Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija išnagrinėjusi nuteistojo prašymą 2018 m. vasario 19 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlo teismui nustatyti nuteistajam pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.

Iš Nutarimo matyti, kad nuteistasis D. K. pristatomas dėl lygtinio paleidimo 4 kartą. Nuteistasis D. K. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo. Komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti dalyvavimą AA grupės užsiėmimuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis D. K. pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas (dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu tęsia bendravimą su AA grupės nariu - globėju). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 49 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 20 balų, dinaminiai veiksniai - 29 balai (yra galimybė mažinti). Nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. rizika sumažėjo 2 balais. Pagal HCR-20 metodiką, smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Pagal SVR-20 metodiką, seksualinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, prasmingai leidžia laiką, dalyvauja pataisos programose, dirba su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, perkeltas į lengvąją grupę. D. K. tarpasmeniniai įgūdžiai yra gana adekvatūs. Nuteistasis geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, išklausyti pašnekovą, suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Vertinimo metu elgiasi gana natūraliai, bendradarbiaujančiai. Dėl padarytų nusikaltimų atsakomybę prisiima pilnai. Nėra linkęs sumenkinti savo vaidmens nusikaltimų įvykdyme. D. K. teigia, kad nusikalsdavo impulsyviai, neapsvarstęs savo elgesio ir galimų pasekmių. Dažnai kartodavo tas pačias klaidas, prieš imdamasis veiksmų neįvertindavo ankstesnio patyrimo ar aplinkinių pastebėjimų. Spręsdamas konfliktus su kitais dažnai elgdavosi agresyviai. Paskutinio nusikaltimo metu agresyvų elgesį naudojo siekdamas seksualinio pasitenkinimo. Apskritai, agresyvus elgesys dažniausiai pasireikšdavo supykus ir / arba praradus savikontrolę. Tikėtina, kad alkoholio vartojimas sumažina asmens impulsų kontrolę bei paskatina agresiją (visi smurtiniai nusikaltimai yra įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio). D. K. geba atpažinti ir išskirti kai kurias savo problemines sritis ir jaučia poreikį jas spręsti. Kaip pagrindinę savo problemą įvardina alkoholio vartojimą. Tačiau kiek stokoja įžvalgos apie impulsų kontrolės bei neigiamų emocijų įveikos problemas, taip pat kitas savo gyvenimo sritis (pvz.. darbą, tarpasmeninius santykius ir pan.). Pastaruoju metu stengiasi ugdyti ir demonstruoja adekvačius problemų sprendimo įgūdžius. Supranta, kad visi jo veiksmai turi pasekmes. Gali įvardinti savo nusikaltimų pasekmes jam pačiam ir nukentėjusiesiems. Geba pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų. Priima naujas idėjas ir stengiasi praplėsti savo požiūrį. Gali įvardinti konkrečius ir realistiškus artimiausios ateities tikslus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo.

Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir remiantis baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu įstatymas numato galimybę, bet ne būtinybę bausmę atliekantį įkalinimo įstaigoje nuteistąjį, atitinkantį keliamus reikalavimus ir sąlygas, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliais pagrindais, kad turi būti įvertinta bausmės paskirtis, jos tikslų svarstomu konkrečiu atžvilgiu ir teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas.

D. K. nuteistas 2016 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už dvi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, už ką jam skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. Bausmės vykdymo pabaiga turėtų būti 2019 m. rugpjūčio 28 d. Pusę laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2017 m. rugpjūčio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. kovo 16 d. - 1 metai 5 mėnesiai 12 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvadas, kad D. K. bausmės atlikimo metu neturi galiojančių nuobaudų, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, prasmingai leidžia laiką, dalyvavo ir dalyvauja pataisos programose, žino lygtinai paleisto teises bei pareigas, dalyvavo mokymuose priklausomybių srityje, „Pozityvaus užimtumo programoje", IV etapų Vilniaus pataisos namų reabilitacijos programoje ir užbaigė III etapą, „Pagrindinę priklausomybių terapiją, lanko AA užsiėmimus, psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė", tęsia bendravimą su AA grupės nariu - globėju, „Dailės terapijos programoje", dirba su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, šiuo metu perkeltas į lengvąją grupę. Vertinant nuteistojo asmenybė teismas nustatė, kad D. K. yra baigęs 9 klases, įgijęs staliaus, staliaus staklininko ir dailidės specialybes, laisvėje daugiausiai dirbo oficialiai, turi 12 metų darbo stažą, yra pateikęs stažą patvirtinančią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą. Dažniausiai dirbo pagal specialybę - karkasinių namų statyba, gamyba, medžio apdirbimas, vidaus apdaila. Atlikdamas bausmę įstaigoje nedirbo, nors 2017 m. rugpjūčio 18 d. teikė administracijai prašymą priimti jį į sandėlio darbininko pareigas, tačiau į minėtas pareigas buvo įdarbintas kitas nuteistasis. Nuo nuteistasis 2018 m. sausio 24 d. dirba UAB „Nauja statyba" su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dėl ko lygtinis paleidimas nėra būtinas darbo funkcijų vykdymui. Nuteistasis gauna pašalpą bei išmoką. Pažymoje dėl vykdomųjų raštų nurodoma, kad D. K. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 295.43 Eur (išskaičiuota 3.62), kitą ieškinio dalį padengė nuteistojo tėvai. Nuteistasis išsituokęs, turi jaunesnę seserį, su buvusia žmona turi sūnų, ryšius palaiko, bendrauja telefonu ir laiškais. Nuteistojo teigimu sūnus yra neįgalus, šiam reikalinga intensyvi medikamentinė priežiūra, vaistai, o jis turėdamas rinkoje paklausią specialybę galėtų išlaikyti šeimą. Nuteistasis siekia palaikyti ryšius su buvusia žmona, planuoja atkurti artimesnius santykius. Šiuo metu teigiama D. K. charakteristika patvirtina, kad jis yra skatintas 5 kartus.

Teismas teigiamai vertindamas minėtas aplinkybes pastebi, kad jos nesulaikė asmens nuo nusikaltimų padarymo, ir būdamas pakankamai nedidelio amžiaus D. K. yra teistas jau 6 kartus. Teismo vertinimu minėtas nuteistojo elgesys patvirtina, jog asmuo gali elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su kitais reikšmingais duomenimis. Teigiamai charakterizuojantys nuteistąjį duomenys yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Tokiu būdu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos D. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę – sunkūs, smurtinio pobūdžio, padaryti bendrininkų grupėje, kas įrodo nuteistąjį buvus ypatingai neigiama asmenybe, turinčia ne tik neleistiną, bet ir ciniškai požiūrį į socialines ir visuomenines vertybes. Atlikta bausmės dalis verčia abejoti, kad šis laikas buvo pakankamas nuteistajam D. K. pasikeisti ir suformuoti nuostatas, kurios leistų jam nenusikalsti lytinio paleidimo metu. Pastebėtina, kad D. K. iki nusikalstant paskutinį kartą ankščiau buvo teistas 5 kartus, 2 kartus jam buvo taikytas laisvės apribojimas, kurių sąlygas jis pažeidė ir padarė naujus nusikaltimus, 1 kartą jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir išreikštas pasitikėjimas, kurio nuteistasis neįvertino ir padarė naujus smurtinius nusikaltimus. Tokios aplinkybės ir nuteistojo padarytų paskutinių nusikaltimų pobūdis, tuoj po jo paleidimo iš policijos komisariato, rodo padidintą šios asmenybės pavojingumą. Tą patvirtina faktas, jog nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką, nes bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, už ką jam ne taip ir seniai 2016 m. gruodžio 30 d. buvo paskirta nuobauda. Be to, asmens byloje yra ir 2016 m. birželio 1 d. tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo D. K. drausmės pažeidimo dėl atsisakymo eiti į administracijos jam paskirtą būrį. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad elgdamasis kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo nuteistasis kartu yra ir pavojinga asmenybė, turinti polinkį nepaklusti privalomiems reikalavimams, kas šalna pagrindą manyti, kad jis laisvėje tikrai vykdys imperatyvių teisės normų reikalavimus ir laikysis įstatymų nepadarant jokių pažeidimų. Kartu teismas pripažįsta, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmė dalis nėra tokio dydžio, kuriai esant galima konstatuoti, jog yra tinkamai realizuotas kalto asmens nubaudimas ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 49 balų: iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai veiksniai – 29 balai. Toks kriterijus net formaliai neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nes duomenų apie tai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankamai – nėra. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistojo D. K. nusikalstamo elgesio rizika nesudaro pagrindo išvadai, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pripažįsta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėjo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, teismo nuomone, jos nėra pakankamos. Pažymėtina, jog svarstant nuteistąjį Komisijoje ketvirtą kartą (nagrinėjamu atveju) – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo sumažėjo 2 balais, nuteistasis iki šiol priklauso vidutinei rizikos grupei, o jo elgesys teigiama linkme progresuoja nepakankamai. Pažymėtina, kad toks kriterijus formaliai šalina pagrindą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti.

Nuteistojo vengimas situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, darbas laisvėje, bendravimas su artimaisiais be jokios abejonės turi reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymui, tačiau nėra lemiami veiksniai, pakankami konstatuoti visas būtinas ir reikšmingas aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2017 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 59-170 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinai nuteistojo D. K. prašymas paleisti lygtinai buvo svarstytas praėjus penkiems mėnesiams po minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įsiteisėjimo. Per šį laikotarpį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakito nežymiai, be to, jo elgesyje nebuvo jokių esminių teigiamų pokyčių, leidžiančių įžvelgti realias ir akivaizdžias jo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Įvertinus tai, kad nuteistasis D. K. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo Komisijoje sumažėjo 2 balais, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, D. K. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad D. K. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti. Teismas kruopščiai įvertinęs tai priverstas konstatuoti, kad visuma reikšmingų aplinkybių ir šį kartą šalina pagrindą nuteistajam D. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dėl ko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimas, nors ir teisėtas, tačiau kaip nepakankamai pagrįstas negali būti patvirtintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi teismas

nutarė:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 19 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.