Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-05-30 · Civilinė byla Nr. 2VP-8054-618/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
2VP-8054-618/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04869-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
PlusPlus Capital AS
Kategorijos
  • 3.5.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2VP-8054-618/2018Proceso Nr. 2-06-3-04869-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.14. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PlusPlus Capital AS prašymą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos prašymas išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 445-2N/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. P. ir J. B. kreditorei „Swedbank“, AB. Minėtas vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau vykdomoji byla užbaigta antstoliui priėmus išieškojimo negalimumo aktą. 2018-01-15 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius „Swedbank“, AB, savo reikalavimą į skolininkus A. P. ir J. B. perleido „PlusPlus Baltic“ OU. 2018-01-16 reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU savo reikalavimą į skolininkus A. P. ir J. B. perleido naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS. Pareiškėja pažymėjo, kad skolininkų gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – Airijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje nustatytas taisykles vykdomi teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat kiti kodekso 584 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įsiteisėjus vykdytinam teismo sprendimui, išieškotojo rašytiniu prašymu, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 587 straipsnis), jeigu nėra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, ir jei šis terminas nebuvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio 6 dalis). CPK 647 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Nurodyta nuostata yra bendroji taisyklė, tačiau įstatymas numato ir išimčių, kurioms esant teismas gali išduoti daugiau nei vieną vykdomąjį raštą pagal priimtą vieną teismo sprendimą. Tais atvejais, kai teismo sprendimas susideda iš kelių dalių ir turi būti vykdomas skirtingose vietose, jei teismo sprendimas yra priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus (CPK 647 straipsnio 1 dalis).

Europos vykdomojo rašto dėl neginčytinų reikalavimų išdavimą reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 (toliau - Reglamentas). Remiantis Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Europos vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai, teismo patvirtintos taikos sutartys, autentiški dokumentai, dėl kurių išduotas Europos vykdomasis raštas, yra vykdytini dokumentai, kurie vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles tiek, kiek 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, ir šis įstatymas nenustato kitaip.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 445-2N/2010 nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą: 0,2263 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise po ½ priklausantį A. P. ir J. P. (anksčiau – B.). Teismas pažymi, kad pagal minėta vykdomąjį dokumentą kreditorius yra „Swedbank“, AB, o ne pareiškėja PlusPlus Capital AS. Duomenų, patvirtinančių, kad civilinėje byloje Nr. 445-2N/2010 kreditorius „Swedbank“, AB, buvo pakeistas naujuoju kreditoriumi PlusPlus Capital AS, byloje nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo atmestinas.

Pareiškėjai išaiškintina, kad pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį vienai iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukus iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Taigi, pareiškėja siekdama, kad civilinėje byloje Nr. 445-2N/2010 kreditorius „Swedbank“, AB, būtų pakeistas naujuoju kreditoriumi PlusPlus Capital AS, turi kreiptis į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė