S. K. mirties įstatymo nustatytu 3 mėnesių laikotarpiu į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą kreipėsi palikėjos sutuoktinis J. K. bei jos sūnus A. K. (duomenys iš notarinės bylos), kurie palikimą priėmė. Paveldėtojas A. K. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo teises į palikimą perleido tėvui J. K.. Priėmęs palikimą, J. K. nuosavybės teisės liudijimo į paveldėtą turtą neišsiėmė ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre neįregistravo. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), kas patvirtinama gyventojų registro išrašu, jo palikimą po mirties priėmė sūnus A. K. (testamentų registro išrašo duomenys). Pareiškėjai D. V. ir R. V. palikėjos S. K. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai ir palikimo įstatymo nustatytu 3 mėnesių laikotarpiu nepriėmė. Pareiškėjai prašo atstatyti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po senelės S. K. mirties, priimti.
Šios civilinės bylos atveju matyti, kad pareiškėjai D. V. ir R. V. turi teisę paveldėti palikimą po savo senelės S. K. mirties, kadangi yra įstatyminiai paveldėtojai pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, nes palikimo atsiradimo metu nebebuvo gyvos jų motinos V. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), kuri būtų buvusi įpėdinė. Jiems lygiomis dalimis priklausytų paveldėti tą palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiai jų motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis). Pareiškėjai pretenduoja į atsiradusį palikimą po senelės S. K. mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino turtui paveldėti to padaryti negali (CK 5.50str. 3d.).
Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su jų, kaip palikimo atsiradimo metu nepilnamečių, netinkamu įstatyminio atstovo pareigų atlikimu ir jų turtinių interesų netinkamu atstovavimu esant jiems nepilnamečiams, yra vertintinos kaip svarbi priežastis praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui.
Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmenų, prašančių terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, vertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo pratęstas, bet ir kitos teisinės reikšmės turinčios priežastys, trukdžiusias asmenims laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo bei kitų asmenų, priėmusių palikimą laiku, pozicija.
Vertinant pareiškėjų elgesį po to, kai jie sulaukė pilnametystės ir savarankiškai palyginus reikšmingą laiką nesikreipė į notarą dėl palikimo po S. K. mirties priėmimo, svarbia to priežastimi laikytina tai, kad S. K. palikimu jį priėmę paveldėtojai netrukdė pareiškėjams faktiškai naudotis - pareiškėjas R. V. ginčo bute (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su J. K. iki jo mirties. Taigi, konkrečia palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimi be pareiškėjų buvimo palikimo atsiradimo metu nepilnamečiais laikytina ir ta priežastis, kad sulaukę pilnametystės jie faktiškai naudojosi palikimu netrukdomai, kas galėjo sudaryti pagrįstus lūkesčius, jog turtiniai paveldėjimo klausimai bus išspręsti be ginčo. Būtent tokios pozicijos byloje laikosi suinteresuotas asmuo A. K., kuris atsiliepime į ieškinį pareiškė iš esmės sutinkantis su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (atsiliepimo į pareiškimą 9 punktas), tačiau kelia tam tikras sąlygas. Teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens pareiškime keliami kiti klausimai, susiję su esamomis paveldimo buto išlaikymo skolomis, nesudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo objekto, nesudaro įtakos sprendimo dėl terminų byloje priėmimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens A. K. poziciją, terminų civiliniuose santykiuose paskirtį bei būsimus teisinius padarinius, vertinant teisėtus proceso dalyvių lūkesčius, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei pareiškėjų elgesį, kuris negali būti vertinamas kaip aplaidus ar nerūpestingas, termino praleidimo priežastis laikytina svarbia, ir tai sudaro teisinį pagrindą terminui atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atnaujinti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimus palikimo vietos atsiradimo notarų biurui dėl jų senelės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo.
Atnaujinimo terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad terminas atnaujinamas trims mėnesiams.
Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.