Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, ūkininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia stumdė rankomis savo šeimos narę - sutuoktinę K. M., dėl ko ji atsitrenkė į spintelę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė savo šeimos narei - sutuoktinei K. M., už rankų ir jas spaudė, tuomet nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į terasos duris, ir, sugriebęs rankomis už kaklo, ją pakelė nuo žemės, taip smurtaudamas sukėlė K. M. fizinį skausmą.

Be to, A. M. sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. kovo 3 d., apie 14.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sugriebė buvusiai sutuoktinei K. V. už kaklo, ją smaugė, po to sugriebęs abiem rankomis už galvos ją purtė, ir sudavė du kartus delnu per kairį skruostą, taip smurtaudamas sukėlė K. V. fizinį skausmą, bei padarė poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kaklo kairiame šone ir kairiame skruoste tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (2019 m. rugsėjo 13 d.) kaltu prisipažino. Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 19 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusioji jį provokavo žodžiais, jie susistumdė. Nukentėjusioji pirma jam spyrė ir pataikė į pilvą. Tada jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į spintelę. Dėl specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų: mėlynių šlaunyje, rankos dilbyje – iš dalies susižalojo ir nuo jo veiksmų. Jis pripažįsta, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją, tačiau ne visais trimis atvejais. Pripažįsta, kad jis nukentėjusiąją tyčia rankomis pastūmė, ji atsitrenkė į spintelę ir patyrė sužalojimus. Blogai vertina tokį savo poelgį, mano, kad jo elgesys nenormalus.

Dėl nusikalstamos veikos, kuri padaryta 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 19 val. namuose (duomenys neskelbtini), kaltu prisipažino. Nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyko grumtynės, greičiausiai jie apsistumdė. Nukentėjusiąją stumtelėjo suėmęs už kaklo. Galėjo nukentėjusioji atsitrenkti į terasos duris. Nukentėjusioji norėjo jam užduoti į veidą, tada jis sugriebė jai už rankų. Prisipažįsta, jog buvo taip, kad jis sugriebęs rankomis nukentėjuiajai už kaklo ją pakėlė nuo žemės.

Dėl nusikalstamos veikos (2020 m. kovo 3 d.) kaltu jis neprisipažino. Nurodė, kad nukentėjusiosios nesmaugė, už galvos jai negriebė ir nepurtė. Jam paskambinęs kaimynas pasakė, kad supjaustyti jo trąšų maišai. Jis tuo metu dėl jam paskirtos kardomosios priemonės negalėjo būti namuose, nakvojo kitur. Trąšos buvo sudėtos lauke ir aptrauktos tentu, kad nesulytų. Jis pamanė, kad trąšų maišus supjautė jo buvusi sutuoktinė, K. V., nes ji yra sakiusi: „aš tau padarysiu“. Grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), pasakė nukentėjusiajai, kad ji supjaustė trąšų maišus. Nukentėjusioji ėmė jį pulti, visaip vadinti. Bandydamas išvengti didesnio konflikto jis nustūmė nukentėjusiąją nuo savęs. Atstumdamas galėjo tuo metu sugriebti nukentėjusiajai už kaklo. Nesmaugė, už galvos negriebė ir nepurtė, jo veiksmai buvo kaip ir gynyba nuo nukentėjusiosios. Smurto sukelti nenorėjo. Grumtynių, stumdymosi metu galėjo suduoti nukentėjusiajai per skruostą. Viską gerai pamena. Du kartus K. V. per veidą nesudavė, stumdamas ją, gal perbraukė per veidą, nes tarp jų vyko grumtynės. Tuo metu jie gyveno atskirai. Jis gyveno viename kambaryje, o nukentėjusioji - kitame. Jų santuoka buvo nutraukta 2020 m. sausio 30 d. Po santuokos nutraukimo bendro ūkio nebeveda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė specialisto išvadą, (1 t., b. l. 151), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai nustatyta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaklo kairiame šone ir kairiame skruoste, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis nurodo, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu, jam ginantis, nukentėjusioji jį irgi puolė. Gal ir pas jį buvo koks nubrozdinimas nagu, bet jis niekur nesikreipė. Nebuvo taip, kaip sako nukentėjusioji. Nukentėjuioji jį provokuodavo. Santuokoje jie pragyveno 14 metų. Gyvenant šeimoje pasibardavo, smurto nebuvo. Konfliktai su nukentėjusiąja kildavo jam grįžus iš darbo. Nukentėjusioji jį vadindavo durneliu, stumdydavo, puldavo jį, jei jis kažko nepadarydavo. Taip nebuvo, kad jis nukentėjusiosios neįleistų į namus. Nukentėjusioji turi savo raktus nuo kitų durų, ji galėjo įeiti į vidų. Pirmo ir antro konflikto metu, vaikas buvo namuose, savo kambaryje. Per trečią konfliktą vaiko namuose nebuvo.

