- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- A-235-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01917-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros skundą atsakovui viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – ir Reguliavimo agentūra) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Fondo agentūra) 2016 m. balandžio 8 d. pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Išvada) bei Fondo agentūros 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. G01 (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 1–14).Reguliavimo agentūra nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ) nenustato pareigos perkančiajai organizacijai išskaidyti pirkimo objektą į dalis, net jei pirkimo objektas yra sudėtinis, kai tokiu neskaidymu nepažeidžiamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Reguliavimo agentūra nurodė, kad ji vykdė pirkimus siekdama iš tiekėjų įsigyti maisto produktus, skirtus labiausiai skurstantiems asmenims, todėl pareiškėjai ypač aktualus buvo klausimas, kad visi produktai reikiamu laiku pasiektų vartotojus, o tą efektyviausiai gali užtikrinti vienas patikimas tiekėjas. Pirkimo objektą suskaidžius į daugiau dalių, atitinkamai padidėtų rizika dėl bet kokių priežasčių (pirkimo sąlygų apskundimas, pirkimo komisijos sprendimo apskundimas ir t. t.) negauti tiekėjų pasiūlymų kuriai nors vienai savarankiškai pirkimo objekto daliai arba neturėti joje nugalėtojo ir nepasirašyti dėl to tiekimo sutarties. Pasak Reguliavimo agentūros, pirkimo objekto neskaidymas į dalis tikrai neturėjo reikšmingos įtakos tiekėjų konkurencijai. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) 2014 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. 4S-3498 nepateikė jokių pastabų dėl pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, o Reguliavimo agentūra kvalifikacinius reikalavimus pirkimo sąlygose nustatė tiesiogiai vadovaudamasi Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis VPT direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (toliau – Metodinės rekomendacijos). Atsižvelgdama į tai, Reguliavimo agentūra darė išvadą, kad VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti. Reguliavimo agentūra nurodė, kad įvertinusi pirkimo objekto svarbą ir specifinę vartotojų grupę, nustatė pagrįstus techninės specifikacijos reikalavimus, kad įsigytų tai, kas reikalinga. Reguliavimo agentūra paaiškino, kad nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. negavo nei vieno klausimo, pastabos, pasiūlymo ar pretenzijos dėl pirkimo sąlygose nustatytų techninių kokybės reikalavimų. Reguliavimo agentūros nuomone, ji vykdydama pirkimą, nepažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų, užtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų principų laikymąsi ir sėkmingai įgyvendinusi projektą nesukėlė jokių neigiamų finansinių pasekmių nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, todėl Fondo agentūros priimtas sprendimas ir pritaikyta finansinė korekcija, Reguliavimo Agentūros nuomone, yra nepagrįsti ir neteisėti.
Atsakovas Fondo agentūra atsiliepime prašė Reguliavimo agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 43–54).Fondo agentūra atsiliepime į skundą paaiškino, kad pirkimo objekto skaidymu siekiama užtikrinti kuo didesnę konkurenciją, sudaryti sąlygas pirkime dalyvauti platesniam subjektų ratui, įtraukiant smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, skatinti rinkos plėtrą, racionaliai naudoti lėšas ir kt. Kaip nurodyta pažeidimo tyrimo išvadoje, VPT, vertindama Reguliavimo agentūros kitą analogišką maisto produktų pirkimą, kurio vertė viršijo 9 000 000 Lt, 2016 m. vasario 18 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-472 konstatavo, kad Reguliavimo agentūra, neskaidydama pirkimo objekto į dalis, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, potencialiems tiekėjams nesudarė sąlygų dalyvauti pirkimo procedūrose, nesilaikė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Fondo agentūros nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp tikslinės grupės bei apsisprendimo neskaidyti pirkimo objekto. Skurstantiems asmenims visai nesvarbu ar produktų rinkinį sudarytų vieno ar kelių tiekėjų parduotos ar pristatytos prekės. Apskundimo rizika kyla nepaisant to, ar pirkimas yra skaidomas, ar ne, tačiau net ir darant prielaidą, kad paskelbus daugiau konkursų, jais galėjo susidomėti daugiau tiekėjų ir todėl būtų