Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-6792-566/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
2YT-6792-566/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
UAB NT paslaugos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6792-566/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01775-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3.; 3.2.7.1.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB NT paslaugos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, UAB „Žaidimų šalis ir partneriai“, UAB "Nekilnojamo turto valdymas", UAB "Medicinos bankas",

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo UAB NT paslaugos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjas prašo iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio Dariaus Blizniko vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/04506 atliekamus vykdymo veiksmus ir turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog antstolio Valdo Čegliko kontoroje buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0116/15/04506, kurioje vykdomas išieškojimas iš įkaito davėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto, išieškotojas – UAB „Medicinos bankas“. Vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto – šeimos klinikos, esančios A. J. Povilaičio g. 18, Vilniuje. Nurodė, jog antstolis paskelbė įkaito davėjui priklausančio turto pakartotines varžytynes Nr. 163337, kurių pradžia 2018-11-22, pabaiga – 2018-12-27, turto pardavimo kaina – 55 200,00 Eur. Varžytynių dalyvė „NT paslaugos“ sumokėjo 5 520,00 Eur dalyvio mokestį, varžytynių laimėtoja paskelbta UAB „NT paslaugos“ už turtą pasiūliusi 160 000,00 Eur. Pareiškėjo teigimu, skelbime apie paskelbtas varžytynes nurodoma klaidinanti informacija, jog turtą parduota antstolis V. Čeglikas, kuris yra miręs, ir kurio vykdoma byla perduota antstoliui Dariui Bliznikui. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie antstolių pasikeitimus, neturėjo galimybės įvertinti prisiimamą riziką. Pareiškėjui tik vėliau tapo žinoma apie turto trūkumus, dėl kurių pareiškėjas nusprendžia turto nebepirkti. Taip pat pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad įkaito davėjas nesutinka su turto pardavimu ir inicijuos teisminius ginčus. Pareiškėjas dėl antstolio neveikimo ir neatskleidimo visos esminės informacijos apie turtą kreipėsi į antstolį su prašymu dėl varžytynių atšaukimo ir akto pasirašymo sustabdymo bei įmokos grąžinimo. Kadangi pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie antstolių pasikeitimus vykdant varžytynes ir egzistuoja grėsmė, jog pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas, pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstoliui skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 str., 281 str., 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Nagrinėjamu atveju prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus ir turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, pareiškėjas motyvuoja tuo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie antstolių pasikeitimus. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo prielaidos, jog nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė susipažinti su turtu, nesudaro pagrindo prima facie spręsti, jog pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimas liks neįvykdytas arba jo įvykdymas bus galimai apsunkintas, tačiau nenurodė jokių objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių. Pažymėtina, jog teismo vertinimu, vien pareiškėjo abejonės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios savo esme sustabdytų vykdymo procesą. Tuo tarpu be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo turtiniai interesai, tokiu būdu pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, nukeliant sprendimo vykdymą neapibrėžtam laikotarpiui.

Nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių būtinųjų taikymo sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 144-152, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė