Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei, Gretai Čiuladaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamos S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2016-04-05 apie 17.28 val., Šeimyniškių g. 21B, Vilniuje, vairuojant automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš pradedama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, pavažiavo atbula ir kliudė gale stovėjusį automobilį „BMW 3 ER REIHE“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš įvykio vietos S. S. pasišalino. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu S. S. dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo savo kaltę pripažino visiškai, gailisi. Nurodė, kad 2016-04-05 vairuodama automobilį „Toyota“ bandė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, kur aplinkui buvo daug priparkuotų automobilių. Bevažiuodama atbula kliudė stovintį automobilį „BMW“, smūgio nepajuto, suveikė parkavimo sistema, po to išlipo iš automobilio bei apžiūrėjo savo automobilį, naujų įbrėžimų nepamatė, automobilis buvo dulkėtas. Taip pat, jį apžiūrėjo ir kitą automobilį „BMW“, matė ant prekinio bamperio įbrėžimus, tačiau suabejojo, ar šie apgadinimai buvo padaryti dėl jos veiksmų. S. S. teigimu, tuo metu nematė ir neįvertino, kad šį eismo įvykį jį sukėlė dėl savo neatidumo. Mano, kad sąmoningai pasitraukti iš įvykio vietos jį nebandė, tiesiog netinkamai įvertino esamą eismo situaciją, ankščiau tokių įvykių neturėjo. Buvo pasimetusi, nežinojo ką daryti. Automobilis jos yra draustas, prisiimą atsakomybę.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad 2016-04-05 apie 17.00 val. su bendradarbė stovėjo laukė ties įėjimo į pastatą, esančio adresu Šeimyniškių g. 21, Vilniuje, bei matė, kaip priešais kelių metrų atstumu aikštelėje važiavęs automobilis „Toyota“ važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį „BMW“. Vairuotoja išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo „Toyota“ bei kitą apgadintą automobilį, tada vėl sėdo į „Toyota“ bei išvažiavo. Apie tai, jog minėtą vairuotoją išvažiavo iš eismo įvykio vietos buvo pranešta bendrojo pagalbos telefonu policijai. Nurodė, kad apgadinimai ant „BMW“ buvo akivaizdžiai matyti – apibrozdintas prekinis bamperis iš kairės pusės.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti S. S. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą iš esmės neneigė ir tvirtino, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes tuo metu buvo pasimetusi, nežinojo, kaip elgtis tokioje eismo situacijoje, ir tyčios pasitraukti jį neturėjo, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų A. V., G. L., I. M. parodymai, šių liudytojų įvykio dieną surašytuose tarnybiniame pranešime bei pirminiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Liudytoja A. V. patvirtino, kad būdama nedideliame atstume nuo įvykio vietos, matė, kaip S. S. vairuojamas automobilis važiuodamas atbulas kliudė stovinti automobilį „BMW“. Vairuotoja buvo išlipusi bei apžiūrėjusi apgadintą automobilį, tačiau įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį atitinkamoms tarnybos nepranešė. Liudytojas I. M. patvirtino, kad apžiūrėjęs automobilį „BMW“ buvo užfiksuoti nedideli apgadinimai prekinio bamperio. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno parodymais teismui pagrindo nėra, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su S. S. nenustatyta, pati S. S. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismo vertinimu surinktą pakankami objektyvių duomenų, jog po įvykio kontakto su automobiliu „BMW“, S. S. buvo išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo kitos transporto priemonės apgadinimus (pažymėtina, kad pati pažeidėjo patvirtino, jog matė nedidelius įbrėžimus (b.l. 23)), bet iš įvykio vietos pasitraukė ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami KET 101 punkto reikalavimų nesilaikymas.

LR ATPK 30¹ str. straipsnis inter alia numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad S. S. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiajai G. L. priklausančio automobilio prekinis bamperis, nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Byloje nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėja ankščiau administracinėmis nuobaudomis nėra bausta.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį S. S. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, mažinti šios nuobaudos terminą. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;

padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti S. S. galutinę bausmę - 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16057682813. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.