Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-847-485-2013

Teisėja: Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00202-2011-7

2013 m. lapkričio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, išteisintiesiems S. K., J. K., jų gynėjai advokatei Onai Klinavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. ir J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str. išteisinti, kai jie buvo kaltinami tuo, kad, būdami kandidatais 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, bendrais veiksmais 2011 m. vasario 8 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), V. M. sodyboje, papirkdami nukentėjusįjį V. M. – padovanojant jam vieną porą odinių batų ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.

Taip pat buvo kaltinami tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 10 d., tiksliau nenustatytu metu, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), V. M. ir V. M. sodyboje, papirkdami nukentėjusiuosius V. M. ir V. M., padovanojant jiems tris poras odinių batų ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti.

Taip pat buvo kaltinami tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 10 d., tiksliau nenustatytu metu, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), E. S. ir P. S. sodyboje, papirkdami nukentėjusiuosius E. S. ir P. S., padovanojant jiems vieną porą odinių batų ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtiems asmenims realizuoti savo teisę rinkti.

Taip pat buvo kaltinami tuo, kad 2011 m. vasario 20 d., apie 17-18 val., (duomenys neskelbtini), L. Š. ir S. Š. sodyboje, papirkdami nukentėjusįjį S. Š. - siūlant padovanoti odinius batus ir prašant, kad balsuotų už juos 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.

Be to, J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas kandidatu 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, 2011 m. vasario 24 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), J. B. sodyboje, papirkdamas nukentėjusįjį J. B., siūlant padovanoti jam odinius batus tam, kad balsuotų už jį 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.

Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. vasario 24 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), J. A. sodyboje, papirkdamas nukentėjusįjį J. A., padovanojant jam dvi poras odinių batų, ir prašant balsuoti už jį 2011 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose, trukdė minėtam asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie paskirtos 40 MGL dydžio baudos iš dalies pridėti kitas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 70 MGL dydžio (9100 litų) baudą.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 172 str. (dėl trukdymo V. M. realizuoti savo teisę rinkti) ir paskirti jam 40 MGL dydžio (5 200 litų) baudą; J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 172 str. (dėl trukdymo V. M. ir V. M. realizuoti savo teisę rinkti), ir paskirti jam 40 MGL dydžio (5 200 litų) baudą; J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 172 str. (dėl trukdymo E. S. ir P. S. realizuoti savo teisę rinkti), ir paskirti jam 40 MGL dydžio (5 200 litų) baudą; J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 172 str. (dėl trukdymo S. Š. realizuoti savo teisę rinkti) ir paskirti jam 40 MGL dydžio (5 200 litų) baudą; J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 172 str. (dėl trukdymo J. B. realizuoti savo teisę rinkti) ir paskirti jam 40 MGL dydžio (5 200 litų) baudą; J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 172 str. (dėl trukdymo J. A. realizuoti savo teisę rinkti), ir paskirti jam 40 MGL dydžio (5 200 litų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie paskirtos 40 MGL dydžio baudos iš dalies pridėti kitas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 90 MGL dydžio (11700 litų) baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta J. K. ir S. K. kaltė darant nusikaltimus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors kaltinamieji ir neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, tačiau jų kaltę patvirtina kiti įrodymai byloje. Tas faktas, kad pareiškėjas V. K. atstovauja kitos partijos interesus, nesuteikia pagrindo abejoti jo pareiškimu, duotais parodymais ir pateikta medžiaga. Vaizdo įraše užfiksuoti asmenys - liudytojas J. S. ir nukentėjusioji V. M. - su vienu iš kaltinamųjų - J. K. palaikė draugiškus santykius, padėdavo atlikti darbus kaltinamojo ūkyje. Nukentėjusiųjų S. M., E. S. taip pat su kaltinamaisiais santykiai buvo geri, nekonfliktiški. Dėl šių priežasčių pagrindo apkalbėti kaltinamuosius ir šiems pakenkti asmenys, kurie buvo nufilmuoti vaizdo įraše, neturėjo. Teismas pripažino, kad apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusieji ir liudytojai davė iš esmės neprieštaringus parodymus. Vaizdo įraše užfiksuoti asmenų paaiškinimai taip pat neturi esminių prieštaravimų su jų duotais parodymais. Todėl abejoti asmenų pasakojimais, užfiksuotais vaizdo įraše, pagrindo nėra. Be to, teismas nevertino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2213(12), kuriame padaryta išvada, kad garso įrašai yra ištisiniai, nesumontuoti, neiškraipyti. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aukštesnės instancijos teismų praktika, tačiau teismo pateiktuose kitų teismų sprendimų pavyzdžiuose yra kitokios faktinės aplinkybės. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė aplinkybę, kad kaltinamieji padavė asmenims batus ir paprašė už juos balsuoti. Taip patvirtino visi nukentėjusieji ir liudytojai. Batai buvo pasiūlyti ar paduoti to paties vizito pas nukentėjusiuosius ir liudytojus metu, kaip ir išreikšti prašymai balsuoti rinkimuose pagal kaltinamųjų politinius interesus. Todėl visi nukentėjusieji ir liudytojai negalėjo neteisingai kaltinamuosius suprasti, manydami, kad batai jiems duodami už balsą. Be to, dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų yra dirbę tik pas vieną kaltinamąjį, o už darbus jiems būdavo atsiskaitoma iš karto, todėl kitokios priežasties, dėl kurios abu kaltinamieji pateikia nukentėjusiesiems ir liudytojams batus artėjant rinkimams, būti ir negalėjo. Liudytojai R. M., J. S., L. Š., A. M. ir nukentėjusieji V. M., V. M., V. M. patvirtino, kad batus atnešė abu kaltinamieji, o ne tik J. K.. Liudytojas A. M., be to, parodė, kad vienas kaltinamųjų - J. K. rankoje laikė bukletus apie rinkimus, o kitas kaltinamasis - S. K. rankose laikė batus, kai prašė už juos balsuoti. Liudytoja R. M. parodė, kad ji matė ir girdėjo, kaip J. K. padavė E. S. batus ir pasakė, kad atvežė juos seneliui, kad šis už jo partiją balsuotų. Liudytoja A. M. parodė, kad, kai ji nuvyko pas Mironus, V. M. aiškino, kad kandidatai į rinkimus paliko lankstinukus su kandidatų nuotraukomis ir batus, kad už juos balsuotų. Liudytojos A. M. aplankyti asmenys - V. M., S. M., E. S., šios sūnus J. S. - sakė, kad batai buvo duodami prašant balsuoti už konkrečią partiją ir konkrečius asmenis. Liudytojų ir nukentėjusiųjų nurodyta aplinkybė, kad kartu su batais buvo pateikti ir lankstinukai, paneigia kaltinamųjų paaiškinimus, kad pas žmones jie važiavo norėdami pakalbėti ne apie rinkimus. Apeliantės teigimu, šie duomenys yra pakankami įrodyti, kad kaltinamieji batus davė, būtent siekdami papirkti nukentėjusiuosius, bei patvirtina kaltinamųjų tyčią trukdyti asmenims įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę paperkant. Nei vienas apklaustas liudytojas ar nukentėjusysis nepatvirtino, kad jie ketino balsuoti už kaltinamuosius ir partiją, kurios interesus kaltinamieji atstovavo. Vieni liudytojai ir nukentėjusieji buvo apsisprendę balsuoti už kitą partiją ir kandidatą, nei prašė kaltinamieji, kiti buvo apsisprendę nedalyvauti rinkimuose, todėl bandymas juos papirkti, siūlant ar paduodant jiems materialią vertę turintį daiktą, yra akivaizdžiai trukdymas realizuoti savo teisę rinkti. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų socialinę padėtį, yra pagrindas manyti, kad siūlomi batai jiems vertę turėjo. Nukentėjusysis V. M. patvirtino, kad su atvežtais batais jo sūnus ir svainis yra dirbę miške. Nukentėjusysis J. B. nurodė, kad siūlomų batų jis neėmė dėl to, kad jie visi buvo jam per dideli, o ne dėl netinkamos kokybės. Nė vienas nukentėjusysis, kuriam batai buvo pasiūlyti ar paduoti, nebuvo sakęs, kad batai yra netinkami nešioti. Be to, pats kaltinamasis J. K. nurodė, kad, jo manymu, batai žmonėms buvo reikalingi, dėl to juos vežė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, išteisintuosius ir jų gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai S. K. ir J. K. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinius faktinius duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas S. K. ir J. K. padarius Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėtų asmenų kaltę, ir kad pastarųjų kaltė grindžiama tik tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. K. ir J. K. kaltės klausimą, išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, argumentavo, kodėl jie nelaikytini šių asmenų kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir pagrįstai išteisinamąjį nuosprendį grindė ne tik pačių išteisintųjų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiųjų V. M., V. M., S. M., V. M., P. S., J. A., S. Š., J. B., liudytojų V. A., J. S. parodymais), jų visuma ir logine seka.