Nukentėjusioji K. V. apklausta įrodymų tyrimo teisme metu paaiškino, kad A. M. buvęs vyras. Vykstant skyrybų procesui, A. M. grįžęs į namus elgdavosi agresyviai. Iš pradžių jie mėgino santuoką nutraukti bendru sutikimu, po to mėgino taikytis. Dėl pirmo konflikto – 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo puolimas iš kaltinamojo pusės dėl jų skyrybų. Niekas niekada kaltinamojo neprovokuodavo. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 19 val. buvo namuose su vaiku. Būdavo, kad kaltinamasis grįžęs po darbo vydavo ją iš namų. Tą dieną svetainėje kaltinamasis griebė ją, stūmė ir ji atsitrenkė į spintelę, jautė fizinį skausmą. A. M. norėdamas juos išvyti, puldavo ją. Pirmu atveju ji nebūtų niekur kreipusis, tačiau atėjusi socialinė darbuotoja paklausė, kas jai yra. Ji pasipasakojo, kad A. M. smurtauja. Jai buvo gėda apie tai kalbėti. 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 19 val. A. M. sugrįžęs namo iš pradžių ėjo link jos, rėkė, stumdė, purtė paėmęs už kaklo, paėmęs už rankos stūmė į terasos duris, ji juto fizinį skausmą. Po to atsitokėjęs ką padarė, pirmą kartą jos atsiprašė. 2020 m. kovo 3 d. ryte, jai paskambino buvęs vyras ir pasakė, kad ji supjaustė jo trąšų maišus. Prasidariusi virtuvės žaliuzes pamatė, kad supjaustyti trąšų maišai. Tada ji iškvietė pareigūnus, kurie užfiksavo įvykį ir išėjo į darbą. Grįžus iš darbo, A. M. jos neįleido į namus, ji kvietė pareigūnus, tada jis atrakino duris ir ji įėjo. Po to ji vėl išėjo į darbą, ir kai dar kartą grįžo, A. M. panaudojo prieš ją smurtą. Tada jie net nekonfliktavo. A. M. ją kaltino, kad ji supjaustė jo trąšų maišus. Konfliktas vyko koridoriuje apie 14 val. A. M. jai sugriebė už krūtinės, du kartus delnu sudavė per skruostą, smaugė, purtė už galvos, po tokių jo veiksmų jautė skausmą. Jis gal pats iš pykčio supjaustė trąšų maišus, norėdamas, kad ji greičiau išeitų iš jo namų, nes turėjo draugę. Santuokoje išgyveno 14 metų. Smurtinių veiksmų nėra buvę, viskas prasidėjo skyrybų proceso metu. Šiuo metu jie gyvena atskirai. Su vaiku kaltinamasis nebendrauja. Dėl visų trijų sužalojimų kreipėsi į medicinos ekspertus. Nusprendus išsituokti, A. M. ją puldavo galimai dėl turto. Ji jam nerūpėjo, kaip jis teigia, jos nemylėjo. Per keturiolika jų bendro gyvenimo metų, smurto nebūdavo, būdavo žodiniai konfliktai, apsistumdymai. Konfliktai galimai vykdavo iš pavydo, kai pas ją atsirado draugas. Buvo taip, kad kaltinamasis, pasilikęs vienas su vaiku, išvyko iš namų, vaiką paliko vieną, iškvietė policijos pareigūnus, apkaltino ją pranešdamas, kad namuose paliktas vienas vaikas. Vėliau, paaiškėjus aplinkybėms, A. M. buvo nubaustas dėl melagingo iškvietimo. Nuo to laiko pas juos pradėjo lankytis socialinė darbuotoja. Apie kovo 3 d. konfliktą ji pasakojo kaimynei S. M. ir socialinei darbuotojai. Kaltinamasis, po smurto prieš ją panaudojimo, buvo atėmęs jos telefoną, kad ji negalėtų iškviesti pareigūnų. Tada ji nuėjo pas kaimynę ir iš ten paskambino policijai. Visų trijų įvykių metu kaltinamasis buvo blaivus. A. M. būdavo tarsi apimtas psichozės, įniršio būsenoje. A. M. yra pakankamai ramaus būdo. Pas ją draugas atsirado praeitų metų rugpjūčio mėnesį. A. M. apie tai sužinojo rugsėjo mėnesį. A. M. du metus prieš tai turėjo draugę. Vaikas ant tėvo pyksta, kad jis kvietė policiją, vaiko teises. Vaikui 14 metų, jam gėda, jis labai išgyvena dėl šio įvykio.

