Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei, Akvilei Nemanienei, Violetai Makevičienei, Vaidai Jankūnienei, Kristinai Juodelytei,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 EUR) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL (3 000 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 80 MGL (4 000 EUR) dydžio bauda;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 51 MGL (2 550 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1 700 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 94 MGL (4 700 EUR) dydžio bauda. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 114 MGL (5 700 EUR) dydžio bauda (įsiteisėjo 2021 m. spalio 20 d.);

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 12 d. nutartimi paskirta bausme, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, ir 114 MGL (5 700 EUR) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą;

6) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu ir per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 nutartimi bei Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes, ir paskyrė galutinę maksimalią 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, paskirtos subendrintos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) tęsti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo mokėjimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendyje nurodytomis sąlygomis; 4) tęsti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo mokėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytomis sąlygomis; 5) atlyginti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendyje minimą žalą per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta sumažinta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5–7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis (tęsti darbą arba mokslą), būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis (tęsti darbą arba mokslą), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 9 dalimis, subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo mokėjimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendyje nurodytomis sąlygomis; tęsti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo mokėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytomis sąlygomis; atlyginti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendyje minimą žalą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. teismo nutartyje nurodytomis sąlygomis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. V. 2021 m. liepos 1 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepė į V. K. patalpintą skelbimą apie norimą įsigyti „BMW“, M klasės vairą, ir nurodęs melagingas aplinkybes, kad tokią prekę turi ir pažadėjęs V. K. vairą pateikti paštu, nurodė pervesti 270 eurų į pažįstamos K. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį V. K., kuris tą pačią dieną, apie 16 val. pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą, tačiau L. V. gavęs pinigus, siūlomo parduoti vairo nepateikė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. K. priklausantį 270 eurų vertės turtą.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai ir veikos kvalifikavimas

Be kaltinamojo L. V. visiško prisipažinimo tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime, jo padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad 2021 m. liepos 1 d. internetinėje svetainėje „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą, kad ieško detalių savo automobiliui, o būtent „BMW“, M klasės vairo. Po kažkurio laiko gavo asmenine žinute į „Messenger“ iš žmogaus vardu „L. L.“, asmuo parašė, kad turi būtent tokį vairą kurio jam reikia. Po susirašinėjimo paprašė padaryti vairo nuotraukų, paklausė kokios būklės yra vairas, kokia galutinė kaina ir iš kokio miesto jis yra. Pardavėjas atsakė į visus klausimus apie vairo būklę, atsiuntė vairo nuotrauka, pasakė, kad yra iš Panevėžio ir gali išsisiųsti vairą per autobusų stotį. Kadangi kaina ir stovis jam tiko, todėl paprašė sąskaitos kur atlikti pavedimą, pardavėjas paminėjo, kad yra pametęs piniginę ir užblokavęs sąskaitą, laukia kol bus atidaryta nauja sąskaita. Kilus įtarimams kad pardavėjas galimai yra sukčius patikrino jo „Facebook“ anketą, bet ten pasirodė viskas gerai, anketa sukurta senai, po pagrindine nuotrauka yra likę paspaudimų ir panašiai. Pardavėjas atsiuntė jam sąskaitą nurodydamas, kad tai yra jo sesers. Tada patikrino sąskaitą į kurią prašoma pervesti pinigus ar „Google“ nerodo skundų. Įsitikinus, kad viskas gerai su sąskaita ir pardavėjo anketa, paprašė dar padaryti keletą nuotraukų minėto vairo, ką pardavėjas ir padarė, atsiuntė tai ko prašė. Tada nusprendė atlikti pavedimą, jis buvo daromas į „Swedbank“ sąskaitą „(duomenys neskelbtini) K. B.“. Pervedė 270 eurų, paskirtis: vairas. Padaręs pavedimą išsiuntė pavedimo kopiją pardavėjui, jis patvirtino, kad pinigus gavo ir netrukus važiuos išsiųsti vairą į autobusų stotį ir po išsiuntimo atsiųs jam čekį. Po maždaug valandos pasiteiravo ar prekė išsiųsta, pardavėjas atsakė, kad dar ne, nes laukia dar vieno pavedimo, kad vienu metu išsiųsti dar porą siuntų. Praėjus kažkiek laiko vėl paklausė ar jau išsiuntė, tada jau nesulaukė jokių žinių iš pardavėjo nors matė, kad buvo „online“ „Facebook“. Paprašė, kad padarytų pavedimą atgal. Vakare pardavėjas vis dėlto atsirado ir pasakė, kad nespėjo išsiųsti vairo ir tai padarys iš pat ryto. 2021 m. liepos 2 d. apie 9.00 val. parašė pardavėjui ar išsiuntė vairą, bet jokio atsakymo nebuvo, po ilgų skambinimų ir rašymų jis atsirado ir parašė, kad pramiegojo ir vėluoja į darbą, taip truko visos dienos susirašinėjimai. Vakare vėl rašė pardavėjui su klausimu ar išsiuntė prekę, gavo atsakymą, kad vairas išsiųstas, paprašius siuntimo čekio, pasakė, kad jo nepasiėmė. 2021 m. liepos 3 d. ryte negavo jokių žinučių iš autobusų stoties apie siuntą. Paskambinus į stotį jam pasakė, kad jokios siuntos jo vardu nėra. Susisiekus su pardavėju pasakė, kad reikia laukti, jei neateis gražins pinigus. Vairas taip ir neatėjo iki vakaro, paprašė pardavėjo gražinti pinigus arba bus kreiptasi į policija, ko pasėkoje, gavo daug „gražių“ žinučių su keiksmažodžiais. Kreipėsi į merginą, išsiųsdamas SMS pranešimą į „Messenger“, kur pardavėjas nurodė, kad tai jo sesuo, į kurios sąskaitą buvo išsiųsti pinigai, ir perspėjo ją, kad bus kreiptasi į policiją. Pastaroji atrašė, kad pavedimą ji matė, ir visus reikalus dėl padaryto pavedimo derintų su jos draugu, o ne su broliu. Po kurio laiko pasiūlė pardavėjui susitikti, bet į susitikimą jis neatvažiavo. Pardavėjas vis žadėjo ir žadėjo gražinti pinigus, bet jokių veiksmų nesiėmė. Šiai dienai nei pinigų, nei prekės iš pardavėjo negavo, mano, kad sukčiavimo būdu buvo apgautas (b. l. 18).

