- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-410-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30196-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. prašymą dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos I. S. patikslintą prašymą, kuriuo pareiškėja prašė: 1) atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą nepilnamečio vaiko R.Ž. vardu po tėvo A. Ž. mirties; 2) išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko R. Ž. vardu priimti tėvo A.Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nustatant, kad palikimas priimamas pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo priimti jos atsisakymą nuo prašymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu ir civilinę bylą nutraukti bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškėja nurodo, kad, iškėlus civilinę bylą teisme dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, paaiškėjo, kad palikėjas (vaiko tėvas) turi greitųjų kreditų iš kredito įstaigos ir turi banko suteiktą kredito limito kortelę su visu išnaudotu 3 000 Eur limitu, kurie dar nebuvo perduoti antstoliams išieškojimui, tačiau po palikėjo mirties dėl įsiskolinimo kreditoriams ir įmokų nemokėjimo pranešimai (raginimai) sumokėti skolą siunčiami palikėjo tėvams (yra tikimybė, kad palikėjas galėjo turėti ir kitų įsiskolinimų greitiesiems kreditams). Šis faktas paaiškėjo jau po prašymo teismui pateikimo, kuomet palikėjo tėvai informavo pareiškėją. Iš siunčiamų pranešimų ir gaunamų raginimų padengti įsiskolinimus matyti, kad palikėjo turimi įsiskolinimai viršija jo turimo turto vertę (t. y. žemės sklypą ir transporto priemonę – keturratį). Paaiškėjo, kad transporto priemonė – keturratis – jau yra išardytas, todėl turto, kurį būtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – nėra, o žemės sklypas, kurio paskirtis inžinerinių tinklų – yra bevertis lyginant su palikėjo turimų įsiskolinimų apimtimi. Nepilnamečio vaiko teisės atsisakius priimti palikimą nebus pažeistos, kadangi skolos jau dabar yra didesnės nei paveldėtinas turtas, be to, šios skolos didėja, o, pareiškėjai priėmus palikimą, sūnui atsirastų daugiau žalos negu naudos. Skoliniais įsipareigojimais apsunkinto turto paveldėjimas būtų nereikalinga finansinė našta ir pažeistų nepilnamečio vaiko teises bei interesus. Atsisakydama priimti palikimą pareiškėja siekia apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl prašymo atsisakymo priėmė, civilinę bylą nutraukė, grąžino pareiškėjai 32,25 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
5. Teismas atsižvelgė į pareiškėjos išdėstytus argumentus, kad palikėjo turimi įsiskolinimai kredito įstaigai ir bankui viršija jo turto, t. y. žemės sklypo ir transporto priemonės – keturračio, vertę, todėl, pareiškėjai priėmus nepilnamečio vaiko vardu palikimą, nepilnamečiam vaikui atsirastų daugiau žalos nei naudos. Teismas sprendė, kad pareiškėjos atsisakymas nuo patikslinto prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškimą dėl prašymo atsisakymo priėmė, civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tačiau teismas nutraukdamas bylą dėl Skyriaus pateikto pareiškimo nepasisakė.
6.2. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga privalo pasirūpinti jo artimieji. Atsižvelgiat į tai, kad remiantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl I. S. negalės užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų.
6.3. CK 3.188 straipsnyje 1 dalyje 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Taigi tam, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga nepilnamečio vaiko vardu tiek palikimą priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, būtina išspręsti paveldėjimo procedūros klausimus, tinkamai įforminti palikimo priėmimą ar atsisakymą vaiko vardu. Šioje byloje, apelianto manymu, turi būti išspręstas nepilnamečio paveldėjimo procedūros klausimas, tinkamai įformintas palikimo priėmimo arba atsisakymo vaiko vardu klausimas. Nesilaikant įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti tinkamai užtikrintas vaiko teisių įgyvendinimas pagal CK 3.163 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu, pareiškėjai atsisakius prašymo dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas nurodyus pirmosios instancijos teismo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
10. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Pagal CK 3.163 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko R. Ž. tėvas A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vaiko motina kreipėsi į teismą vaiko vardu, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti bei išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti mirusio tėvo palikimą.
12. Pažymėtina, kad norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
13. Galiojantis teisinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad tiek norint nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek ir atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, tiek palikimo priėmimo, tiek atsisakymo priimti palikimą atveju, būtina laikytis paveldėjimo procedūros, tinkamai įforminti palikimo priėmimą ar atsisakymą vaiko vardu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Taip pat būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
14. Prašymo dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atsisakymas bei bylos CPK 294 straipsnio 2 dalies pagrindu nutraukimas akivaizdžiai prieštarauja ne tik aptartam teisiniam reglamentavimui, bet ir pažeidžia prioritetinius pareiškėjos vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), nes, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias bei procesines teisės normas, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.