- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- 1-3115-288/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38804-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Ieškovas
- I. R.
- Advokatai
- Neringa Šalčiuvienė, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. 2018-08-12, apie 20 val., namuose (duomenys neskelbtini) Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių girtumas), buitinio konflikto metu smurtaudamas, t. y. ranka apkabindamas sutuoktinės I. R. kaklą, po to užlauždamas jos sprandą, smaugdamas, dusindamas, užspaudęs burną bei nosį, sukėlė nukentėjusiai šeimos narei sutuoktinei I. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paskutiniu metu dažniau susipykdavo su žmona, kadangi paskutines tris dienas jis vartojo alkoholį, o sutuoktinė dėl to buvo pikta, prašė nustoti gerti, sakė, kad jį paliks. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, pragyveno santuokoje 14 metų. 2018-08-12 visą dieną jis buvo namuose, atliko lauko darbus. Dienos metu vis nueidavo pas kaimyną ir išgerdavo brendžio. Vakare jautėsi apgirtęs. Apie 20 val., sugrįžo namo, pamatė, kad žmona klojasi lovą kitame kambaryje ir su juo nemiegos. Jis priėjo prie žmonos ir paklausė jos, kodėl ji su juo nemiega. I. kažką pasakė, bet ką konkrečiai, jis neatsimena. Tada jis supyko, ranka apkabino stipriai ją per kaklą ir ranka užspaudė jai burną. Užspaudė dėl to, kad ji pradėjo rėkti. Tada atbėgo į kambarį dukra ir jis paleido I.. Nenorėjo žmonos I. sužaloti, norėjau tik pagąsdinti. Tai buvo pirmas kartas, kai smurtavo prieš žmoną. Labai gailisi, kad jai sukėlė skausmą. Jis nematė, kad ji būtų pradėjusi dusti. Pripažįsta, kad buvo užspaudęs jai burną, bet trumpai. Nori žmonos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Kai jis žmoną paleido, žmona su dukra išbėgo į lauką ir iškvietė policiją, kuri išvežė jį į areštinę. Šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo. Jo manymu nukentėjusios pareikštas 5000 eurų civilinis ieškinys yra per didelis, jis pervedė 500 eurų žalai atlyginti. Prašo panaikinti paskirtas kardomąsias priemones, nes gyvena ir dirba Kaune, kol vyko tyrimas gyveno Marijampolėje, bet dirba Kaune, sudėtinga važinėti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios I. R. parodymais, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais:
2018-08-12 pareiškėjos I. R. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2018-08-12, apie 20 val., namuose, (duomenys neskelbtini) Kauno r., neblaivus pareiškėjos sutuoktinis V. R. žodinio konflikto metu ranka apkabino I. R. kaklą, užlaužė jos sprandą, mėgino smaugti, dusino, taip sukėlė I. R. fizinį skausmą. Įvykį matė mažametė sutuoktinių dukra (b. l. 4 - 6).
Nukentėjusi I. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, 14 metų pragyveno santuokoje, turi 12 metų dukrą. Paskutinius 6 metus vyras gėrė, šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, bet nelabai tiki, kad jis išgis, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Realiai visas įvykis prasidėjo iš vakaro, kilo konfliktas, nes ji pasakė jam, kad gana gerti, o jis pasakė, kad jei ji išeis, ją pasmaugs, o pats pasikars. Ji išėjo miegoti į kitą kambarį. Kitą dieną jis grįžo girtas, ji laukė kieme kol jis užmigs. Grįžusi į namus žiūrėjo televizorių. Kaltinamasis pareiškė pretenzijas, kad ji per garsiais žiūri televizorių, liepė pritildyti garsą, po to liepė visai išjungti, nes jis moka už elektrą. Po to jis čiupo ją už kaklo, užspaudė nosį, 15-20 sekundžių negalėjo kvėpuoti, ją smaugė, ji pradėjo rėkti, išbėgo dukra ir abi pabėgo pas senelius į kitą vietą, iš ten paskambino pagalbai, bet nesutiko važiuoti į gydymo įstaigą, nes nebuvo kur palikti dukters. Kitą dieną dėl kaklo skausmų gavo nedarbingumo pažymėjimą. Bijo vakare išeiti į lauką, lankosi pas psichologus, psichiatrus, jai ir dukrai padaryta reali didelė žala. Šiuo metu gyvena santuokoje pastatytame jų name. Reiškia 5000 eurų civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti, 405,60 eurų ieškinį turtinei žalai atlyginti už negautas pajamas, nes nedirbo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir 850 eurų išlaidos už advokatės paslaugas. Iš kaltinamojo gavo 500 eurų, iš Sodros 207,40 eurų už nedarbingumo pažymėjimą. Dėl laidavimo nesutinka, prašo kaltinamąjį pripažinti kaltu ir paskirti bausmę.
Liudytoja G. J. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusios nepažįsta, ji yra tyrėja, o jei buvo ikiteisminio tyrimo dalyviai. Byla atiduota pagreitinto proceso tvarka, nes visos aplinkybės buvo aiškios, sužalojimų nebuvo, prieštaravimų nebuvo, nukentėjusi neturėjo pretenzijų. Kur buvo sužalota nukentėjusi, konkrečiai nepamena, bet sakė, kad jautė skausmą. Kadangi nepasakė apie sužalojimą, tai nesiuntė pas specialistus. Suprato, kad problemos dėl vaiko, nes nukentėjusi norėjo išsivežti vaiką į užsienį. Telefonu bendravo su nukentėjusia, ji nieko neminėjo apie nedarbingumą, minėjo, kad ji nori kuo greičiau išvažiuoti į užsienį. Apklausiant nukentėjusią, pas ją jokių sužeidimų ar sužalojimų nematė.
