Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., 2018 m. gegužės 8 d., apie 23:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,41 prom. alkoholio), laikydamas rankoje šakutę, grasino papjauti ir nužudyti sugyventinę V. Š., tokiais savo veiksmais sudarydamas realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis T. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine V. Š.. Kartu gyvena apie 14 metų, turi 3 bendrus mažamečius vaikus. 2018 m. gegužės 8 d. jis vartojo alkoholį, išgėrė nemažai, kiek tiksliai, pasakyti negali. Tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl to, kad ji nori skirtis, o jis nenori. Jis dėl to išgėręs pradeda pykti, kas nutiko ir 2018 m. gegužės 8 d. Konfliktas kilo vėlai vakare, kiek buvo valandų, pasakyti negali. Vaikai konflikto nematė. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, bet pamena, kad grasino sugyventinei. Sakė, kad ją nužudys, laikė rankose šakutę. Tai pasakė visiškai nepagalvojęs, bet realiai jos nužudyti tikrai nenorėjo. Jo sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, jie atvyko ir jį sulaikė. Labai gailisi dėl to, ką padarė (b. l. 24).

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu T. L.. Jos sugyventinis turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir dėl šių priežasčių jų santykiai šeimoje yra labai įtempti. Prieš savaitgalį ji parašė sugyventiniui laišką, kuriame nurodė, kaip jie gali skirtis geruoju. 2018 m. gegužės 8 d., apie 23.00 val., jai būnant namuose, į namus grįžo girtas sugyventinis ir sukėlė šeimyninį ginčą dėl anksčiau minėto laiško. Konflikto metu, jai būnant virtuvėje, jis užėjo, paėmė į rankas šakutę ir pradėjo grasinti, kad ją nudurs ir pats nusižudys. Ji labai išsigando, nes grasinimai vyksta nebe pirmą kartą ir apie įvykį pranešė policijai. Ji suprato, kad sugyventinis gali įvykdyti grasinimus, nes buvo girtas, labai agresyvus, rankoje laikė šakutę ir pradėjo judėti link jos, bet ji išbėgo iš namų ir iškvietė policiją (b. l. 10-11).

2018 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja V. Š. paaiškino, kad neblaivus jos sugyventinis T. L. grasino ją nužudyti, papjauti, taip pat metė į ją drabužių džiovyklę, bet nepateikė ir nesužalojo pranešėjos. Įvykio vietoje buvęs T. L. paaiškino, kad vartoja alkoholinius gėrimus ir planuoja padaryti sugyventinei kažką blogo arba nusižudyti pats. T. L. pripažino, kad grasino sugyventinei (b. l. 5-6).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., įrodyta. Kaltinamasis T. L. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad jis, 2018 m. gegužės 8 d., vakare, namuose, būdamas išgėręs, žodinio konflikto metu, laikydamas rankoje šakutę, grasino sugyventinei V. Š., kad ją nužudys. Be T. L. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios V. Š. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Šie įrodymai patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl šiais įrodymais remiasi priimdamas šį baudžiamąjį įsakymą. Surinkti įrodymai patvirtina, kad T. L. grasinimas nužudyti nukentėjusiąją V. Š., išsakytas kaltinamajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, agresyviai nusiteikusiam, laikant rankose šakutę ir artinantis prie nukentėjusiosios, sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai V. Š. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 145 str. 1 d. kaip grasinimas nužudyti.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Kaltinamasis T. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. L. – neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, šiuo metu nedirbantis, nors iš Sodrods duomenų bazės išrašo matyti, kad iki 2018 m. gegužės 23 d. dirbo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, T. L. paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam T. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į kaltinamajam T. L. paskirtą bausmę BK 66 str. tvarka įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. gegužės 9 d., nuo 00.10 val. iki 11.40 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 72² str. nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Kadangi T. L. pripažintas kaltu dėl grasinimo nužudyti šeimos narį – sugyventinę, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² str., T. L. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. skirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti T. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti T. L. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 3 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.