Nukentėjusysis V. K. per „E. Policija LT“ portalą pateikė susirašinėjimą dėl vairo pirkimo su asmeniu, kurio paskyros pavadinimas „L. L.“, šio asmens nuotrauką (b. l. 27-37).

2021 m. rugpjūčio 16 d. AB „Swedbank“ pateikė K. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. liepos 1 d. V. K. iš sąskaitos numerio (duomenys neskelbtini) perveda 270 eurų, operacijos pavadinimas „vairas“, 2021 m. liepos 1 d. 16.31 val. 100 eurų išgryninama Vilniuje, Viršuliškių g. 42; 2021 m. liepos 1 d. 16.34 val. 200 eurų išgryninama Vilniuje, Viršuliškių g. 42 (b. l. 44-54).

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. apklausta kaip liudytoja pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą bei 82 straipsnio 3 dalį, parodė, kad iki šiol naudojasi banko sąskaita, esančia AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), šia sąskaita naudojasi apie 3 metus. 2021 m. liepos 1 d. šventė savo gimtadienį ir minėtą dieną, jos vaikinas L. V., paprašė jos banko sąskaitos numerio, pasakė, kad jai bus pervesti pinigai, iš asmens vardu V.. Už ką V. turėjo pervesti šiuos pinigus ji nesidomėjo. Tą pačią dieną į jos sąskaitą buvo pervesta 270 eurų, iš asmens, kurio vardas ir pavardė V. K., pavedimo paskirtis buvo už vairą. Tą pačią dieną nuėjo iki bankomato, prekybos centre „Mada“, Viršuliškių gatvė 42, ir ten visus pinigus nuėmė, nuimdama pirma operacija 100 eurų, o antra - 200 eurų. Tą pačią dieną, po pusvalandžio prie „Mados“ L. L., ir ji jam visus 300 eurų atidavė. Maždaug po savaitės, socialiniame tinkle „Facebook“, jai parašė asmuo, kurio vardas ir pavardė V. K., paklausė, ar jos sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini), ji atsakė, kad taip, jis parašė, kad parašė pareiškimą į policiją, ji nieko neatrašė ir jis daugiau jai nieko nerašė. Pasakė apie tai L., tačiau jis jai pažadėjo pinigus grąžinti. Už ką buvo pervesti tie pinigai L. L. pardavinėjo automobilio detales, dėl to, nieko blogo nepagalvojo, galvojo pinigai tikrai už vairą. L. L. jos neprašė pasinaudoti jos banko sąskaita. Kad vyksta kažkas neteisėto suprato, kai gavo šaukimą į L. L. jai nepasakojo apie tai dėl ko į jos banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, o ji ir L. L. socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo anketą, „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 60-61).

Šie teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo L. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta aptartais įrodymais, kurie patvirtina, kad kaltinamasis L. V. suprato, jog apgaulės būdu, neteisėtai, įgijo svetimą – V. K. priklausantį turtą – 270 eurų, bei norėjo taip veikti.