kilusi tikimybė, jog tiekėjai būtų naudojęsi jiems įstatymų suteiktomis apskundimo teisėmis, negali būti pagrindas dirbtinai riboti konkurenciją. Reguliavimo agentūros pozicija, pasak Fondo Agentūros, neatitinka Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų VPT 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 (toliau – Skatinimo rekomendacijos), 4.1 punkto, kuriame pirkimo objekto skaidymas suprantamas kaip palankesnių sąlygų tiekėjams sukūrimas. Aplinkybė, kad pirkimo objekto A daliai, kurios vertė buvo per 12 000 000 Lt, pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas patvirtina, kad pirkimo sąlygos buvo itin nepatrauklios ne tik mažiems rinkos dalyviams, bet ir stambiems maisto produktų prekyba užsiimantiems subjektams. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygų 2.3 punkte nurodytas pirkimo objekto A dalies maisto produktų vertes, tiekėjas, siekdamas įrodyti savo kvalifikacijos atitiktį, turėjo pateikti informaciją apie įvykdytą ar vykdomą sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 0,7 pasiūlymo vertės, t. y. apie 8 400 000 Lt. Pirkimo sąlygų 2 lentelės 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad atsižvelgiant į pirkimo objekto A dalies vertę, tiekėjo pastarųjų 3 finansinių metų vidutinė bendroji metinė apyvarta turėjo būti ne mažesnė nei 1,5 karto pasiūlymo vertės, kas sudaro apie 18 000 000 Lt kiekvieniems paskutiniams trejiems metams. Nepagrįstai aukštus Reguliavimo agentūros nustatytus kvalifikacijos reikalavimus galėjo atitikti tik stambūs rinkos dalyviai. Aplinkybė, kad Reguliavimo agentūra nepagrįstai diskriminuodama reikšmingą maisto produktų tiekimo sektoriaus dalį (iš esmės sudarydama sąlygas dalyvauti tik stambiems rinkos dalyviams) labai didelės vertės pirkimo objekto A dalies neskaidė bei nustatė nepagrįstai aukštus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjų patirčiai ir apyvartai, pasak Fondo agentūros, leidžia daryti išvadą, kad vertinamo pirkimo kontekste nustatyti kriterijai neatitiko nei Metodinių rekomendacijų tikslo, nei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje bei 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nediskriminavimo principo. Reguliavimo agentūra, vykdydama pirkimą, pasak Fondo agentūros, padarė mažiausiai 4 reikšmingus viešųjų pirkimų pažeidimus, dėl kurių kiekvieno atskirai buvo ribota konkurencija, diskriminuoti tiekėjai, pažeistas proporcingumo principas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir SADM) atsiliepime prašė Reguliavimo agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 25–28).SADM nurodė, kad Reguliavimo agentūra pirkimo dokumentų su SADM nederino. SADM pažymėjo, kad projekto vykdytojas produktų pirkimus turi vykdyti laikydamasis VPĮ nuostatų. SADM paaiškino, kad SADM Vidaus audito skyrius 2015 m. atliko projekto viešųjų pirkimo procedūrų auditą, tačiau jo metu nevertino Reguliavimo agentūros parengtų viešųjų pirkimų dokumentų atitikties VPĮ reikalavimams. Nurodė, kad minėto audito metu buvo vertinamos tik viešųjų pirkimų procedūros, ypač atkreipiant dėmesį į viešųjų pirkimo procedūrų terminų laikymąsi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) atsiliepime prašė panaikinti Fondo agentūros Išvadą bei Sprendimą (t. II, b. l. 33–39).ŽŪM nurodė, kad pirkimo sąlygas vertino VPT ir 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 4S-3747 joms pritarė, o 2015 m. kovo 23 d. išvadoje nurodė, kad neprieštarauja pirkimo procedūrų tęsimui. ŽŪM teigė, kad viešojo intereso apsauga yra teisinis pagrindas pateisinantis perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vieną. ŽŪM nuomone, perkamų prekių techninė specifikacija buvo apibūdinta tinkamai, nes Reguliavimo agentūra prekių techninėse specifikacijose nenurodė konkretaus prekių ženklo, kilmės gamybos, konkretaus proceso ir pan.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo Reguliavimo agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą (III t., b. l. 187–198).Teismas nustatė, kad Reguliavimo agentūros direktorius 2014 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. VĮ-(1.1)-164 patvirtino Atviro konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir jų tiekimo sąlygas (toliau – ir Pirkimo sąlygos), kurių 2 dalies 2.1 punkte nurodė, kad konkurso objektas – įvairūs maisto produktai, įskaitant jų pristatymą į partnerių sandėlius; maisto produktų tiekimas į partnerių sandėlius bus vykdomas pagal Reguliavimo agentūros sudarytą maisto produktų teikimo grafiką. Atsižvelgiant į pasiūlytus maisto produktų kiekius, Reguliavimo agentūra turi teisę nuspręsti, kokie maisto produktai, kokiais kiekiais bei kokiais mėnesiais bus teikiami į partnerių sandėlius (2.8 punktas). Pirkimo sąlygų „Pirkimo objektas“ 2.1 punkte nurodyta, kad pirkimas skaidomas į objektus: A. Grudų malūno produktai; B. Tešlos gaminiai; C. Maistinis aliejus; D. Cukrus; E. Mėsos konservai ir gaminiai; F. Kondensuotas pienas. Konkurso objekto A. Grudų malūno produktai nurodyta, kad šį objektą sudaro šie maisto produktai: kvietiniai miltai, greito paruošimo avižų košė, greito paruošimo kviečių košė, sausi pusryčiai, grikių kruopos, ryžių kruopos, trijų grudų kruopos. A objekto pirkimo vertė 3 496 395,11 Eur (tai atitinka 12 072 353,03 Lt). Pirkimo sąlygų „Techninė specifikacija“ nustatyti kokybės reikalavimai kvietiniams miltams, ir nurodyta, kad pelenų kiekis sausosiose medžiagose, ne daugiau kaip 0,7 proc., drėgnis ne daugiau, kaip 15 proc., baltymų kiekis sausosiose medžiagose ne mažiau kaip 15 proc., glitimas ne mažiau kaip 31 proc., metalo priemaišos 1 kg miltų ne daugiau kaip 3 mg, mineralinės priemaišos, pašalinės priemaišos ir užkrėstumas aruodiniais kenkėjais – neleidžiamas. Pirkimo sąlygų „Techninė specifikacija“ nustatyta, kad turės būti teikiami dviejų rūšių sausi pusryčiai: 1) sausų pusryčių mišinys ir mini pagalvėlės, apibarstytos cinamonu. Nustatyti reikalavimai sausų pusryčių jusliniams rodikliams: forma – stačiakampio formos pagalvėlės su įdaru, kurių dydis ne mažesnis kaip 15x20 mm, bet ne didesnės kaip 20x25 mm ir karamelės skonio žiedeliai; spalva – būdinga naudotai žaliavai, dviejų skirtingų spalvų mišinys; skonis – saldus, dviejų skirtingų skonių – karamelės ir šokolado mišinys; kvapas – be pašalinių; būklė – sausi pusryčiai turi išlaikyti pasirinktą formą, netrupėti. Nustatyti sausų pusryčių mini pagalvėlių apibarstytų cinamonu jusliniams rodikliams: forma – stačiakampio formos pagalvėlė ne didesnė kaip 15x15; spalva – būdinga rausva; skonis – saldus cinamono ir lazdynų riešutų; kvapas – be pašalinių; būklė – sausi pusryčiai turi išlaikyti pasirinktą formą sulipusių ir pažeistų pagalvėlių kiekis neturi viršyti 15 proc. Teismas nustatė, kad VPT, atlikusi panašaus pirkimo vertinimą, 2016 m. vasario 18 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-472 konstatavo, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis, nepagrįstų ir diskriminuojančių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas, pertekliniai ir nepagrįsti techninėje specifikacijoje nustatyti maisto produktų grupėms reikalavimai, nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka, taip pat pasiūlymo bei sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžiai 450 000 Lt ir 10 proc. pirkimo vertės užtikrinimas, reikalavimas pateikti produkto civilinės atsakomybės draudimą ne mažesnei kaip 100 000 Lt sumai vienam draudiminiam įvykiui, visi šie veiksniai turėjo įtakos pirkimo rezultatui: dirbtinai padidino pasiūlymų kainą ir sumažino pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą ir racionalumą. Teismas nustatė, kad konkurso objektą A sudarė šie maisto produktai: kvietiniai miltai, greito paruošimo avižų košė, greito paruošimo kviečių košė, sausi pusryčiai, grikių kruopos, ryžių kruopos, trijų grudų kruopos. A objekto pirkimo vertė 3 496 395,11 Eur. Teismas konstatavo, kad Reguliavimo agentūra visą pirkimo objektą išskaidė į 6 dalis, tačiau pirkimo objekto A dalį sudarė 7 skirtingi maisto produktai, kuriems „Techninėje specifikacijoje“ buvo nustatyti atskiri techniniai reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo objekto A dalį sudarė 6 skirtingi maisto produktai, kurių vertė 3 496 39,11 Eur, ir kuriems Pirkimo sąlygose buvo numatytos skirtingos techninės specifikacijos, teismas darė išvadą, jog išskaidžius pirkimo objekto A dalyje nurodytus skirtingus maisto produktus į atskiras dalis, būtų sudarytos palankios sąlygos didesniam kiekiui tiekėjų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, pirkimo objekto A dalies neskaidymas įtakojo ir didelę pirkimo objekto A dalies sutarties įvykdymo užtikrinimo vertę. Konkurso objektas A sudarė 30 proc. viso pirkimo objekto vertės. Tuo tarpu kitų pirkimo objektų dalių vertės buvo kus kas mažesnės, taigi ir nustatytos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui reikalingos lėšos buvo mažesnės. Teismas