Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-35-309-2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-03-27
Bylos Nr.: 1A-35-309-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-96-1-00415-2011-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: A. Č., D. L., M. K.
Advokatai: Algirdas Zakrasas

Kategorijos

1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
1.2.18.4Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (BK 216 str.)
1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
2.1.4.4.2.1Teisė žinoti kuo kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą (BPK 22 str. 3 d.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.5Kiti su įrodymais ir įrodinėjimo procesu susiję klausimai
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00415-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.5; 1.2.18.3; 1.2.18.4; 1.2.14.5.1; 2.1.4.4.2.1; 2.1.7.4; 2.1.7.5; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Grušui,dalyvaujant nuteistiesiems A. Č., D. L., M. K.,gynėjams advokatams Algirdui Zakrasui, Sofijai kručienei, Stanislavai Šulcaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Č., D. L., M. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. L. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia X3“ įgijimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia 5530“ įgijimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, bei bausmes paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė D. L. skirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (sulaikyme ir suėmime) nuo 2011-01-13 iki 2012-09-12 išbūtas laikas. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2012-09-12 dienos.

A. Č. pripažintas kaltu:

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir dalinio sudėjimo būdu su 2012-02-02 Šiaulių apygardos teismo paskirta 4 (ketverių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. Č. skirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo nuosprendį iki 2012-09-12.

M. K. pripažintas kaltu:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes bei dalinio sudėjimo būdu bausmes paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 2011 m. spalio 27 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 2012 m. birželio 25 d. Šilutės rajono apylinkės teismo paskirta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausme (1 arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai) ir galutinė subendrinta bausmė M. K. skirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį iki 2012-09-12, laikas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Č., M. K., D. L. ir I. P. solidariai priteista 925 Lt (devyni šimtai dvidešimt penki litai) turtinės žalos bendrovės naudai, bei iš D. L. ir M. K. solidariai priteista 1400 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai litų) turtinės žalos bendrovės naudai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. L. 9166,51 Lt (devyni tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt šeši litai 51 ct) turtinės žalos bendrovės naudai. Priteista iš D. L. 1179,75 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista I. Č. (P.), tačiau dėl jos nuosprendis nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L., M. K., I. Č. nuteisti už tai, kad D. L., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., tiksliai nenustatytu asmeniu ir I. Č. (P.), 2010-06-25, tiksliai nenustatytu laiku, G. D. melagingai nurodydamas, kad jam draugai turi pervesti pinigų ir prašydamas jos perduoti jam turimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, (duomenys neskelbtini), iš jos išviliodamas, neteisėtai įgijo G. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-25, telefoninio pokalbio metu neteisėtai juos perdavė M. K. padiktavo išviliotus iš G. D. jai AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, turint tikslą inicijuoti finansines operacijas. M. K. šiuos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui, o pastarasis – I. Č..

D. L., M. K., I. Č., A. Č. nuteisti už tai, kad D. L., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., A. Č., nenustatytu asmeniu ir I. Č. (P.), padėjo neteisėtai atlikti kelias finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent, 2010-06-25 telefoninio pokalbio metu M. K. padiktavo iš G. D. išviliotus jai AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus. I. Č., pasidavusi kurstytojo A. Č. įkalbinėjimams ir sutikusi su jo prašymais, 2010-06-25, apie 20.25 val., telefoninio pokalbio metu iš nenustatyto asmens gavusi G. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, (duomenys neskelbtini), panaudodama kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie G. D. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke ir neteisėtai atliko keturias finansinės operacijas neteisėtai panaudojant G. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis:

- 2010 m. birželio 25 d., 18.19 val., iš AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“ esančios G. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą patvirtinti registraciją ir bendrąsias sutarties sąlygas;

- 2010 m. birželio 25 d., tikslus laikas nenustatytas, iš AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“ esančios G. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią, buvo pervestos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgytos piniginės lėšos 500 Lt, į AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“ esančią M. U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 220 Lt bei į D. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 150 Lt.

Be to, D. L., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., A. Č., nenustatytu asmeniu ir I. Č. (P.), padėjo savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, 2010-06-25 telefoninio pokalbio metu M. K. padiktavo iš G. D. išviliotus ir jai AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus. I. Č., pasidavusi kurstytojo A. Č. įkalbinėjimams ir sutikusi su jo prašymais, bei 2010-06-25, apie 20.25 val., telefoninio pokalbio metu iš nenustatyto asmens gavusi G. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, (duomenys neskelbtini), panaudodama kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), bei G. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, be G. D. žinios, jos vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Lt kreditui gauti. Po to, į G. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą kredito sumą – 500 Lt, dalimis pervedė į asmenines sąskaitas M. U. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į D. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis padėjo apgaule savo ir asmenų naudai įgyti svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 500,00 litų.