Liudytoja D. M. apklausta įrodymų tyrimo teisme metu paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono plicijos komisariate, reagavimo skyriaus tyrėja. Kovo 3 d. ryte gavo pranešimą, kad prapjauti trąšų maišai (duomenys neskelbtini) Atvykus, nukentėjusioji nurodė, kad ji nežino, kas tai padarė. Kaltinamasis įtarė buvusią žmoną. Užfiksavę įvykį, po kurio laiko gavo dar vieną pranešimą, kad nukentėjusiosios neįsileidžia į namus jos buvęs vyras, nors jis turėjo įsileisti. Po kurio laiko buvo gautas dar vienas pranešimas tuo pačiu adresu, apie panaudotą fizinį smurtą. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė. Ji užfiksavo nukentėjuiosios paaiškinimus. Tuo metu akivaizdžių sužalojimų nesimatė, nukentėjusioji skundėsi skausmu veido srityje.

Liudytoja S. M. apklausta įrodymų tyrimo teisme metu paaiškino, kad K. V. ir A. M. yra jos kaimynai. Nepamena datos, bet šįmet pas ją atėjo nukentėjusioji, sakė, kad kaltinamasis smurtauja, prašė leisti paskambinti telefonu. Jai paklausus, kodėl neskambina iš savo telefono, atsakė, kad A. M. atėmė telefoną, sakė, kad sudavė jai per veidą, neva ji maišus supjaustė. K. V. buvo išsigandusi, verkė. Ji kaimynus laikė idealia šeima. Nieko blogo apie jų šeimą negali pasakyti.

K. V. ir A. M. akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu kiekvienas tvirtino savo parodymus. K. V. parodė, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 14 val., namuose A. M. pradėjo ją užgaulioti ir sugriebęs už kaklo smaugė sakydamas „užmušiu tave tu pamatysi kas tavęs vakare laukia“, po to, sudavė du kartus per veidą ir suėmęs už galvos ją purtė. A. M. akistatos metu neigė K. V. parodymus ir teigė, kad K. V. pati prie jo priėjo gestikuliavo rankomis neigdama, kad ji perpjovė jo trąšų maišus ir jis ją kelis kartus pastūmė nuo savęs, ir išėjo (2 t., b. l. 76-77).