konstatavo, kad Reguliavimo agentūra, neišskaidžiusi pirkimo objekto A dalyje nurodytų maisto produktų į atskiras dalis, apribojo tiekėjų konkurenciją ir dėl to neracionaliai panaudojo turimas lėšas, įsigydama produktus už didesnę, nei tą, kurią konkurencijos sąlygomis galėtų pasiūlyti keli tiekėjai, kainą. Teismas vertino, kad Pirkimo objekto A dalies (Grūdų malūno produktai) neskaidymas į dalis tiesiogiai įtakiojo pernelyg aukštų kvalifikacinių reikalavimų Pirkimo sąlygose įtvirtinimą, kuris lėmė konkurencijos ribojimą, nes nustačius itin aukštus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams iš A objekto viešųjų pirkimų buvo eliminuotos smulkiojo bei vidutinio verslo įmonės.Teismas, įvertinęs technologijų mokslų daktarės pateiktą ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota, kad „didesnio baltymingumo miltai (baltymų kiekis s. m. daugiau kaip 15 proc., tipas 405B, C ar 550A–C) turi kitą technologinę paskirtį – sudėtingų miltinės konditerijos galinių ruošimą. Remiantis šiomis prielaidomis <...> galima teigti, kad tikslinei grupei – socialinės paramos gavėjams – pakaktų statistinio namų ūkio vartotojo poreikius atitinkančių miltų, kuriuose baltymų kiekis s. m. sudarytų 10–12 proc. (550D ar 812D)“, bei tą aplinkybę, jog kvietiniai miltai buvo perkami tam, kad būtų išdalinti labiausiais skurstantiems asmenims maisto produktų gamybai buityje, o ne sudėtingų konditerijos gaminių gamybai, kritiškai vertino Reguliavimo agentūros argumentus dėl siekio užtikrinti, kad įsigyjami miltai būtų naudojami kuo platesnei įvairių rūšių kepinių gamybai. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Reguliavimo agentūra Pirkimo sąlygų „Techninėje specifikacijoje“ nustačiusi didesnius kokybės reikalavimus miltams, nei tai būtina statistiniam vartotojui gaminant maistą buityje, nustatė perteklinius ir neproporcingus siekiamam tikslui reikalavimus. Teismas vertino, kad dėl šios priežasties nebuvo užtikrintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimo tikslas.Iš Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų sausiems pusryčiams teismas darė išvadą, kad tokie reikalavimai labai tiksliai juos įvardija – stačiakampio formos pagalvėlės ir žiedeliai, pagalvėlės su įdaru apibarstytos cinamonu, žiedeliai karamelės skonio. Šį reikalavimą teismas vertino kaip ribojantį kitų potencialių teikėjų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teismas nurodė, kad maisto produktų įsigijimas buvo skirtas aprūpinti labiausiai skurstančius asmenis būtinais maisto produktais. Teismo vertinimu ir kitos formos bei skonių sausi pusryčiai užtikrintų aprūpinimą tinkamu maistu labiausiai skurstančius asmenis.
III.
Pareiškėjas Reguliavimo agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą (IV t., b. l. 1–11).Reguliavimo agentūra teigia, kad grūdų malūno produktai gali būti atskiras vientisas pirkimo objektas, nepriklausomai nuo to, kiek produktų jį sudaro, nes bendrajame viešųjų pirkimų žodyne, patvirtintame 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 213/2008, grūdų malūno produktai yra pažymėti vienu kodu. Be to, pati perkančioji organizacija gali nuspręsti, kas būtų naudingiau – skaidyti pirkimo objektą ar ne. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta grūdų malūno produktų neskaidyti į atskirus pirkimo objektus, nes buvo atsižvelgta į efektyvų (savalaikį ir tinkamą) pasirašytų sutarčių vykdymą, įvertinus specifinį pirkimo objekto vartotoją (labiausiai skurstantys asmenys). Reguliavimo agentūros nuomone, teismas neatsižvelgė ir visapusiškai neišanalizavo Reguliavimo agentūros nurodytų argumentų, kad tinkamą ir nustatytu laiku produktų pristatymą gali užtikrinti vienas patikimas tiekėjas. Esant keliems tiekėjams, net ir sudarius pristatymo grafiką, nebūtų užtikrintas savalaikis tiekėjų įsipareigojimų įvykdymas. Tai sąlygotų papildomų žmogiškųjų resursų naudojimą ginčams spręsti ir tiekėjų veiksmams koordinuoti, o maisto produktai galutinius vartotojus pasiektų nebetinkami vartoti. Reguliavimo agentūros nuomone, grūdų malūno produktų skaidymas į atskirus pirkimo objektus apskritai užkirstų kelią tiekti visus reikiamus produktus, nes dėl bet kokių priežasčių padidėtų rizika negauti tiekėjų pasiūlymų kuriai nors vienai savarankiškai pirkimo objekto daliai, neturėti joje nugalėtojo ir pasirašytos sutarties. Pasak Reguliavimo agentūros, jos sprendimas neskaidyti pirkimo A dalies neturėjo jokios įtakos pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičiui, jokių tiekėjų pretenzijų nebuvo gauta. Reguliavimo agentūra paaiškina, kad vykdant ankstesnį pirkimą, pirkimo objektas apskritai nebuvo suskaidytas į dalis ir buvo gauti 4 pasiūlymai, o šiuo atveju visas pirkimo objektas (maisto produktai) buvo suskaidytas į 6 dalis ir buvo gautas tik 1 pasiūlymas. Be to, ankstesnio pirkimo vykdymo metu sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo pasirinkta ne 30 proc., o 100 proc. bendros pirkimo vertės, tačiau tai nesutrukdė tiekėjams pateikti daugiau pasiūlymų. Reguliavimo agentūros nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirkimo A dalies neskaidymas įtakojo pernelyg aukštų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams įtvirtinimą.Reguliavimo agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad net jei neskaidymas būtų ribojantis konkurenciją, jis neturėtų būti laikomas neteisėtu, jeigu jis yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju pirkimas turėjo socialinę reikšmę, todėl turi būti atsižvelgiama į gebėjimą aprūpinti maisto produktais labiausiai skurstančius asmenis geriausiomis laiko sąnaudomis bei išvengiant papildomų ginčų dėl sutarties vykdymo ir kitais klausimais. Reguliavimo agentūra pažymi, kad pirkimo dokumentai buvo derinami tiek su Fondo agentūra, tiek ir su SADM. VPT taip pat pritarė pirkimo procedūroms, o teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.Reguliavimo agentūros nuomone, teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, kad pirkimo dokumentuose pateikiant aiškią ir nedviprasmišką informaciją, buvo siekiama įsigyti kokybiškų ir tinkamų maisto produktų bei sudaryti galimybes pirkime dalyvauti visiems norintiems tiekėjams. Reguliavimo agentūra pastebi, kad ankstesniame pirkime buvo nustatyti analogiški reikalavimai miltams, tačiau jokių pretenzijų nebuvo gauta. Be to, nagrinėjamu atveju analogiškos kokybės miltai buvo nupirkti pigiau, nei ankstesniame pirkime, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė ir nenurodė dėl kokių priežasčių atmeta šiuos argumentus.Reguliavimo agentūra nurodo, kad nenustačius išsamių reikalavimų sausiems pusryčiams (išvaizdos, skonio ir kt.) nebūtų galima įsigyti reikiamų prekių, nes tiekėjai nesuprastų, kokie yra reikalavimai, todėl procesas būtų apsunkintas. Dėl sausiems pusryčiams keliamų reikalavimų taip pat nebuvo sulaukta jokių pretenzijų. Be to, VPT 2015 m. kovo 23 d. išvadoje nurodyta, kad techniniai reikalavimai tiek miltams, tiek sausiems pusryčiams užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų. Reguliavimo agentūros nuomone, teismas visiškai nepasisakė dėl skundo argumentų finansinės korekcijos taikymo klausimais, objektyviai neįvertino visų byloje esančių įrodymų.
Atsakovas Fondo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 32–43). Fondo agentūra nurodo, kad VPT 2015 m. kovo 23 d. išvadoje nustatė VPĮ pažeidimus, tačiau leido tęsti pirkimo objekto A dalies pirkimo procedūras, siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Fondo agentūros nuomone, teismas nuosekliai ir detaliai pagrindė, kad pagal šios bylos aplinkybes, sprendimas neskaidyti pirkimo A dalies buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Fondo agentūra pažymi, kad nėra jokio pagrįsto priežastinio ryšio tarp tikslinės grupės bei Reguliavimo agentūros apsisprendimo neskaidyti pirkimo objekto A dalies, nes skurstantiems asmenims visiškai nesvarbu ar maisto produktų rinkinį sudarytų vieno ar kelių tiekėjų parduotos ir pristatytos prekės. Fondo valdyba atkreipia dėmesį į tai, kad ji administravo šimtus projektų, kurių veiklos buvo skirtos socialinės rizikos asmenims, tačiau nesusidūrė su projektų vykdytojų praktika riboti konkurenciją tuo pagrindu, kad pirkimai vykdomi socialiai jautrių socialinių grupių poreikiams tenkinti. Fondo agentūros nuomone, Reguliavimo agentūros daroma prielaida, kad maisto produktus į sandėlius pristačius ne vienam, bet keliems tiekėjams, jų pristatymo laikas būtų ilgesnis ir vartotojai nesuspėtų juos suvartoti iki produktų galiojimo pabaigos neturi jokio pagrįsto priežastinio ryšio, nes prekių pristatymo terminai galiotų tiek vienam, tiek keliems tiekėjams vienodai pagal sutartyje įtvirtintas sąlygas.Fondo agentūra pažymi, kad pirkimas ne tik atitiko didelės apimties pirkimo apibrėžimą, bet ir viršijo jį daugiau nei 26 kartus, todėl Reguliavimo agentūra nepagrįstai vengė pirkimo A dalį skaidyti į dalis, kas suprantama kaip palankesnių sąlygų tiekėjams sukūrimas. Dėl ankstesnio pirkimo Fondo agentūra nurodo, kad jo metu nors ir buvo gauti 4 pasiūlymai, tačiau tik vienas iš jų (stambaus rinkos dalyvio) atitiko reikalavimus, o kiti buvo atmesti. Be to, ir ankstesniame pirkime dėl reikšmingų pažeidimų Reguliavimo agentūrai buvo pritaikyta finansinė korekcija. Fondo agentūra taip pat pažymi, kad situacija, kai labai didelės vertės pirkime (kurio dalykas yra populiarūs maisto produktai) pirkimo sąlygos parengiamos taip, kad neužtikrinamas net minimalus varžymasis, nesuderinama su VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais bei 2 dalyje įtvirtintu tikslu racionaliai naudoti lėšas, nes atvejai, kai labai didelės vertės viešosios lėšos dėl nustatomų diskriminacinių sąlygų skiriamos subjektams be realios konkurencijos, yra niekaip nesuderinami su viešuoju interesu (viešosios lėšos turi suteikti naudą kuo didesniam skaičiui ūkio subjektų).Fondo agentūra nurodo, kad teismas, remdamasis byloje esančia ekspertizės išvada Nr. 4S-945, paneigė Reguliavimo agentūros argumentus, jog miltams nustatyti reikalavimai nebuvo pertekliniai ar ribojantys konkurenciją. Fondo agentūros nuomone, visiškai nesuprantama, kodėl Reguliavimo agentūra labiausiai skurstantiems asmenims parinko miltus, kurių technologinė paskirtis – sudėtingų konditerijos gaminių ruošimas. Dėl reikalavimų sausiems pusryčiams Fondo agentūra pažymi, kad išorinė sausų pusryčių forma, dydis, spalva bei konkretus pasirinktas skonis niekaip nenurodo sausų pusryčių kokybės, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad sausų pusryčių formų ir skonių rūšių nustatymas ribojo kitų potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.Fondo agentūra pažymi, kad Reguliavimo agentūrai buvo pritaikyta mažiausia (5 proc.) finansinė korekcija, nors pirkime buvo nustatyti 4 reikšmingi pažeidimai, todėl Reguliavimo agentūros argumentai, susiję su finansinės korekcijos neproporcingumu, yra nepagrįsti.Fondo agentūros nuomone, teismas visapusiškai, išsamiai ir detaliai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, aptarė įrodymus bei kiekvieną padarytą pažeidimą, poziciją grindė remdamasis norminiu reglamentavimu bei teismų praktika.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 19–22).SADM pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui pateiktus paaiškinimus, kad Reguliavimo agentūra oficialaus pirkimo dokumentų derinimo su SADM neatliko. Be to, SADM nėra kompetentinga vertinti pirkimų dokumentų atitiktį VPĮ nuostatoms, o išankstinė pirkimų dokumentų patikra nagrinėjamu atveju nėra nustatyta teisės aktuose. Reguliavimo agentūra produktų pirkimą turėjo vykdyti laikydamasi VPĮ reikalavimų. SADM atsiliepime taip pat paaiškina, kad ji neatlieka projektų vykdytojų organizuojamų viešųjų pirkimų priežiūros.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (IV t., b. l. 44–50).ŽŪM pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Pažymi, kad Reguliavimo agentūra tęsė pirkimo procedūras tik gavusi VPT pritarimą (VPT 2014 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 4S-3747). ŽŪM sutinka su Reguliavimo agentūra dėl to, jog jei pirkimo A dalis būtų išskaidyta į atskiras 7 dalis, kiltų klausimas dėl sklandaus visų maisto produktų pristatymo vartotojams vienu metu, nes Reguliavimo agentūrai būtų gerokai sunkiau sukoordinuoti visų tiekėjų veiksmus ir užtikrinti, kad visi maisto produktai būtų laiku pristatyti į sandėlius, todėl pirkimo tikslas – nupirkti visus reikiamus maisto produktus vienu metu – būtų sunkiai įgyvendinamas. ŽŪM atsiliepime taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į pirkimo tikslą, bei viešą interesą. Dėl reikalavimų nustatytų techninėse specifikacijose miltams ir sausiems pusryčiams ŽŪM atkreipia dėmesį, kad VPT 2015 m. kovo 23 d. išvadoje konstatavo, kad minėti techniniai reikalavimai formaliai atitinka VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, vykdydamas projektą „Parama maisto produktais II“ (Nr. EPSF-2014-V-02-01), 2014 m. liepos 29 d. paskelbė apie tarptautinį pirkimą „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimas ir jų tiekimo pirkimas“, pirkimo Nr. 154146, atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas yra susijęs su programa „Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas“, finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o įgyvendinančioji institucija – atsakovas viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūra.Fondo agentūra, patikrinusi Pirkimo dokumentus, 2016 m. balandžio 8 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad Reguliavimo agentūra, vykdydama Pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Išvadoje konstatuota, kad Fondo agentūra netinkamomis finansuoti išlaidomis ir susigrąžintina suma pripažįsta 5 proc. sutartimi Nr. 4SUT-(6.4)–006 pagrįstų išlaidų, t. y. 213 604,98 EUR (ES lėšos – 181 564,23 EUR, BF lėšos – 32 040,75 EUR). Fondo agentūra, remdamasi Išvada, 2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. G01. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Išvados, būtent dėl Išvadoje nustatytų VPĮ pažeidimų, bei Sprendimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pirkimas buvo suskaidytas į dalis: A dalis – grūdų malūno produktai (kvietiniai miltai, greito paruošimo avižų košė, greito paruošimo kviečių košė, sausi pusryčiai, grikių kruopos, ryžių kruopos, trijų grūdų kruopos), B dalis – tešlos gaminiai (makaronai, greito paruošimo makaronai), C dalis – maistinis aliejus, D dalis – cukrus, E dalis – mėsos konservai ir gaminiai, F dalis – saldintas sutirštintas pienas, įskaitant jų pristatymą į partnerių sandėlius.Pirkimui buvo pateiktas vienas tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanitex“ (toliau – ir UAB „Sanitex“) pasiūlymas. Pareiškėjas 2014 metais pasirašė sutartis su UAB „Sanitex“ dėl Pirkimo objekto B, C, D, E, F dalių, pareiškėjas 2015 metais pasirašė sutartį Nr. 4SUT-(6.4)–006 su UAB „Sanitex“ dėl Pirkimo objekto A dalies. Taigi Išvada ir Sprendimas nagrinėjamoje byloje ginčijami dėl Pirkimo objekto A dalies, dėl kurios ir yra konstatuoti VPĮ pažeidimai.Išvadoje ir Sprendime VPĮ pažeidimai konstatuoti remiantis Viešųjų pirkimo tarnybos išvadomis (2014 m. spalio 21 d., 2015 m. kovo 23 d., 2016 m. vasario 18 d.). 2014 m. spalio 21 d. VPT pateikė viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-3498 ir įpareigojo pakeisti ir patikslinti Pirkimo dokumentų nuostatas, atsižvelgiant į šiame rašte pateiktas pastabas ir pažeidimus. 2014 m. spalio 21 d. VPT viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje buvo konstatuota, kad Pirkimo objektas (įvairūs maisto produktai, įskaitant jų pristatymą į partnerių sandėlius: kvietiniai miltai, greito paruošimo avižų košė, greito paruošimo kviečių košė, sausi pusryčiai, grikių kruopos, ryžių kruopos, trijų grūdų kruopos, makaronai, greito paruošimo makaronai, maistinis aliejus, cukrus, mėsos konservai ir gaminiai, saldintas sutirštintas pienas) turėtų būti suskirstytas į dalis pagal tiekėjų suinteresuotumą. Pareiškėjas pakoregavo Pirkimo sąlygas (suskirstė Pirkimą į A, B, C, D, E, F dalis, kaip yra nurodyta šio Sprendimo 35 punkte) bei apie tai informavo VPT. VPT 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 4S-3747 pritarė pakoreguotoms Pirkimo sąlygoms, t. y. nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų tęsiamos atviro konkurso pirkimo procedūros.2015 m. kovo 23 d. VPT, atlikusi Pirkimo A dalies (grūdų malūno produktai) vertinimą, pateikė viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-945, kurioje buvo nurodyta, kad VPT neprieštarauja tolesniam Pirkimo procedūrų tęsimui. 2015 m. kovo 23 d. VPT išvadoje konstatuotas pažeidimas (perkančioji organizacija nepagrindė savo sprendimo pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti itin aukštus ir specifinius reikalavimus kvietiniams miltams), kuris, vadovaujantis proporcingumo principu, įvertintas kaip netrukdantis tęsti Pirkimą.2016 m. vasario 18 d. VPT, atlikusi Reguliavimo agentūros vykdytą panašų pirkimą (skelbtą 2014 m. vasario 27 d.) nustatė pažeidimus. Būtent VPT konstatavo, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis, nepagrįstų ir diskriminuojančių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas, pertekliniai ir nepagrįsti techninėje specifikacijoje nustatyti maisto produktų grupėms reikalavimai, nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka, taip pat pasiūlymo bei sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžiai 450 000 Lt ir 10 proc. pirkimo vertės užtikrinimas, reikalavimas pateikti produkto civilinės atsakomybės draudimą ne mažesnei kaip 100 000 Lt sumai vienam draudiminiam įvykiui, visi šie veiksniai turėjo įtakos pirkimo rezultatui: dirbtinai padidino pasiūlymų kainą ir sumažino pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą ir racionalumą.
V.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-367 patvirtino Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų, finansuojamų pagal laikinąją tvarką, antrąjį finansavimo sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas). Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – Fondas) projektų, finansuojamų pagal laikinąją tvarką, antrasis finansavimo sąlygų aprašas nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams ir projektams, finansuojamiems iš Fondo lėšų planuojamų bendrai finansuoti valstybės projektų (toliau – projektai), kuriuos numatoma įgyvendinti pagal Fondo veiksmų programą, skirtą socialinei sanglaudai Europos Sąjungoje (toliau – ES) skatinti, padedant siekti strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo – žmonių, kuriems gresia skurdas ir (ar) socialinė atskirtis, skaičių ES sumažinti bent 20 mln. (toliau – Veiksmų programa), atrankos ir sprendimų dėl jų finansavimo priėmimo tvarką tais atvejais, kai projektai atrenkami iš anksto, iki įsigalios visi Fondo panaudojimą reglamentuojantys ES ir (ar) nacionaliniai teisės aktai, taip pat pagal šį Aprašą atrinktų projektų ir jų išlaidų tinkamumo finansuoti patikrinimą, įsigaliojus šiems teisės aktams (Aprašo 1 punktas). Šis Aprašas parengtas vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – Reglamentas) (Aprašo 3.1 punktas).Aprašo 61 punkte nustatyta, kad visos prekės ir paslaugos privalo būti perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, jei projekto vykdytojas ir partneriai yra perkančiosios organizacijos. Reglamento 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba remiantis šiuo reglamentu nustatomos konkrečios taisyklės.VPĮ 8² straipsnio (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI-1605 straipsnio redakcija) 1 dalies 2 punkte nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.VPĮ 8² straipsnio (2011 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XI-1605 straipsnio redakcija) 2 dalies 6 punkte nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė: įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.
VI.
Minėta, kad pareiškėjas, vykdydamas projektą „Parama maisto produktais II“, 2014 m. liepos 29 d. paskelbė apie tarptautinį pirkimą „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimas ir jų tiekimo pirkimas“, atviro konkurso būdu. Pirkimas yra susijęs su programa „Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas“, finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o įgyvendinančioji institucija – atsakovas viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūra. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatomas vykdyto projekto išlaidų tinkamumas finansuoti pagal VPĮ, kaip tai yra nustatyta Apraše. Dokumentus vertino VPT, kuri įgyvendino savo VPĮ nustatytą kompetenciją.Minėta, kad Išvadoje ir Sprendime VPĮ pažeidimai konstatuoti remiantis Viešųjų pirkimo tarnybos išvadomis (2014 m. spalio 21 d., 2015 m. kovo 23 d., 2016 m. vasario 18 d.). VPT 2014 m. spalio 21 d. VPT pateikė viešųjų pirkimų vertinimo išvadą ir įpareigojo pakeisti ir patikslinti Pirkimo dokumentų nuostatas, atsižvelgiant į šiame rašte pateiktas pastabas ir pažeidimus. Pareiškėjas pakoregavo Pirkimo sąlygas (suskirstė Pirkimą į A, B, C, D, E, F dalis, kaip yra nurodyta šio Sprendimo 35 punkte) bei apie tai informavo VPT. VPT 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 4S-3747 pritarė pakoreguotoms Pirkimo sąlygoms, t. y. nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų tęsiamos atviro konkurso pirkimo procedūros. 2015 m. kovo 23 d. VPT, atlikusi Pirkimo A dalies (grūdų malūno produktai) vertinimą, pateikė viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-945, kurioje buvo nurodyta, kad VPT neprieštarauja tolesniam Pirkimo procedūrų tęsimui.Minėta, kad Dokumentus vertino VPT, kuri įgyvendino savo VPĮ nustatytą kompetenciją. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, kuris buvo įvertintas VPT, turėjo pagrindą tikėtis, kad Pirkimo išlaidos bus pripažintos tinkamomis finansuoti. Pareiškėjas vadovavosi kompetentingos institucijos nurodymais ir koregavo atitinkamai Pirkimo dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, kuris buvo įvertintas VPT, neturėjo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos sprendimais, priimtais remiantis minėtomis Viešųjų pirkimų įstatymo normomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., LRKT 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1660/2014, 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-1660/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti pareiškėjo nurodytas teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir/ar veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A492-1711/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016, 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. A-353-858/2016).Atsižvelgus į šios bylos faktines aplinkybes darytina išvada, kad ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimas negali būti laikomas suderinamas su teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas skundžiamus sprendimus Europos socialinio fondo agentūra nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat gero viešojo administravimo principo. Šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę priimant sprendimus dėl netinkamų finansuoti išlaidų, todėl skundžiami sprendimai yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dėl to, kad teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų (ABTĮ 147 straipsnis).Pastebėtina ir tai, kad skundžiami sprendimai, be kita ko, buvo priimti ir remiantis 2016 m. vasario 18 d. VPT išvada, kuri buvo prateikta vertinant Reguliavimo agentūros vykdytą panašų pirkimą (skelbtą 2014 m. vasario 27 d.). Sprendimai priimti remiantis faktiniais duomenimis, kurie nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Teisė į gerą administravimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad ES institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012).Skundžiamų sprendimų pagrindimas faktiniais duomenimis, kurie nesusiję su nagrinėjamu klausimu, bei neįvertinimas (ar minėtas neteisingas įvertinimas) faktinių duomenų, reikšmingų nagrinėjamam klausimui, yra nesuderinamas su gero administravimo principu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros skundą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros 2016 m. balandžio 8 d. pažeidimo tyrimo išvadą ir 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. G01.
Sprendimas neskundžiamas.