D. L., M. K. nuteisti už tai, kad D. L., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir tiksliai nenustatytu asmeniu, 2010-06-26, tiksliai nenustatytu laikui, R. B. melagingai nurodydamas, kad jam draugai turi pervesti pinigų ir prašydamas jos jam perduoti turimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išviliodamas neteisėtai iš jos įgijo R. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-26, neteisėtai juo perdavė, t. y. telefoninio pokalbio metu telefonu M. K. padiktavo iš R. B. išviliotus R. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus Elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, turint tikslą inicijuoti finansines operacijas, po ko, M. K. šiuos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui.

D. L., M. K. nuteisti už tai, kad D. L., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir nenustatytu asmeniu, padėjo neteisėtai atlikti kelias finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent, 2010-06-26 telefoninio pokalbio metu telefonu M. K. padiktavo iš R. B. išviliotus jai AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus. M. K. juos perdavus nenustatytam asmeniui, kuris (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. B. priklausantį kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie R. B. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, neteisėtai atliko penkias finansinės operacijas, neteisėtai panaudojant pastarajai banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis:

- 2010 m. birželio 26 d., apie 19.00 val., iš AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“ esančios R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į tame pat banke esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą patvirtinti registraciją ir bendrąsias sutarties sąlygas;

- 2010 m. birželio 26 d., apie 19.00 val., iš AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“ esančios R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į tame pat banke esančią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą patvirtinti registraciją ir bendrąsias sutarties sąlygas;

- 2010 m. birželio 26 d., tikslus laikas nenustatytas, iš AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“ esančios R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pervesta iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgytos piniginės lėšos, 500 Lt suma, į tame pat banke esančias asmenines sąskaitas neteisėtai pervedė: M. U. Nr. (duomenys neskelbtini) 220 Lt, į G. D. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 140 Lt, į D. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) –139 Lt.

D. L., M. K. nuteisti už tai, kad D. L., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. ir nenustatytu asmeniu, padėjo savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent, 2010-06-26 suteikė priemones bendrininkams, t. y. telefoninio pokalbio metu M. K. padiktavo iš R. B. išviliotus ir jai AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus. Po to, M. K. juos perdavus nenustatytam asmeniui, kuris (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. B. priklausantį kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, be R. B. žinios, jos vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Lt kreditui gauti. Po to, jis į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą kredito sumą – 500 Lt, dalimis pervedė į asmenines sąskaitas, esančias AB banke ,,(duomenys neskelbtini)“: M. U. Nr. (duomenys neskelbtini), į G. D. Nr. (duomenys neskelbtini), į D. L. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis padėjo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 500,00 litų.

D. L. nuteistas už tai, kad 2010-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientų aptarnavimo patalpose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma akcija, kurios metu, pasirašius terminuotą abonento sutartį, mobiliojo ryšio telefonai parduodami už 1 litą, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, kurios pagrindu įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“ su SIM kortele, 439 litų vertės, iš anksto žinodamas, jog sutartyse sąlygos nebus vykdomos – nemokės privalomų įmokų už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir lengvatiniu būdu įsigytą mobilaus ryšio telefoną, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 439,00 litai.

D. L. nuteistas už tai, kad 2010-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientų aptarnavimo patalpose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530“, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma akcija, kurios metu, pasirašius terminuotą abonento sutartį, mobiliojo ryšio telefonai parduodami už 1 litą, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, kurios pagrindu įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530“ su SIM kortele, 699 litų vertės, iš anksto žinodamas, jog sutartyse sąlygos nebus vykdomos – tai yra, nemokės privalomų įmokų už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir lengvatiniu būdu įsigytą mobilaus ryšio telefoną, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 699,00 litai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo pagal BK 214, 215 straipsnius jį išteisinti, taip pat išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreiptis į teismą civiline tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad mano, jog šis teismo procesas buvo šališkas nuo pat jo pradžios, nes į jo paaiškinimus teisme ir dėl bylos eigos nebuvo visiškai atsižvelgta. Be to, vienam iš kaltinamųjų kaltinamasis aktas buvo įteiktas teisme ir nebuvo duota laiko su juo susipažinti įstatymo nustatyta tvarka, ir iš karto pradėta nagrinėti bylą, taip pat nuosprendis buvo skelbiamas į teismą neatvykus vienam iš kaltinamųjų, nors į teismo posėdį jis atvyko ne dėl savo kaltės. Teigia, kad byloje teismas turėjo išankstinį nusistatymą, palaikė vien tik prokuratūros kaltinimus, nekreipė dėmesio į jokius jų duotus parodymus ir paaiškinimus.

Taip pat nurodo, kad nukentėjusiosios G. D. ir R. B. buvo nuteistos už šioje byloje iš pat pradžių duotus melagingus parodymus prieš jį, todėl remtis jų parodymais ir tikėti jomis nėra jokio pagrindo, bet teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir patikėjo jų aiškinimais, kad kodai buvo išvilioti apgaule, nors juos pačios davė savo noru. Mano, kad kiekvienoje teisinėje ir demokratinėje valstybėje nukentėjusiųjų, nuteistų už melagingų parodymų davimą, byla būtų iš karto baigta, bet šiuo atveju taip nėra.

