Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-793-785-2015;

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01020-2014-0;

2015 m. lapkričio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam E. D., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajai L. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiosios L. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2014-08-06 veika), 140 str. 2 d. (2014-08-30 veika) 140 str. 2 d. (2015-02-05 veika) ir paskirtos bausmės:

pagal BK 140 str. 2 d. (2014-08-06 veika) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 140 str. 2 d. (2014-08-30 veika) – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams;

pagal BK 140 str. 2 d. (2015-02-05 veika) – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2014-08-06, apie 17.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, savo šeimos nariui – sutuoktinei L. D. kumščiu sudavė ne mažiau tris kartus į nugarą, vieną kartą kakta trenkė jai į veidą, peiliu nupjovė jai plaukus, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai L. D. padarė odos nubrozdinimą bei plaukų išretėjimą galvoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2014-08-30, apie 10.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, savo šeimos nariui – sutuoktinei L. D. vieną kartą ranka sudavė į veidą, tempė ją už plaukų, abiem rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai L. D. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2015-02-05, apie 20.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, savo šeimos nariui – sutuoktinei L. D. rankomis sugriebęs už kaklo smaugė ją, įkando į kairės rankos plaštaką, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai L. D. padarė nubrozdinimą kakle, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistojo E. D. gynėjas advokatas Daniaus Svirinavičiaus prašo išteisinti E. D. dėl 2015-02-05 veikos; Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 str. reikalavimus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad nuteistasis pirmos instancijos teismui buvo išreiškęs norą turėti gynėją, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau teismas išnagrinėjo bylą gynėjui nedalyvaujant. Gynėjo nedalyvavimas šios bylos teisminiame procese galėjo turėti įtakos nepilnam kaltinamojo procesinių teisių realizavimui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes; kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog E. D. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pirmos instancijos teismas neįvertino eilės svarbių aplinkybių, kurias teisingai įvertinus yra pagrindas paskirti nuteistajam ženkliai švelnesnes bausmes. E. D. yra vedęs, gyvena santuokoje su L. D.. Kartu augina L. D. dukrą V. D.. Taip pat augina bendrą dukrą M. D.. E. D. išlaikė šeimą. Jo sutuoktinė dėl mažamečio vaiko auginimo yra nedirbanti ir pati gauna tik nedidelę pašalpą vaiko auginimui. Suėmus E. D. jo šeima pateko į labai sunkią padėtį, nes neteko savo išlaikytojo. Pats E. D. atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Priešingai apylinkės teismo nuosprendžio išvadoms, E. D., būdamas laisvas, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (paskutinioji E. D. darbovietė jo suėmimo dieną paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį). Manoma, kad valstybinio kaltintojo šioje byloje apylinkės teismui siūlyta paskirti nuteistajam bausmė (laisvės apribojimas neatlygintinai išdirbant nustatytą laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis) visiškai atitiko baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde mano, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis nepilnai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias bausmės tikslus ir uždavinius, o taip pat bausmės skyrimo pagrindus, tame tarpe BK 41 ir 54 str. normas. BK 140 str. 2 d. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės. Nors sutuoktinis buvo teistas, tačiau jis paskutiniuoju metu padarė teisingas išvadas, atsiprašė. Net ir valstybinį kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė nesiūlė apylinkės teismui skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu apylinkės teismas vis tik paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį ir nuosprendyje niekaip nemotyvavo, kodėl pastarosios bausmės vykdymo nėra pagrindo nuteistajam atidėti.

Teismo posėdyje nuteistasis E. D. prašė tenkinti jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą, nuteistojo E. D. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė tenkinti abu apeliacinius skundu, nukentėjusioji palaikė savo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundu tenkinti iš dalies ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios L. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš nuteistojo E. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama su E. D. paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir jo pripažinimu kaltu dėl 2015-02-05 veikos. Nuteistojo kaltė dėl 2014-08-06 ir 2014-08-30 veikų nėra ginčijama. Nukentėjusioji L. D. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, kitoje dalyje nuosprendžio neginčija.

Versija, jog nukentėjusioji kaklą ir ranką susižalojo pati krisdama namuose ir atsitrenkusi į lovos kampą, laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią versiją paneigia pats faktas, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto ir iškviesti policijos pareigūnai. Be to, 2015-02-05 tarnybiniame pranešime nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, ant L. D. kūno matėsi smurto žymės. L. D. paaiškino, kad tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, po to E. D. ėmė ją stumdyti, smaugti, įkando į kairės rankos plaštaką.

Apeliaciniame skunde nuteistojo E. D. gynėjas advokatas D. Svirinavičiaus teigia, kad byla buvo išnagrinėta gynėjui nedalyvaujant, kas galėjo turėti įtakos nepilnam kaltinamojo procesinių teisių realizavimui. Tačiau pažymima, kad nagrinėjamu atveju būtinas gynėjo dalyvavimas nebuvo privalomas, todėl teismas neturėjo užtikrinti, kad nuteistasis turėtų gynėją. Nuteistasis į bylą gynėją galėjo pasikvieti savo iniciatyva. Iš Kauno apylinkės teismo 2015-07-03 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. D. buvo išaiškintos jo procesinės teise, kurias jis patvirtino, jog suprato, prašymų nepateikė. Taigi teigti, jog buvo suvaržytos ar pažeistos nuteistojo procesinės teisės, pagrindo nėra.

Tiek nuteistojo E. D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus, tiek nukentėjusiosios L. D. apeliaciniuose skunduose prašoma paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 str. reikalavimus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Abiejose apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad nuteistasis ir nukentėjusioji susitaikė, gyvena kartu, augina L. D. dukrą V. D. ir bendrą dukrą M. D.. Šeimą išlaiko E. D., nes L. D. augina vaikus ir gauna tik apie dvidešimt eurų per mėnesį išmokas kūdikio auginimui.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam skyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau laikoma, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, E. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

BK 75 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015). Kita vertus pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą į pataisos įstaigą realios laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam galima išvengti. Nors E. D. pripažintas kaltu dėl 3 veikų padarymo, tačiau jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.). Nuteistasis, būdamas laisvėje, dirbo UAB „Fresh market“, augina dvi mažametes dukras, yra susituokęs, psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neįrašytas. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji prašo E. D. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, jam jokių pretenzijų neturi, byloje dalyvaujanti prokurorė prašymui, kad nuteistajam bausmės vykdymas būtų atidėtas neprieštaravo. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės vykdymas neigiamai paveiktų nuteistojo socialinius santykius su vaikais, apsunkintų šeimos finansinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad šeima, pragyvenimo šaltinio turėjimas, sulaikys E. D. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Konstatuojama, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, E. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant nuteistajam 75 str. 2 d. 4, 5, 7, 10 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tai paveiks nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu E. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinama ir, vadovaujantis BPK 309 str. 1 d. 7 p., E. D., šioje baudžiamojoje byloje, nedelsiant paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Teismui nėra žinoma ar nuteistasis nėra suimtas kitoje byloje, todėl pažymėtina, kad iš suėmimo nepaleidžiamas asmuo, kuriam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta kitoje byloje.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, pirmos instancijos nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu E. D. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 10 punktais, E. D. paskirti šias pareigas:

auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą;neišeiti iš namų nuo 6 val. iki 22 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje byloje 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir jį iš suėmimo, taikomo šioje baudžiamojoje byloje, paleisti nedelsiant, teismo posėdžių salėje.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.