Ekspertas Juozas Vėlavičius patvirtino, kad nukentėjusiai nuo vaikystės stebimos besukartojančios kvėpavimo takų infekcijos problemos su amžiumi duoda įsisenėjimą link astminės formos. Yra radiologo išvada, kad nukentėjusiai stebimi pradinės formos osteochondrozės stuburo kaklinės dalies nuoseklūs 2 mm stuburo slankstelių poslinkiai. Yra radikulito požymiai, natūralus linkis stubure. Dėl nuovargio ir streso gali paūmėti skausmas. Užspaudžiant burną ir nosį fiziškai neįmanoma tuo pačiu metu užspausti kaklo kraujagysles. Prismaugiant, turėjo matytis akyse hematomos, nes spaudimas pakyla visoje galvoje. Vienareikšmiškai galima atsakyti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Daugiau nei nežymus sužalojimas, niekas kitokio sužalojimo nenustatys.
Liudytoja D. M. parodė, kad 2018-08-13 į ją kreipėsi nukentėjusi dėl skausmo sprande ir patirto didelio streso, akivaizdžiai matėsi žymės kakle ir hematomos prie akių, papasakojo, kad vakar buvo užpulta vyro ir smaugta, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl kaklo nervų šaknelių uždegimo, kurį galėjo sukelti trauma. Jai nustatytas rankų tirpimas, sprando skausmas, nerimas, nemiga, bendras silpnumas. Sprando pažeidimas galėjo būti nustatytas iš seniau, bet trauma paūmino visą tai. Jai buvo nustatyta osteochondrozė, kaklinių slankstelių pasislinkimas. Kreipėsi dėl astmos, vargina priepuolinis kosulys.
2018-02-12 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje tikrino vyriausioji patrulė E. V., kuri nustatė, kad pranešėja yra I. R., kuri yra šoko būsenos, didelio susijaudinimo, apimta akivaizdžios baimės. I. R. pareigūnams paaiškino, kad V. R. be jokių paaiškinimų griebė ją už kaklo, smaugė, ji negalėjo net įkvėpti oro. V. R. užspaudė jai burną ir nosį. I. R. teigimu, jeigu dukra nebūtų įėjusi į kambarį, V. R. nebūtų jos paleidęs. Smurtu įtariamas asmuo V. R. sulaikytas (b. l. 33 - 36).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 10914, užfiksuota, kad 2018-08-12, 21 val. 25 min. įtariamajam sulaikytajam V. R. prietaisu Nr. 2262 nustatyta 2,32 promilės alkoholio (b. l. 31).
Įvertinus surinktus įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, kuri pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 40 straipsnio taikymas.
Sprendžiant kaltinamojo V. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas T. U. prašymas leisti jam būti laiduotoju savo darbuotojui (b. l. 127) bei žodinis prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. T. U. nurodė, kad V. R. yra jo darbuotojas, pažįsta jį kaip sąžiningą, patikimą, dorą žmogų. Yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba V. R. direktorius. Visada buvo autoritetas, jų santykiai geri, mano, kad gali savo darbuotojui daryti teigiamą poveikį. V. R. labai pergyvena, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir ateityje pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl V. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
Kaltinamasis BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis praeityje administracine tvarka baustas, bet galiojančių nuobaudų neturi, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas dirba.
Įvertinus kaltinamojo V. R. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, augina vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Bylos duomenys patvirtina, jog T. U. – įmonės, kurioje dirba kaltinamasis direktorius, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: neteistas, su darbuotoju bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad T. U. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo darbuotojui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant T. U. sutikimui ir prašymui, teismas priėjo prie išvados, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams T. U. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.
Nukentėjusi pareiškė 5000 eurų ieškinį neturinei žalai atlyginti, 405,60 eurų už negautas pajamas turtinei žalai atlyginti ir 850 eurų už advokato paslaugas. Nustatyta, kad kaltinamasis pervedė nukentėjusiai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 117), taip pat nukentėjusi gavo iš Sodros atlyginimą už nedarbingumą 207,40 eurus.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.
Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad V. R. nežymiai sužalojo I. R. Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, nepatogumus, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis dirba, atlygino dalį 500 eurų žalos, yra pajėgus dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas pagal nusistovėjusią teismų praktiką V. R. kaltais veiksmais nukentėjusiai I. R. padarytą neturtinę žalą vertina 500 eurų. Ši suma, kaip jau minėta, yra atlyginta, todėl ieškinys atmestinas.
Nukentėjusios patirtos 850 eurų išlaidos už advokatės paslaugas pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusia I. R. bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoj, panaikintina paskelbus nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį T. U. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusia I. R. bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, panaikinti paskelbus nuosprendį.
Nukentėjusios civilinį ieškinį atmesti, nes jis atlygintas.
Priteisti iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiai I. R. 850 eurų (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už advokatės paslaugas.
V. R. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.