- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- II-8-919/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pareiškėjas
- P. Ū.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Ū. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, kuriuo nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme buvo gautas P. Ū. skundas, kuriame, kaip galima suprasti iš skundo konteksto, prašoma panaikinti 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities Panemunės policijos komisariato nutarimą ROIK: 18090929938, kuriuo nepradėta administracinio nusižengimo teisena, nustačius, kad nebuvo gauta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad būtų padarytas viešosios tvarkos pažeidimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma, jog policijos komisariate buvo pateiktas skundas dėl pil. B. viešosios tvarkos pažeidimo, pateikti įrodymai. Atvykę patikrinti skundo, policijos pareigūnai su pateiktais įrodymais – vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas teisės pažeidimas, susipažino, pažeidimo faktui pritarė, tačiau policijoje, tyrimas nebuvo pradėtas, pažeidėjas B. ir liudytojai, matę įvykį, apklausti nebuvo. Taip pat nebuvo išsamiai išnagrinėta vaizdo medžiaga, ištirtos aplinkybės, esančios įrodymuose, kuriomis patvirtintinas arba atmestinas pažeidimo faktas. Policijos pareigūno, tyrusio įvykį, atsakyme teigiama, kad atsisakoma tirti, nes nepakanka įrodymų, tačiau reikiamų įrodymų bylai tirti ir nebuvo surinkta, todėl, pareiškėjo teigimu, būtina apklausti teisės pažeidėją, liudytojus, mačiusius teisės pažeidimą ir tik tuomet spręsti apie tyrimo būtinumą ar nebūtinumą.
Nagrinėjant pareiškėjo skundą Kauno apylinkės teisme, buvo surengtas teismo posėdis ir apklausti liudytojai.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. Ū. parodė, kad B. mosikavo kibiru prieš jį (M. A. Ū.) kieme tą pačią dieną (dienos neatsimena), kai filmavo sūnus, P. Ū. jį gynė, o B. mosikavo kibiru, necenzūrinių žodžių nenori kartoti. B. dėstė savo tiesas, kad jo sesuo A. daug padeda, bet tai melas. Jie gobšūs, siekia pagrobti ką nors, sugadino jam stogą, jį reiks taisyti, to nenorėjo pripažinti. B. sesuo A. dėjo pastangas įrodyti, kad tai padarė ne jie. Kibiru mosikavo ir prieš jį, ir prieš P., jie buvo kartu, B. norėjo kibiru užsimoti ir duoti. B. užsimojo, bet nesudavė ir išėjo, jis keikė necenzūriniais žodžiais, kurių kartoti nenori, jis galėjo būti išgėręs. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad neprižiūri šulinio, rūsio durys supuvę, reikia vandenį išpumpuoti. Jis visą laiką tai prižiūrėjo, bet dabar neturi sveikatos. Užkalbino B., kad reikia remonto, taip ir sukonfliktavo. B. savo veiksmais peržengė ribas, galėjo pasakyti žmogiškai, kad jis negali niekuo padėti. Kreipėsi į policiją, tačiau dėl B. veiksmų niekur iškviestas apklausai nebuvo ir jokių parodymų nedavė, dėl konflikto jokie pareigūnai nebuvo atvykę į namus, su jokiais pareigūnais iš policijos komisariato nebendravo. B. yra A. brolis, jis gyvena Panevėžyje ir A. tikrai žino jo adresą, todėl reiktų, kad teismo posėdyje jis dalyvautų, nes jo veiksmuose buvo viešos tvarkos pažeidimas.
Liudytoja O. Ū. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie buvo kieme. Ryte atvažiavo A. Ū. brolis B.. Jį pažįsta seniai, kadangi su A. tame pačiame name gyvena apie 40 metų. Vyras visą gyvenimą prižiūrėjo namą ir dabar jau nebepajėgia. Prižiūrėti namą padeda sūnus P. Ū.. A. dabar našlė, ji labai turtinga, tačiau ji, kaip namo bendrasavininkė, nieko nepadeda ir neprisideda prie namo priežiūros, bendrų pastatų, teritorijos. Jai, kaip bendrasavininkei, privaloma. Įvykio dieną kreipėsi ir į B., kad pasakytų seseriai, tačiau jis prieštaravo grubiais žodžiais „nesikabinkite“, kalbėjo necenzūrinius žodžius, įsisiautėjo ir pradėjo „žvanginti“ kibirais, stumdėsi varteliais, rėmėsi į tvorelę. B., kaip vyriausias brolis, palaikė seserį, jo elgesys buvo įžeidžiantis. Policijos komisariate ji nebuvo apklausta, pareigūnai atvykę į namus, nebuvo. Jo elgesys buvo kaip viešosios tvarkos pažeidimas. B. adresą galima sužinoti pas A. Ū..
