Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas JaliniauskasTeisėjas: Henryta GerdvilėBaudžiamosios bylos Nr. 1A-208-317-2014Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01011-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.4.; 1.2.25.4.5.; 1.1.10.1.;

2014 m. kovo 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam A. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam A. A. M., jo atstovei advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. M. ir A. A. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Taikytas BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. ir 8 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. L. atidėtas dviejų (2) metų laikui, įpareigojant jį mokytis ar pradėti dirbti (registruotis darbo biržoje), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group (įmonės kodas 302495752) priteista nukentėjusiajam A. M. 746,90 (septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 90 ct) litų turtinės žalos atlyginimui ir 12 000 (dvylika tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam A. A. M. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.

Priteista iš nuteistojo A. L. keturiasdešimt septyni litai 88 ct. (47,88 Lt) pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteista iš nuteistojo A. L. A. A. M. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų), išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2012 m. rugsėjo 26 d., apie 17 val. 10 min., Kėdainių r., Labūnavos kaime, kelio Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai 33 km, vairuodamas automobilį MAZDA MX3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 133 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir 135 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jeigu jis gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) punktuose nurodytus reikalavimus: viršydamas maksimalų gyvenvietėse leistiną greitį – važiavo ne mažesniu kaip 97,2 km/h greičiu, dėl kurio atsiradus iš anksto numatomai kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio bei susidūrė su priešinga kryptimi važiuojamosios dalies dešine puse (žiūrint automobilio važiavimo kryptimi) važiavusiu ir į savo krypties važiuojamosios dalies (kairę) pusę pasukusiu dviratininku V. M., kuris dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nuo aštuonerių metų augino ir išlaikė tėvas V. M.. Motinos jis nematė jau dešimt metų, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, neaišku ar ji yra gyva, todėl nei ją surasti, nei iš jos prisiteisti išlaikymą A. M. neturi jokių realių galimybių. Jo tėvas buvo darbingas žmogus, gaudavo 2000-3000 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą ir A. M. pilnai išlaikė, jo asmeninėms reikmėms papildomai skirdavo po 400 Lt. Žuvus tėvui A. M. šito neteko ir vien iš 378,66 Lt našlaičių pensijos pragyventi negali.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė, kad reikšmingas turtinės žalos mažinimo kriterijus yra tai, jog žuvusysis elgėsi ypatingai neatsargiai, atsižvelgė į tai, kad A. L. yra jauno amžiaus, neturi savo turto ir pajamų. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės 2013 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje bei vėliau teismo posėdyje ekspertas V. L. konstatavo, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo A. L. žymiai viršytas maksimalus leistinas greitis, kad važiuodamas leistinu gyvenvietėje ne didesniu kaip 50 km/h greičiu dešine važiuojamosios dalies puse, vairuotojas A. L. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviratininku V. M.. Todėl, apeliantų nuomone, vienintelis kaltininkas dėl auto įvykio, kurio metu žuvo V. M., yra nuteistasis A. L. ir apeliantams nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis teismas konstatavo „ypatingą žuvusiojo neatsargumą“. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad V. M. buvo neatsargus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. L. iki teismo proceso pradžios dirbo UAB „Aremesta“ autošaltkalviu, bet darbo atsisakė savo noru, o 2013 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje A. L. aiškino, kad turi papildomą uždarbį-yra renginių organizatorius, vestuvių muzikantas, todėl teismo išvada, kad A. L. neturi realių galimybių atlyginti neturtinės žalos, yra nepagrįsta.

Atsikirtimuose į nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) A. M. ir A. A. M. apeliacinį skundą nuteistasis A. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis A. A. M. ir jo atstovė prašė nukentėjusiųjų skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ir atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad tiek A. L., tiek žuvusysis V. M. pažeidė Kelių eismo taisykles. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jei A. L. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 9 ir 133, 134, 135 punktų reikalavimų, saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas leistinu ir saugiu greičiu, būtų laiku pamatęs važiuojantį dviratininką ir savalaikiai stabdęs automobilį, autoįvykis nekiltų ir susidūrimo su nukentėjusiuoju būtų išvengta,. Kilę padariniai buvo dėsningas A. L. veiksmų rezultatas. Kolegija pažymi, kad A. L. ne tik viršijo leistiną greitį 47 km/h (važiavo beveik dvigubai greičiau nei leistina gyvenvietėje), bet vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė auto įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Žuvusysis eismo įvykio metu pats elgėsi neatsargiai ir pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. važiavo dviračiu vidutinio girtumo būsenoje priešpriešine kelio važiuojamąja dalimi, bet tai nepašalina A. L. kylančios atsakomybės dėl atsiradusių padarinių.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Žuvusiojo sūnus patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000 Lt. Kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turėjo tik vieną iš tėvų, kuris vienintelis juo rūpinosi, tai yra reali ir adekvati suma padarytos nusikalstamos veikos pasekmėms atlyginti. Nukentėjusysis A. M. I instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad su tėvu gyveno nuo gimimo, o nuo septynerių metų gyvena be mamos. Nurodė, kad po tėvo mirties jo gyvenimas pasikeitė, buvo sumažėjęs bendravimas su žmonėmis, depresija, pradžioje negalėdavo užmigti, pablogėjo jo sveikatos būklė, sutriko nervai, jis blogai jausdavosi. Žuvusiojo brolis-nukentėjusysis A. A. M. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt. Jam taip pat labai pablogėjo sveikata nuo streso, nervų, negali užmigti. Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis neteko artimo brolio, dėl ko patyrė ne tik didelius dvasinius išgyvenimus, bet jam prisidėjo daugiau pareigų ir atsakomybės - jis turi prižiūrėti žuvusiojo sūnų Aurimą bei neįgalią seserį, kuria iki žūties rūpinosi V. M..