Šioje byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis L. V. 2021 m. liepos 1 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje „Facebook“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepė į V. K. patalpintą skelbimą apie norimą įsigyti „BMW“, M klasės vairą, ir nurodęs melagingas aplinkybes, kad tokią prekę turi ir pažadėjęs V. K. vairą pateikti paštu, nurodė pervesti 270 eurų į pažįstamos K. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį V. K., kuris tą pačią dieną, apie 16 val. pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą, tačiau L. V. gavęs pinigus, siūlomo parduoti vairo nepateikė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. K. priklausantį 270 eurų vertės turtą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. V. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Todėl tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistu, t. y. esant neišnykusiam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (b. l. 69), nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo paskirtas suėmimas, iki suėmimo Sodros duomenimis dirbo, anksčiau teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje (b. l. 82-85), per metus laiko ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 72-81), atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam. Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Taigi, pirmiau nurodytos L. V. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys būtent 2021 metais buvo aiškiai susiformavęs (teistumai iki veikos padarymo, bei po veikos padarymo), taigi nėra atsitiktinis, kadangi jis padarė pakartotines analogiškas nusikalstamas veikas, proceso metu nesilaikė procesinės drausmės, o būtent, nedalyvaudavo teisiamuosiuose posėdžiuose, ko pasėkoje, buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, taigi visos šios aplinkybės parodo jo asmenybės nebrandumą ir polinkį nesilaikyti nustatytų taisyklių.

Teismo vertinimu, visa tai rodo, kad šiuo atveju L. V. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinktina tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės rūšies vidurkio – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, pagal L. V. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni, o padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Vertinant tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), kaltinamajam L. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3, paskiriant galutinę sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 641 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. V. suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. 10.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.(BK 75 straipsnis).

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti L. V. BK 75 straipsnio nuostatas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Iš byloje jau aptarto teismas sprendžia, kad L. V. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad L. V. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo buvo dirbantis, gaudavo legalias pajamas, nusikalstamos veikos padarymo metu 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka. Be to, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, L. V. jau iš esmės yra patyręs laisvės atėmimo bausmės turinį būdamas suėmime. Kaltinamasis padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, V. K. nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi.

Vien tai, kad kaltinamasis apskritai yra teistas 8 kartus nuo 2020 m. gruodžio 11 d. konkrečiu atveju parodo kaltinamojo polinki nusikalsti. Todėl galima būtų suabejoti, ar aptariamo instituto taikymas, BK 75 straipsnio 4 dalies kontekste, konkrečiu atveju yra galimas. Minėta, kad BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be kita ko, bausmės vykdymas pagal aptariamo straipsnio 2 dalį ali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką – nusikaltimą, padarė dar 2021 m. liepos 1 d., kai buvo teistas trys kartus už panašias nusikalstamas veikas. Be to, ir po 2021 m. liepos 1 d. kaltinamasis buvo nuteistas dar penkis kartus, paskutiniu jau aptartu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), kuriuo paskirta galutinė sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros su minėtais įpareigojimais ((BK 75 straipsnis). Minėta ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 1, 4 9 dalys). Šios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 7 punktai, 6 dalis). Taigi, aptariamas šioje nuosprendžio dalyje bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas taikytas ir po šiuo nuosprendžiu padaryto nusikaltimo, apie kurį iki aptartų nuosprendžių priėmimo dar nebuvo žinoma.

Apibendrinant išdėstytą, šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad yra pagrindas suteikti L. V. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos ir taip užtikrinti jau aptartų paskutinių nuosprendžių vykdymo tęstinumą.

Dėl jau aptarto teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl L. V. taikytinos BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, kartu įvertinus jo padarytą nusikalstamą veiką nustatant jam keletą pareigų, numatytų BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 7 punktuose – dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat, L. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, vienas iš baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, pasireiškia asmens turtinių teisių ribojimu arba pareiga per teismo nustatytą terminą sumokėti tam tikrą pinigų sumą į Specialiąją nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo teismo nuosprendžiu jam laisvės atėmimo bausmė atidedama, teismas sprendžia, kad turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė padės pasiekti bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam skirtina 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti į šio fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirta kardomji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 270 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25). Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis atlygino jo patirtą turtinę žalą – 270 eurų ir jokių pretenzijų jam neturi.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į turtinės žalos atlyginimo faktą, bylos procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pirminėje pažymoje dėl L. V. nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 76,67 eurų (b. l. 160). Sprendžiant dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti išlaidas, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie V. V. turimą turtą, taip pat, nėra duomenų, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis spėjo įsidarbinti, apie jo gaunamas pajamas, šiuo nuosprendžiu jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, su konkrečiais įpareigojimais, todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie V. V. turtinę padėtį, šios išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti L. V. suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. 10.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, L. V. paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 7 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant L. V. nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo V. K. atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų išieškojimo iš L. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.