2019 m. rugsėjo 16 d. K. M. (V.) protokolu – pareiškimu, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo jos sutuoktinis A. M. (1 t., b. l. 43).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2513/2019(02) nustatyta, jog K. M. (V.) padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 80-81, 83). Papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2540/2019(02) nustatyta, jog išvardini sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b. l. 84-85, 87-88).

2019 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos pažiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 49-50).

2020 m. kovo 3 d. K. V. pareiškimu nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 14.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš K. V. smurtavo jos buvęs sutuoktinis A. M. (1 t., b. l. 116-118).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G708/2020(02) nustatyta, kad K. V. konstatuota poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaklo kairiame šone ir kairiame skruoste (1 t., b. l. 148-149, 151).

2020 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), pridėta CD laikmena (2 t., b. l. 1-8).

2020 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo atlikta CD laikmenos apžiūra, kurioje užfiksuotas K. V. pasakojimas apie įvykį. K. V. nurodė, kad sutuoktinis griebė jai už gerklės, stūmė ir smogė pora kartų į kairį žandą, bei rankomis spaudė galvą (2 t., b. l. 8-10).

Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija nustatyta, kad garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios K. V. skambutis 112 ir pokalbis su darbuotoja, kur ji nurodo, kad prieš ją smurtavo vyras ir paėmęs už veido, per jį sudavė (2 t., b. l. 43-45).

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. konflikto metu jis padarė kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusiąją. Teisiamojo posėdžio metu nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, t.y., kad jis pastūmė nukentėjusiąją ir, kad ji nuo pastūmimo atsitrenkė į spintelę ir susižalojo. Taip pat kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir 2019 m. rugsėjo 15 d. Apklaustas teisiamojo posėdžio A. M. parodė, kad jis sugriebė nukentėjusiajai už rankų, suėmęs už kaklo stumtelėjo, nuo pastūmimo nukentėjusioji atsitrenkė į terasos duris, sugriebęs rankomis už kaklo pakėlė nukentėjusiąją nuo žemės. Nukentėjusioji K. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog namuose 2019 m. rugsėjo 13 d. A. M. ją pastūmė, ji atsitrenkė į spintelę ir patyrė fizinį skausmą. 2019 m. rugsėjo 15 d. kilusio konflikto metu A. M. paėmęs už kaklo ją smaugė, purtė, sudavinėjo smūgius, dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. K. V. 2019 m. rugsėjo 13 d. padaryti sužalojimai užfiksuoti ir Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G2513/2019(02), Nr. G2540/2019(02) kuriose nurodyta, kad K. M. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir kad išvardini sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b. l. 80-81, 83, 1 t., b. l. 84-85, 87-88). Šie surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Visi šie duomenys neginčytinai patvirtina kaltinamojo smurto panaudojimo faktą prieš K. V., todėl darytina išvada, kad ji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutyrikdymas.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimų, kurie buvo padaryti 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 15 d. padarymo aplinkybes bei A. M. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Nusikalstamų veikų padarymo metu A. M. ir K. V. gyveno susituokę, vedė bendrą ūkį, todėl jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojančiu požymiu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. M. dėl jam inkriminuojamo 2020 m. kovo 3 d. nusikaltimo padarymo neprisipažino. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad konfliktas tarp jo ir K. V. kilo dėl jam priklausančių trąšų maišų supjaustymo, jis manė, kad trąšų maišus galėjo supjaustyti jo buvusi sutuoktinė. Jis nukentėjusiosios nesmaugė, už galvos jai negriebė ir nepurtė, nukentėjusioji pirma jį puolė, o jis gindamasis ir atstumdamas ją nuo savęs, grumtynių metu, galėjo sugriebti nukentėjusiajai už kaklo, ir suduoti, ar perbraukti jai per skruostą. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tik nurodė, kad jis neprisipažįsta smurtavęs prieš nukentėjusiąją, daugiau įvykio aplinkybių jis nenurodė. Tačiau akistatos su nukentėjusiąja metu kaltinamasis nurodė kitokias įvykio aplinkybes, aiškino, kad nukentėjusioji prie?jusi prie jo gestikuliavo rankomis, neigė perpjovusi jo tra?šu? maišus, ir jis ja? kelis kartus pastu?me? nuo save?s, ir iše?jo. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas patvirtina jo norą švelninti savo padėtį, neteisingai nurodant aplinkybes. Nukentėjusioji nuo pirmosios apklausos nurodė kaltinime nurodytus kaltinamojo veiksmus ir išliko nuosekli įrodymų tyrimo teisme metu. Teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu, nes fizinio smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes taip pat patvirtina ir specialisto išvadoje nustatytas sužalojimo pobūdis, taip pat ir nukentėjusiosios pokalbis su 112 linijos operatoriumi, kur ji nurodė, kad prieš ja? smurtavo vyras ir pae?me?s už veido, per ji? sudave?. Be to, nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis naudojo smurtą jos atžvilgiu patvirtino ir liudytojų – policijos pareigūnės D. M. parodymai įrodymų tyrimo teisme metu, kur ji parodė, kad gavusi pranešimą dėl fizinio smurto vartojimo ir atvykusi į įvykio vietą, matė išsigandusią ir verkiančią nukentėjusiąją, kuri skundėsi skausmu veido srityje, liudytojos S. M. parodymais, kuri apklausta įrodymų tyrimo teisme metu paaiškino, kad pas ją atėjo išsigandusi, verkianti nukentėjusioji, sakė, kad A. M. smurtauja, kad sudavė jai per veidą, prašė leisti paskambinti telefonu, teigdama, kad A. M. iš jos atėmė telefoną. Teismo neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kadangi jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu yra nuoseklūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei A. M. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

BK 140 straipsnyje nepateiktas sąvokos šeimos narys išaiškinimas, tačiau kaip matyti iš šios sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje išaiškinimo, BK prasme šeimos nariu laikomas nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus apie jų tarpusavio santykius, t.y. kad jų santuoka nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nutraukta, ir kad jie, nors gyveno viename name, tačiau negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, naudojosi atskirais kambariais, juos siejo tik gyvenimas viename name, teismas konstatuoja, kad šis kvalifikuojantis požymis inkriminuotas nepagrįstai iš kaltinimo šalintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies, perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Įvertintina tai, kad kaltinamojo A. M. padaryti nusikaltimai tyčiniai ir baigti, pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nelikę, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (3t., b. l. 23-28), dirbantis, neįrašytas į psichiatrinio gydymo ir priklausomybe?s ligu? i?skaitą (2 t., b. l. 33). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl dviejų nusikaltimų padarymo pripažino, tačiau teismas nuoširdaus gailėjimosi dėl šių veikų padarymo neįžvelgė, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje kaltės nepripažino, yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą. Įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vietoje jos jam paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas ir draudimus, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, teismas vertina kaltinamojo asmenybę, tai, kad veikas padarė būdamas neteistas, veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį, t. y. minimalų tos bausmės rūšies dydį - 3 mėnesius. A. M. skirtinas teismo įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigojimas toliau tęsti darbą, o jo netekus - per vieno mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. kovo 3 d. 15.10 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 13.48 val., vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 13 d. nusikalstama veika) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skirti vietoje intensyvios priežiūros teismo įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, per vieno mėnesio laikotarpį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 15 d. nusikalstama veika) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skirti vietoje intensyvios priežiūros teismo įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, per vieno mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 3 d. nusikalstama veika) ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skirti vietoje intensyvios priežiūros teismo įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, per vieno mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti A. M. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skirti vietoje intensyvios priežiūros teismo įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, per vieno mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 3 d. 15.10 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 13.48 val., t. y. vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).