Teismas atsižvelgia į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007, 2K-853/2007). Nustatyta, kad V. M. (žuvusįjį) ir nukentėjusiuosius (jo sūnų) A. M. ir (jo brolį) A. A. M. siejo geri, glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio santykiai. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala ir šie turi teisę į jos atlyginimą, tačiau nevisiškai pagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų asmenų patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, pripažintina, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai.

Kadangi civilinis atsakovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 punktą dėl vieno įvykio visiems nukentėjusiesiems įsipareigoja bendrai atlyginti neturtinės žalos dydį iki 5000 eurų (17624 litų), tai iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam A. M. atlygintina suma turėtų būti 11 509, 33 Lt, o nukentėjusiajam A. A. M. – 5754,66 Lt. Be to, iš nuteistojo A. L. nukentėjusiajam A. M. priteistina likusi reikalauta suma – 8490,67 Lt, o nukentėjusiajam A. A. M. – 4245,34 Lt. suma.

Dėl turtinės žalos dydžio

Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nepagrįstai nukentėjusysis A. M. prašo priteisti jam turtinę žalą – 13200 litų dydžio sumai, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų. Apylinkės teismas teisingai pritaikė įstatymą, priteisdamas 746,9 Lt turtinę žalą. Vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 2 ir 3 dalimis, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus <...> kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. M., esant gyvai jo motinai, nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo iš motinos, motyvuodamas tai tuo, jog jis nežino kur ji yra. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinos turtinės žalos dydį- argumentų ar duomenų, kurie pagrįstų šiuos teiginius ir prašomos sumos dydį, nepateikta.

Nuteistojo A. L. atsikirtimuose pagrįstai nurodoma, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis A. M. nežino kur yra jo motina, nėra pagrindas visą 800 litų sumą priteisti iš jo, A. L., nes jam atsakomybė kyla tik dėl V. M. išlaikymo dalies.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės atidėjimo

Bausmė nuteistajam skirta teisingai, jos vykdymas atidėtas teisėtai ir pagrįstai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog veikos pavojingumas yra vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę. Be to, veikos pavojingumą apibūdinama ne vien tik objektas, tačiau ir kiti veiksniai – kaltės forma, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, šiuo atveju taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdis, kiekis.

Nors kaltininkas pažeidė tris Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir A. L. veikos pasekmės yra negrįžtamos, neatstatomos – žuvo žmogus, tačiau veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, automobilį nuteistasis vairavo būdamas blaivus. Nors nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, tačiau byloje nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog skiriant bausmę, ji turi būti adekvati ne tik veikos pavojingumui, tačiau ir nuteistojo pavojingumui, kurį apibūdina nuteistojo asmenybė, jo elgesys po veikos padarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors nuteistasis anksčiau teistas vieną kartą, jo teistumas išnykęs, metų bėgyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis nebuvo baustas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų padaryti pažeidimai po veikos padarymo. Nuteistasis dalyvavo žuvusiojo laidotuvėse, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino turtinę žalą, o tai jo asmenybę apibūdina kaip mažiau pavojingą. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, net ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. L. pagrįstai skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog teismo paskirtoji bausmė –pakankama priemonė pasiekti bausmės tikslus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog BK 75 straipsnis A. L. atžvilgiu pritaikytas teisėtai ir pagrįstai. Taikant BK 75 str. nuostatas, be formalių kriterijų, nurodytų BK 75 str. 1 d., kuriuos atitinka A. L. (jo padarytas nusikaltimas neatsargus, paskirtoji bausmė neviršija 6 metų laivės atėmimo), būtinas ir teismo įsitikinimas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju šį manymą suponuoja aplinkybių visuma – A. L. nors anksčiau teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, metų bėgyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai, veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nukentėjusysis A. A. M. išreiškė nuomonę, kad A. L. neturėtų būti skiriama bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą būtų neįmanomas ir nukentėjusiųjų civilinių ieškinių įgyvendinimas, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą A. L. skirti buvo BK 75 str. 2 d. 5 ir 8 p. numatyti įpareigojimai, tad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Dėl šių argumentų, nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, keisti skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Nukentėjusiųjų A. M. ir A. A. M. prašymas priteisti proceso išlaidas –1200 litų išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo reikalavimus, todėl ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo (BPK 106 str.). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 80 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nuteistajam A. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiųjų A. M. ir A. A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group (įmonės kodas 302495752) priteista nukentėjusiajam A. M. 12 000 (dvylika tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam A. A. M. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimui. Iš civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group (įmonės kodas 302495752) A. M. neturtinei žalai atlyginti priteisti 11 509, 33 (vienuolika tūkstančių penki šimtus devynis litus, 33 centus) Lt, o A. A. M. – 5754,66 (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 66 centus) Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš nuteistojo A. L. A. M. 8490,67 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litus 67 centus) Lt neturtinei žalai atlyginti, A. A. M. – 4245,34 (keturis tūkstančius du šimtus Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo A. L. A. A. M. 1200 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš A. L. valstybei 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą išieškant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.