Apeliaciniame skunde prokurorė, analizuodama liudytojų R. M., J. S., E. S., L. Š., A. M., A. M. bei nukentėjusiųjų V. M., V. M., V. M. parodymus, nepagrįstai tvirtina, kad šių asmenų parodymai yra pakankami įrodyti, jog J. K. ir S. K. batus nukentėjusiesiems davė, būtent siekdami juos papirkti, o taip pat patvirtina šių asmenų tyčią trukdyti asmenims įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę paperkant.

Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė yra tik tada, kai asmuo, naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti.... >, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant J. K. ir S. K. veiksmus, pasireiškusius nukentėjusiesiems odinių batų atnešimu, būtina nustatyti, ar jie tokiu būdu papirkdami trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti.

Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog J. K. ir S. K. trukdė nukentėjusiesiems realizuoti savo teisę rinkti papirkdami. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotus ir teisingai įvertintus nukentėjusiųjų V. M., V. M., S. M., V. M., P. S., J. A., S. Š., J. B. bei liudytojų V. A., J. S. parodymus, iš kurių matyti, kad J. K. ir S. K. atvykimas pas nukentėjusiuosius duodant batus ar siūlant juos duoti neturėjo įtakos šių asmenų apsisprendimui, už ką balsuoti, ir nesutrukdė jiems realizuoti savo teisės rinkti. Minėtų asmenų parodymais pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė pagrįstai, kadangi jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių iš esmės sutampa tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde akcentuojamais liudytojų R. M., A. M., A. M. parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai, kadangi jie yra išvestiniai ir patvirtinantys tik tą aplinkybę, kad J. K. ir S. K. vežiojo ir dalino batus, ko pagrįsti kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą nepakanka. Net ir pripažinus, kad nukentėjusiesiems pagal jų socialinę padėtį atvežti batai turėjo vertę, tai teismo išvados dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad S. K. ir J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinti pagrįstai (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.