Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Meidaus ir Algirdo Gapučio,

asmenims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriems byla nutraukta I. B., R. V., R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. B., R. V. ir R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 284 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio numatytu pagrindu ir jiems baudžiamoji byla nutraukta. I. B., R. V. ir R. D. perduoti pagal laidavimą I. B. laiduotojai R. L., R. V.- laiduotojai O. V., R. D. – laiduotojai I. D., nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.

Tuo pačiu nuosprendžiu priteista solidariai iš I. B., R. V. ir R. D. nukentėjusiajam A. G. 1400 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriems baudžiamoji byla nutraukta I. B., R. V. ir R. D. nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.I. B., R. V. ir R. D. pripažinti padarę nusikalstamas veikas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2016 m. vasario 14 d. apie 23 val. 30 min. veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje- Pasvalio r.,Vildūnų k.,Klevų g. įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, suduodami medinėmis lazdomis ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam A. G. į įvairias kūno vietas, jam padarė kairiojo alkūnkaulio ataugos ir dešiniojo VIII šonkaulio lūžius, dėl kurių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, muštinę žaizdą kairėje blauzdoje, savo veiksmais sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

nepasisakyta dėl jo auksinio žiedo, kurį chirurgas ligoninėje nukirpo nuo sudaužyto piršto, dėl odinio supjaustyto bato, sukarpytų treningų ir odinės liemenės, kuriuos sukarpė nes kitaip negalėjo nurengti.

2.4. Nukentėjusysis nurodo, kad pirmos instancijos teisme jis nebuvo apklaustas, jis

nėra toks sergantis, ir norėtų dalyvauti teisme ir, kad jį apklaustų.

2.5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. G. dėl asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta I. B., R. V. ir R. D. priimto nuosprendžio jų atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo nepasisako.

4.Teismo posėdyje atleistieji nuo atsakomybės, kurių atžvilgiu byla nutraukta

I. B., R. V., R. D. ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6.Nukentėjusysis A. G. su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka trim aspektais : 1) dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus; 2) pirmos instancijos teismas nieko nepasisakė dėl nukentėjusiojo auksinio žiedo, kurį chirurgas ligoninėje nukirpo nuo sudaužyto piršto, dėl odinio supjaustyto bato, sukarpytų treningų ir odinės liemenės, kuriuos sukarpė nes kitaip negalėjo nurengti; 3) Nukentėjusysis nurodo, kad pirmos instancijos teisme jis nebuvo apklaustas, jis nėra toks sergantis, ir norėtų dalyvauti teisme ir, kad jį apklaustų.

7.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d., bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8.Nuosprendžiu I. B., R. V. ir R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 284 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio numatytu pagrindu ir jiems baudžiamoji byla nutraukta. I. B., R. V. ir R. D. perduoti pagal laidavimą I. B. laiduotojai R. L., R. V.- laiduotojai O. V., R. D. – laiduotojai I. D., nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą. Dėl atleistų nuo atsakomybės asmenų, jų veikų kvalifikavimo ir atleidimo jų nuo atsakomybės ir nutrauktos baudžiamosios bylos jų atžvilgiu pagrįstumo apeliantas nepasisako. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl asmenų, kurių atžvilgiu byla nutraukta I. B., R. V. ir R. D. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, atleidimo nuo atsakomybės pagrįstumo nesvarsto ir nepasisako.

9. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino jo sužalojimų masto ir tenurodė, jog asmenys sudavė jam tris smūgius, o jų buvo suduota dešimteriopai daugiau. Tačiau kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas ištyręs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo , jog nukentėjusiajam kaltinamieji sudavė ne mažiau kaip tris smūgius. Tai patvirtina ir byloje esanti 2016-03-30 teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina, kad A. G. nustatyti kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos ir dešinės pusėsVIII šonkaulio lūžiai, muštinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant lazdomis ar panašiai, dėl kairio alkūnkaulio ataugos ir dešinės pusės VIII šonkaulių lūžių A. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1t.b.l.44). Teisiamajame posėdyje kaltinamieji nurodė, jog sudavė po 2-3 smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Taigi pirmos instancijos teismas, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis pagrįstai padarė išvadą, jog kaltinamieji įvykio metu suduodami medinėmis lazdomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau tris smūgius, jam sulaužė šonkaulį ir alkūnkaulio ataugą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodyta formuluotė ne mažiau tris smūgius iš esmės apima apelianto skunde nurodytą smūgių skaičių, jog buvo suduota daug daugiau nei trys smūgiai. Taigi šiuo aspektu pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė smūgių skaičių, konstatuodamas buvus jų ne mažiau kaip trys. Taigi, kolegija tenkinti šį apelianto prašymą pagrindų nenustatė.

10. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jo daiktų - dėl perkirpto auksinio žiedo, odinio supjaustyto bato, sukarpytų treningų ir odinės liemenės, kuriuos ligoninėje sukarpė, nes kitaip negalėjo nurengti. Nors apeliantas tiesiogiai neįvardina ko prašo konkrečiai dėl šių daiktų, tačiau teisiškai įvertinus apelianto išsakytus argumentus, daroma išvada, jog apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teisme neišspręsto jo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas priteisė solidariai iš I. B., R. V. ir R. D. nukentėjusiajam A. G. 1400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl turtinės žalos A. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš byloje esančio civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusysis byloje pareiškė 600 Eur civilinį ieškinį dėl to, kad kol gulėjo ligoninėje, jo ūkį prižiūrėjo kaimynas, jam už priežiūrą mokėjo pinigus. Dėl to susidarė tokia suma. Jam dėl įvykio sugadinto laikrodžio , telefono bei sugadintos lietlempės atlyginta 95 Eur žala , ją gavo pašto perlaida iš kaltinamųjų. Dėl šių daiktų pretenzijų neturi. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apeliantas nenurodė, jog ieškinį reiškia ir dėl sugadinto auksinio žiedo, dėl odinio supjaustyto bato, sukarpytų treningų ir odinės liemenės. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo kokią konkrečią žalą pinigine išraiška patyrė dėl šių sugadintų daiktų.

11. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kadangi byloje apeliantas nepateikė jokių pagrindžiančių ieškinį duomenų, dokumentų, paskaičiavimų, dėl pagalbinio darbininko samdymo ūkyje, todėl pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėto įstatymo nuostatomis, pagrįstai apeliantui pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė tokį sprendimą, nes be papildomos medžiagos, be žalos dydį pagrindžiančių įrodymų negalėjo nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išspręsti ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

12.Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo sprendimas ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, apeliantui suteikia teisę pateikti duomenis ir dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų sugadintų daiktų. Todėl darytina išvada, jog apeliantui neužkirstas kelias ateityje išspręsti jo ieškinį dėl turtinės žalos šioje byloje. Todėl, kolegijos nuomone tenkinti ir šį apelianto prašymą pagrindo nėra.

13. Apelianto argumentai, jog pirmos instancijos teisme nepagrįstai jo neapklausė, jį atstovavo valstybės paskirtas atstovas advokatas, o jis norėjo, jog jam atstovautų jo pasirinktas advokatas, kolegijos nuomone nepagrįsti, nes iš byloje esančios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. dėl psichikos būsenos negali būti apklausiamas, negali dalyvauti kituose proceso veiksmuose. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes tai gali pabloginti jo psichikos būseną ir dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis (2t.b.l.33-43). Apylinkės teismas posėdžio metu įvertino ekspertų išvadą dėl nukentėjusiojo A. G. sveikatos būklės ir dėl negalimumo apklausti nukentėjusįjį A. G., paskyrė jam atstovą. Taigi, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo neapklausė teisme, paskyrė jam iš valstybės garantuojamos pagalbos atstovą advokatą, kuris jį atstovavo pirmos instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų išreiškęs prašymą, o teismas neleidęs jį atstovauti kitam advokatui. Kolegijos nuomone šiuo aspektu apylinkės teismas procesinio pažeidimo nepadarė.

14.Kolegija pripažįsta, kad skundžiamas teismo nuosprendis iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo argumentais kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p, kolegija

nutaria:

Nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.