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir liudytojai nurodė, kad B., eidamas iki vartelių, bumbėjo, vartojo necenzūrinius žodžius dar iki filmavimo, dalis medžiagos nenufilmuota.
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pripažįstant administracinį nusižengimą – viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą asmens vardu B., taip pat atlikti pareigūnų darbo vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas)
Teismui pateiktoje medžiagoje (ROIK: 0118000435708) surinktais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. Panemunės policijos komisariate su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. R. tarnybiniu pranešimu dėl priimto pareiškimo buvo gautas ir pareiškėjo P. Ū. pareiškimas dėl konflikto, įvykusio (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendrasavininkams sklype, kuriame teigiama, kad asmuo vardu B. (pareiškėjo tetos brolis) necenzūriniais žodžiais grasino jam ir gąsdindamas pažeidė viešąją tvarką. Prašo išnagrinėti skundą ir skundžiamą asmenį nubausti (Medžiaga Nr. ROIK: 0118000435708, b. l. 3, 4).
Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl P. Ū. pareiškimo, nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį nusižengimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečioje ANK normoje. Konstatavus, kad pažeidimo sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Paaiškėjus, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento, ar nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, tyrimas negali būti tęsiamas ir yra nutraukiamas (Medžiaga Nr. ROIK: 0118000435708, b. l. 1).
Pateiktoje medžiagoje taip pat yra Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų Š. K. ir J. G. tarnybiniai pranešimai dėl pareiškėjo P. Ū. pareiškimo ir paimtų vaizdo įrašų (Medžiaga Nr. ROIK: 0118000435708, b. l. 7, 8). Vyresniojo tyrėjo Š. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl P. Ū. pareiškimo konstatuota, kad pareigūnams Š. K. ir T. M. nuvykus, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas P. Ū. papildomų paaiškinimų nepateikė, pakartojo tas pačias aplinkybes, kurios buvo išdėstytos jo pareiškime bei teigė, kad dieną, kuomet įvyko konfliktas tarp jo ir B., jie buvo dviese ir jų pokalbio niekas negirdėjo, todėl apklausti P. Ū. tėvus buvo netikslinga. Taip pat patikslino, kad konfliktas su B. buvo įrašytas ir jis pateiks diską su įrašu.
Vyresniojo tyrėjo J. G. 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl paimtų vaizdo įrašų nurodyta, kad jam su vyr. tyrėju A. P. nuvykus, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas P. Ū. pateikė 1 CD-R diską acme ir 1 DVD+R disk acme.
2018 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokole (Medžiaga Nr. ROIK: 0118000435708, b. l. 9-11), peržiūrėjus vaizdo įrašus, tekstu užfiksuoti įrašuose buvę vaizdai, kuriuose, be pareiškėjo ir asmens vardu B., matomi ir aprašyti kiti asmenys.
Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad įvykusio konflikto metu (duomenys neskelbtini) kieme buvo ir daugiau asmenų, kurie matė konfliktą ir tikėtina iš dalies jame galėjo dalyvauti.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aptariamo ANK straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Toks reglamentavimas suponuoja tai, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas, o teisingą procesinio dokumento priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Tam, kad nustatyti ar asmens veikoje yra ANK numatytas nusižengimas, būtina surinkti įrodymus, pagrindžiančius tokį nusižengimą ir juos įvertinti. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinktų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl galimai padaryto ar nepadaryto administracinio nusižengimo: neapklausti pareiškėjas P. Ū., pareiškėjo nurodyti liudytojai M. A. Ū. ir O. Ū., kurie buvo konflikto metu kartu ar netoliese, o taip pat asmuo B., kuris kaltinamas nusižengimu. Kaip aukščiau minėta, teismo posėdžio metu be liudytojų apklausų, buvo peržiūrėtas ir vaizdo įrašas, tačiau nustačius, kad ne visa konfliktinė situacija buvo nufilmuota, kitos šio įvykio aplinkybės nebuvo patikslintos, t. y. nebuvo patvirtintos ar paneigtos. Visapusiškai, pilnai neištyrus visų aplinkybių, neapklausus liudytojų, t. y. nesurinkus visų tyrimui reikšmingų duomenų, negalima objektyviai spręsti dėl administracinio nusižengimo požymių.
Nagrinėjamu atveju, neatlikti visi įstatymo leistini veiksmai, kad būtų pagrindas priimti teisingą ir teisėtą sprendimą ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl būtina atlikti papildomus veiksmus, kurių teismas pats negali atlikti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apskrities VPK Panemunės Policijos komisariato veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas, kuriuo nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, priimtas nesurinkus ir neišanalizavus visų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, jog nagrinėtu atveju asmens veiksmuose nustatytas ar nenustatytas administracinis nusižengimas, todėl skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities VPK Panemunės Policijos komisariato veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinti ir byla grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka.