Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, pareiškėjui S. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 119 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. rezoliucija priėmė ir iškėlė administracinio nusižengimo bylą A. Ž. pagal 2017 m. vasario 22 d. pareiškėjo S. G. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, nustatytu laiku nesurengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo, tuo pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio nuostatų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 119 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir Bendrovė) akcininkas, turintis 50 proc. paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų. 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-9706-1034/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. nubaustas pagal ATPK 50⁵ str. (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) dėl akcininko teisių pažeidimų (nesuteikiant akcininko prašomos įmonės informacijos ir LR akcinių bendrovių įstatyme numatytos įmonių visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos pažeidimo). Tik po bylos išnagrinėjimo teisme bendrovės direktorius A. Ž. 2016 m. lapkričio 22 d. perdavė bendrovės dokumentus, bet nesurengė pakartotinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo, bet nesurengė pakartotinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo, nors 2016 m. gegužės 30 d. įvykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas nei vienas darbotvarkėje numatytas klausimas. Pareiškime nurodo, kad susirinkimo pirmininkas A. Ž. tyčia, sąmoningai suvokdamas savo veiksmų pasekmes nuolat teikė nepagrįstas, nereikšmingas pastabas dėl susirinkimo protokolo ir net jas ištaisius vėl atsisakydavo pasirašyti susirinkimo protokolą. Kadangi susirinkimo protokolas iki šiol nepasirašytas, todėl pareiškėjo nuomone tai traktuotina, kad susirinkimas nebuvo įvykęs.

Pareiškime nurodyta, jog A. Ž., nors ir būdamas nubaustas už akcininkų teisių pažeidimus, delsė surengti pakartotinį susirinkimą, nors jam tiek telefonu, tiek el. paštu buvo siunčiami paklausimai dėl pakartotinio neeilinio akcininkų susirinkimo, tačiau A. Ž. nenurodydavo nei konkrečios susirinkimo datos, nei pateikdavo paaiškinimus dėl kokių priežasčių jis atsisako sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. 2016 m. spalio 26 d. direktoriui A. Ž. buvo išsiųsta paraiška dėl pakartotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, nurodant, kad LR akcinių bendrovių įstatymo 23 str. numatyta, kad akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę. Be to, visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, o už susirinkimo organizavimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Minėtoje paraiškoje taip pat buvo nustatytas terminas, kad susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 25 d. Tačiau akcininkų susirinkimas įvyko tik 2016 m. gruodžio 27 d., todėl A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 23 straipsnyje numatytą akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką, ir taip padarė nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. G. palaikė pareiškime nurodytus motyvus ir argumentus, patikslino prašymą dalyje dėl A. Ž. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, už pakartotinai padarytą akcininko teisių pažeidimą. Papildomai nurodė, jog A. Ž. įstatymo nustatytais terminais nesušaukdamas akcininkų susirinkimo bei nepasirašydamas susirinkimo protokolo, pažeidė jo, kaip akcininko teises. Nurodė, kad tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susiklostė gan konfliktinė situacija, nes abu akcininkai turi po 50 procentų bendrovės akcininkų ir negali priimti bendrų sprendimų, ir konfliktas gali išsispręsti tik esant vienam akcininkui. Paaiškino, jog įkuriant bendrovė, jis įnešė pinigų, tačiau tai nebuvo įforminta raštu. Vykdant bendrovės veiklą, A. Ž., kaip bendrovės direktorius rūpinosi dokumentais ir finansais, o jis rūpinosi techniniais klausimais, ir pareikalavus direktoriaus atsiskaityti už bendrovės lėšas, jis tai atsisakė daryti. Šiuo metu bendrovės sąskaita užblokuota, bendrovė veiklos nevykdo, ir ginčas tarp akcininkų bus tol, kol bus du akcininkai, o sutarti kas iš jų vienas valdys kompaniją, jiems nepavyksta, nes direktorius delsia tiek sušaukti akcininkų susirinkimus, tiek pateikti ataskaitas už bendrovės veiklą ir pan. paaiškino, kad 2016 m. spalio mėnesio pradžioje, per S. A. elektroniniu paštu siuntė bendrovės direktoriui pareiškimą dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo, tačiau direktorius ilgai nereagavo, susirinkimo neorganizavo per 21 dieną. Po to paraiška buvo išsiųsta elektroniniu paštu direktoriui A. Ž. 2016 m. spalio 26 d., o susirinkimas įvyko tik 2016 m. gruodžio 27 d. Nurodė, kad toks pavėluotas susirinkimo sušaukimas turėjo pasekmių, pažeidė jo teises, nes prieš tai buvusiame susirinkime jis buvo išreiškęs valią būti bendrovės direktoriumi, nes matė dokumentus kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skolinga buhalterinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo A. Ž.. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 800 eurų, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 3800 eurų, o šios skolos atsirado po 2016 m. gegužės mėnesio vykusio susirikimo. Po 2016 m. gruodžio 27 d. įvykusio susirinkimo, susirinkimo protokolas po 3-4 dienų buvo siunčiamas susirinkimo protokolas susirinkimo pirmininkui, tačiau jis jo nepasirašinėjo, protokolas buvo taisomas, tačiau pasirašytas laiku nebuvo. Todėl aktu buvo konstatuota, kad A. Ž. susirinkimo protokolo nepasirašo, jis buvo pasirašytas tik jo, t.y. G ir S. A., o vėliau A. Ž. atsiuntė savo pasirašyto protokolo variantą (2017 m. vasario 27 d.), kurio jis nepasirašė, nes ten nieko esminio nėra, t.y. esminių pakeitimų, šis protokolas nebuvo išverstas, todėl šiuo atveju yra du protokolai. Jam nesuprantama, kodėl jis turi pasirašyti A. Ž. atsiųstą susirikinimo protokolo variantą, jei A. Ž. nepasirašė jų teikiamo susirinkimo protokolo, kurį pasirašė S. G. ir S. A.. Nurodė, kad susirinkimo metu jis darė įrašą mobiliu telefonu, vėliau sugedus telefonui, to įrašo negalėjo pateikti, tačiau po kurio laiko duomenys buvo atstatyti, įrašas yra. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju pažeistas neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminas, pažeidimas padarytas pakartotinai. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jis prašė bendrovės finansinių dokumentų ir juos gavo 2016 m. lapkričio 29 d., ir turėjo juos grąžinti per 7 dienas, tačiau dokumentai buvo grąžinti tik 2016 m. gruodžio 27 d. susirinkimo metu, nes prieš tai A. Ž. buvo komandiruotėje ir dokumentų priimti negalėjo. Dar iki 2016 m. gruodžio 27 d. susirinkimo, jis teikė prašymą direktoriui elektroniniu laišku dėl neaiškumų buhalterijoje. Taip pat nurodė, kad jam buvo siūlomos tik susirinkimo datos 2016 m. gruodžio 25, 26 ir 27 dienomis. Neigiamos pavėluoto susirinkimo sušaukimo bei protokolo pasirašymo pasekmės kol kas dar nepasireiškė, tačiau bendrovė bankrutuoja, ir jo kaip akcininko pareiga reaguoti, kreiptis į atitinkamas institucijas. Prašo pripažinti, kad bendrovės direktorius pažeidė įstatymais nustatytą susirinkimo sušaukimo tvarką, susirinkimo protokolo pasirašymo tvarką, ir nubausti jį akcininkų teisių pažeidimą, o jo komandiruotes nevertinti kaip pateisinamas priežastis, nes jose A. Ž. buvo ne bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesais, nes bendrovė jokios veiklos nevykdo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. teismo posėdžio metu su jam reiškiamais kaltinimais nesutiko, nei dėl ne laiku sušaukto susirinkimo, nei dėl ne laiku pasirašyto protokolo. Paaiškino, jog tarp akcininkų vyksta konfliktas, kiekvienas turi savo pretenzijų dėl bendrovės veiklos, nes projektuose dalyvavo ir kitos akcininkų valdomos įmonės. 2016 m. balandžio mėnesį buvo pasirašytas kontraktas, bendrovė atliko darbus po 1,5-2 mėnesių, ir S. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi darbus pinigus atgavo, o jo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, o S. G. prieštaravo dėl šios bendrovės, todėl sutartis su minėta bendrove buvo nutraukta nuo 2016 m. spalio 1 d. Nurodė, kad S. G. pateikus paraišką dėl susirinkimo sušaukimo, jam buvo pasiūlytos 3 datos, ir jis pats išsirinko susirinkimo datą, t.y. 2016 m. gruodžio 27 d. Visi S. G. prašomi pateikti dokumentai buvo paruošti ir jam įteikti 2016 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu. Jis nepasirašė jam teikto pirmo susirinkimo protokolo varianto, nes ten buvo neteisingai surašyti jo atsakymai. Protokolas buvo pataisytas, tačiau vėl surašyta ne taip kaip buvo, todėl jis prašė pateikti susirinkimo protokolą, kur būtų viskas tiksliai užfiksuota, visi jo žodžiai. Tačiau kiekvieną kartą taisydami protokolą, jie taisė ne tik jo žodžius, tačiau ir S. G. žodžius, ir minėjo, kad jei nepasirašys, kreipsis į teismą. Tada jis pasiūlė rašyti protokolą pagal įrašą, tačiau jam buvo atsakyta, kad įrašas nepavyko. O po to jis (A. Ž.) ištaisė protokolą ir jį pasirašęs išsiuntė S. G.. Susirinkimas buvo sušauktas, susirinkimo protokolas pasirašytas, todėl nėra jokio nusižengimo, o yra tik ambicijos. Bendrovė veiklos nevykdo nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, sąskaita areštuota, nes antstoliams yra skolingi virš 100 eurų vykdymo išlaidų. O kartu vykdyti veiklos su S. G. nėra galimybės. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. susirinkimo iniciatorius buvo S. G., kuris elektroniniu paštu pateikė paraišką įmonės paštu, ir susirinkimas turėjo būti per mėnesį laiko. Laiku sušaukti susirinkimo (per mėnesį laiko) negalėjo, nes metu jis buvo išvykęs į komandiruotę (iki 2016 m. spalio 30 d.), be to lapkričio mėn. pradžioje S. G. buvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai, po to S. G. buvo išvykęs į Maskvą. 2016 m. gruodžio 9 d. S. G. teikė papildomą raštą dėl dokumentų, kuriame pats patvirtino, kad jam tinkama 2016 m. gruodžio 27 d. susirinkimo data, jokių prieštaravimų dėl datos nebuvo. Taip pat nurodė, kad dėl susirinkimo datų buvo bendraujama su S. G. atstove S. A., buvo siūlytos ir kitos datos, tačiau šiuo metu konkrečių datų nepamena.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. A. parodė, jog yra S. G. atstovė. Paaiškino, kad buvo kreiptasi į teismą dėl akcininkų teisių pažeidimo 2016 m. gegužės mėn., ir po teismo buvo sutarta, kad bus šaukiamas susirinkimas, kad spręsti klausimus dėl tolimesnės bendrovės veiklos.. 2016 m. spalio 26 d. buvo išsiųsta akcininko S. G. paraiška UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Ž. dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, ir buvo tikimasi, kad susirinkimas įvyks iki 2016 m. lapkričio 25 d., tačiau bendrovės vadovas į tai nereagavo, ir tik praėjus mėnesiu pasiūlė jį suorganizuoti. Susirinkimas įvyko 2016 m. gruodžio 27 d., jis nebuvo sklandus, įmonės vadovas elgėsi provokuojančiai, nors visada su akcininku S. G. bendraudavo rusų kalba, šiuo atveju kalbėjo lietuviškai, todėl jai teko ir vertėjauti, buvo visokių nesusipratimų, ginčų. Po susirinkimo direktoriui buvo išsiųstas susirinkimo protokolas, su pasiūlymu pateikti pastabas, tačiau A. Ž. per nustatytus terminus protokolo nepasirašė, vis atidėliojo, reiškė kokias tai pastabas, protokolas jo pageidavimu buvo vis taisomas, ir vis jam netiko, kol galiausia jis pageidavo, kad protokolas būtų parašytas pagal garso įrašą. Tačiau tuo metu nebuvo galimybės pasinaudoti S. G. darytų garso įrašu, todėl A. Ž. buvo pasiūlyta pasinaudoti savo garso įrašu ir pataisyti protokolą, taip pat jis buvo įspėtas, jei nepasirašys protokolo, bus kreiptasi į teismą. Nurodė, kad paraiška dėl neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo buvo išsiųsta A. Ž. elektroniniu paštu, taip pat su juo buvo bendrauta telefonu, jis minėjo, kad yra komandiruotėje. Susirinkimas turėjo įvykti iki 2016 m. lapkričio 25 d., tačiau direktorius vis delsė, minėjo, kad nėra galimybės sušaukti susirinkimo 2016 metais, tik 2017 metais. O po to buvo gauti pasiūlymai dėl susirinkimo sušaukimo 2016 m. gruodžio 25, 26, 27 dienomis, tačiau kada konkrečiai buvo gauti tie pasiūlymai ji nepamena. Nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. S. G. prašė bendrovės vadovo pateikti buhalterinius dokumentus, nes akcininkui kilo klausimų dėl bendrovės išlaidų ir pan., reikėjo svarstyti klausimą dėl bankroto bylos kėlimo. Prašymas pateikti finansinius dokumentus nebuvo priežastis vilkinti susirinkimo sušaukimą. Dokumentai bendrovei buvo grąžinti per susirinkimą. Akcininkas prašė atšaukti vadovą, ir tai turėjo būti sprendžiama susirinkimo metu. Dokumentus S. G. gavo 2016 m. lapkričio mėnesį, ir gavus dokumentus akcininkui kilo klausimų, todėl 2016 m. gruodžio 9 d. jis prašė papildomų dokumentų. Taip pat nurodė, kad A. Ž. susirinkimo protokolo pataisymai buvo neesminiai. Jam buvo kelis kartus siunčiami pataisyti protokolų variantai, prašoma, kad jis pasirašytų protokolą, tačiau jam vis netiko. Kai A. Ž. pageidavimu protokolai buvo taisomi, buvo taisomi ne tik jo paaiškinimai, tačiau ir S. G. paaiškinimai, protokolas buvo taisomas 3 kartus, S. G. paaiškinimai taisyti tik vieną kartą. Taip pat nurodė, kad laikotarpiu tarp 2016 m. spalio 26 d. (nuo paraiškos padavimo) iki 2016 m. lapkričio 29 d. (kai S. G. gavo buhalterinius dokumentus) ji su A. Ž. bendravo telefonu, dokumentus galėjo grąžinti ir anksčiau. O 2016 m. gruodžio 9 d. S. G. prašė papildomų dokumentų, nes kilo papildomų klausimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas E. N. prašė atsižvelgti į tai, kad gavus akcininko S. G. paraišką dėl susirinkimo sušaukimo, susirinkimas buvo sušauktas laiku, nes A. Ž. yra ne tik bendrovės vadovas, tačiau ir akcininkas, ir tuo metu buvo išvykęs į komandiruotes, buvo užsiėmęs. Susirinkimo protokolas A. Ž. pasirašytas, o jo nepasirašė S. G.. Taip pat nurodė, kad A. Ž. 2016 m. buvo teismo baustas už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą laiku, tačiau nagrinėjamu atveju buvo šaukiamas neeilinis akcininkų susirinkimas, todėl pakartotinumo nėra. Prašė nutraukti administracinę bylą nesant A. Ž. veiksmuose nusižengimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Taigi, kaip matyti iš ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu, arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnyje reglamentuotas Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Įstatymu reglamentuota, jog Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ? bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos (ABĮ 23 straipsnio 5 dalis).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. kaltės dėl jam reiškiamų kaltinimų dėl susirinkimo tvarkos sušaukimo bei susirinkimo protokolo pasirašymo tvarkos pažeidimų nepripažįsta, tačiau iš esmės ji pripažino faktinę aplinkybę, kad kad akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas per įstatymo numatytą 30 dienų terminą. Nurodo, kad susirinkimas sušauktas laiku nebuvo, nes paraiškos pateikimo metu jis buvo komandiruotėse, išvykęs iš Lietuvos, be to akcininkui reikėjo surinkti ir pateikti bendrovės buhalterinius dokumentus, taip pat prašė atsižvelgti, kad jis ne tik bendrovės direktorius, tačiau ir akcininkas, taip pat buvo užimtas, kaip ir S. G.. Taip pat nurodė, kad dėl susirinkimo sušaukimo buvo bendrauta su akcininko S. G. įgaliotu asmeniu, buvo siūlomos ir kitos susirinkimo datos, tačiau pats akcininkas S. G. sutiko su susirinkimo sušaukimu 2016 m. gruodžio 27 d., todėl jokio pažeidimo nėra. Taip pat nurodė, kad susirinkimo protokolas laiku nebuvo pasirašytas, nes protokolo tekstas, t.y. jo pasisakymai buvo iškraipyti, neteisingi, todėl juos reikėjo tikslinti, tačiau vis buvo teikiami skirtingi protokolų variantai, todėl jis jų nepasirašė. Tačiau nurodė, kad akcininkas S. G. nepasirašė ir jo surašyto susirinkimo protokolo. Tokius jo paaiškinimus teismas vertina kaip siekį sušvelninti atsakomybę,

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Ž. bei S. G. yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, valdantys po 50 paprastųjų vardinių akcijų, viso bendrovės akcijų yra 100 vnt. (b.l. 67). A. Ž. yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Akcininko S. G. įgaliota atstovė S. A. 2016 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu pateikė bendrovės vadovui A. Ž. akcininko paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo (b.l. 12,13-14). 2016 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku prašė bendrovės vadovo nurodyti rengiamo sušaukti susirinkimo dieną ir laiką (b.l. 15). 2016 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė apie 2016 m. gruodžio 27 d. vyksiančio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, taip pat nurodė kitas datas, jei minėta diena netinka akcininkui (b.l. 41,42). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 m. gruodžio 27 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio pirmininkas buvo A. Ž., sekretorė S. A.. Sutinkamai su ABĮ 29 straipsnio 3alimi, Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Byloje esančiais visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais bei susirašinėjimais elektroniniu paštu nustatyta, kad susirinkimo metu buvo rašomas protokolas, kuris 2016 m. gruodžio 28 d. buvo siųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 16,17-22). Vėliau protokolas kelis kartus buvo tikslinamas, taisomas, tarp akcininko S. G. bei jo įgalioto asmens ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu (b.l. 23-24,25-30,31,32-37). 2017 m. sausio 24 d. išsiuntus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolą, pažymėta, kad negavus pasirašyto protokolo akcininkas S. G. kreipsis į teismą (b.l. 38). 2017 m. sausio 27 d. akcininkas S. G. bei susirinkimo sekretorė surašė aktą dėl atsisakymo pasirašyti protokolą bei pasirašė protokolą, nurodydami, kad susirinkimo pirmininkas nepagrįstai atsisakė pasirašyti protokolą, kurį registruotu laišku išsiuntė bendrovės vadovui A. Ž. registruotu laišku (b.l. 50a,51, 52, 55-60). Savo ruožtu A. Ž. surašė savo 2016 m. gruodžio 27 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo variantą, kurį 2017 m. vasario 11 d. registruotu laišku išsiuntė akcininkui S. G. (b.l. 68-70,71). Šiais duomenimis nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž., per įstatymu nustatytą 30 dienų terminą nuo akcininko paraiškos padavimo nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, tuo pažeisdamas ABĮ 23 straipsnio reikalavimus, bei nepasirašė susirinkimo protokolo, pažeisdamas ABĮ 29 straipsnio reikalavimus, ir tokiais veiksmais padarė akcininko teisių pažeidimą. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-9706-1034/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. nubaustas pagal ATPK 50⁵ str., todėl šiuo atveju jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, kaip pakartotinai padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau- ANK). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau- Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, ANK 119 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalyje, todėl A. Ž. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalį. Sutinkamai su Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d. teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka už tokios pat rūšie pažeidimo padarymą, duomenų apie teistumą nepateikta. A. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad tarp akcininkų susiklosčiusi konfliktinė situacija, šis nusižengimas yra gana formalus, pareiškėjas nei teismui pateiktoje medžiagoje, nei teismo posėdyje nenurodė, kokių konkrečių neigiamų padarinių atsirado dėl pažeidimo padarymo, akcininkų susirinkimas, nors ir pavėluotai, vis tik buvo sušauktas, pavėluotas susirinkimo sušaukimas neigiamų pasekmių bendrovės veiklai neturėjo, nes bendrovė veiklos nevykdė jau kelis mėnesius, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ANK 119 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos net minimalios nuobaudos paskyrimas būtų per griežtas ir neteisingas, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, A. Ž. skirtina mažesnė bauda nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –500 € (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.