Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) skirta 868,00 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės S. P. 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu G. I. už administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leisdamas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 26 d. dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Moldovos Respublikos piliečiui I. D., kuris buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. buvo įdarbintas ir dirbo neįgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 57¹ straipsnio 6 dalis, 64 straipsnio 1 punktas, nes tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojo profesijos nustatyta kvota, pagal kurią darbuotojas buvo įdarbintas ir dirbo, buvo išnaudota 2021 m. gegužės 20 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas aukščiau nurodytą administracinio nusižengimo bylą, išaiškino, jog pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 1 straipsnio 13 dalį leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 57¹ straipsnį. Aprašo I skyriaus 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis leidimą dirbti privalo gauti iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos arba numatyto darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Iš Moldovos Respublikos piliečio I. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarties teksto akivaizdžiai matyti, kad I. D. ketino dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir Lietuvos Respublikoje, ir kitose nenurodytose užsienio valstybėse. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalį kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti (57¹ straipsnio 6 dalis). Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užsieniečio darbas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jei jis dirba be leidimo dirbti, kai jį būtina turėti (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje 2023 m. vasario 7 d. nutartyje pripažino, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. I. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, leisdamas bendrovėje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 26 d. dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Moldovos Respublikos piliečiui I. D., kuris buvo įdarbintas ir dirbo neįgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 57¹ straipsnio 6 dalis, 64 straipsnio 1 punktas. Kasacinis teismas padarė išvadą, jog G. I. teisingai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl nelegalaus darbo, nes įdarbino ir leido dirbti užsieniečiui, neturinčiam leidimo dirbti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Spręstina, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui aukščiau nurodytoje nutartyje pripažinus, kad pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas užsienietis I. D. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas ir dirbo neįgijęs leidimo dirbti, šios aplinkybės nagrinėjamoje administracinėje byloje pripažintinos nustatytomis ir iš naujo nevertinamos.

Ginčijamu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą pažeidimą (nes trečiosios šalies Moldovos pilietis I. D. nuo 2021-07-27 iki 2021-10-26 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau jis buvo įdarbintas ir dirbo neįsigijęs leidimo dirbti, t. y. nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos), paskirta 868 Eur bauda.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimus tvarką reglamentuoja Užimtumo įstatymo IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. Užimtumo įstatymo 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Užimtumo įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę Užimtumo įstatymo nuostatas pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalis teigia, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Vadovaujantis anksčiau minėtu akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys trečiosios šalies pilietį įdarbino nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalis).

Teismas įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį konstatuoja, jog atsakovas tinkamai taikė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teisės normas. Skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta, tai, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir buvo nuspręsta skirti minimalaus dydžio baudą (ekonominę sankciją).

Dėl pareiškėjos argumentų, jog nuobaudos jai skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, pažymėtina, kad, kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą iš viso neskirti baudos (finansinės sankcijos) už padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad nors (duomenys neskelbtini) vadovui G. I. jau yra paskirta nuobauda už nelegalų įmonės darbuotojo darbą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį, tačiau ekonominės sankcijos paskyrimas juridiniam asmeniui nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – ribotos atsakomybės juridinis asmuo.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, spręstina, kad pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.