Pasak apelianto, teismo proceso metu jis išsamiai paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jo pirminiai parodymai buvo visai kitokie, visiškai nesusiję su teisiamuoju M. K.. Viskas prasidėjo, kai buvo gruodžio 22 d. sulaikytas atlikti arešto bausmę, buvo stiprios abstinencijos būsenos ir visai nesuprato, ką kalba ir pasirašinėja, tai gali patvirtinti ir įrašai iš (duomenys neskelbtini) areštinės, kur pas jį greitoji pagalba vykdavo po keletą kartų per dieną.

Dėl epizodo su G. D. jis teismui išsamiai paaiškino, kodėl viso tyrimo metu tylėjo ir davė kitus parodymus. Tokiu būdu bandė apsaugoti G. D. nuo motinos pykčio, kai ji sužinojo apie paskolą, nes buvo iš pradžių primelavusi, kad jis juos išviliojo apgaule, nors ji pati juos davė ir žinojo apie imamą paskolą. Teisinosi esanti nėščia ir gyvendama pas motiną bijojo prisipažinti, kad tuos kodus davė pati, norėdama jam padėti ir žadėjo visą tiesą pasakyti, kaip buvo, teismo metu, bet savo pažado netęsėjo.

G. D. tvirtina, kad tuos kodus jam davė nežinodama, kad bus imama paskola, tačiau tokiu atveju sunku paaiškinti, kad ji būtent tą dieną ne kartą jungėsi prie savo internetinės sąskaitos, nors prieš tai sakė, kad 2–3 m. prie jos visai nesijungdavo, ir tada nelaukė jokių pinigų pervedimo, ir tik tada, kai buvo paimtas kreditas, ji nuėjusi nuėmė pinigus ir daugiau ja nesinaudojo. O jungėsi tam, kad pažiūrėtų, ar įplaukė pinigai į sąskaitą, ar davė tą kreditą, nes puikiai žinojo, kad bus imamas, nes jie su seserimi taip sutarė, ir ji turėjo pasakyti jam, kada bus pervesti pinigai. Būtent todėl tarp jų tą dieną ir skambučių tiek buvo, nes jis teiravosi, ar jau pervesti pinigai. O jos tvirtinimas, kad nežino, kodėl tą dieną kelis kartus jungėsi prie savo sąskaitos, apelianto manymu, yra visiškai kvailas ir absurdiškas. Be to, ji puikiai matė, iš kur į jos sąskaitą taip netikėtai pervesti 500 Lt, nes informuojama, kas juos pervedė, o būtent – kredito bendrovė. Todėl jos neigimas, kad nežinojo, jog bus imamas kreditas jos vardu, yra visiškai absurdiškas. Jie su G. D. sutarė, kad jis paims kreditą, ji sutiko ir davė visus kodus, puikiai žinodama apie kreditą. Sutarė, kad jis po mėnesio kreditą gražins, bet negrąžino, nes trumpam buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) (rugpjūčio pradžioje), o grįžęs apie tai buvo visai pamiršęs ir tuo metu jau buvo susipykęs su motina, o sesuo gyveno ten, todėl ir nebendravo su ja.

Kai pradėjo eiti raginimai iš kredito bendrovės sumokėti skolą ir juos aptiko motina, pradėjo aiškintis ir šaukti ant jos, iš kur ta skola, tai ji pasitarusi su R. B. ir R. B. pasiūlius versiją, pasakyti, kad pasikvietė jį į svečius ir, kai jos išėjo parūkyti, jis jas apvogė ir pavogė tuos kodus, nors vėliau prisipažino, kad melavo dėl vagystės (už tai ir buvo nuteistos). Kažkieno pamokytos ar pačios sugalvojo pasakyti, kad jas apgavo išviliodamas kodus, nors G. D. juos davė pati.

Dėl R. B. epizodo nurodo, kad, kai jis kalbėjo su G. D., ar gali paimti kreditą, pokalbis vyko lauke, tada buvo ir R. B., kuri viską girdėjo. Kai kitą dieną susitiko su G. D., kad pasiimtų kodus kreditui paimti, prie jo priėjo R. B. ir paklausė, ar jis gali paimti paskolą taip, kad jos nereikėtų grąžinti, jis atsakė, kad gali, tik šiandien neturi laiko ir pasiūlė susitikti kitą dieną. Jiems susitikus kitą dieną, ji dar kartą paklausė, ar įmanoma, o jis paklausė, kam jai to reikia. Ji paaiškino, kad dabar visiškai neturi pinigų, sunku jai su vaiku ir pan. Jis sutiko, iš karto jai pasakė, kad pusę sumos teks atiduoti, ji sutiko, nes grąžinti jai vis tiek nereikės, pasakys, kad ją kažkas apgavo ar kad pametė juos, ir radęs kažkas tais kodais pasinaudojo, tada jis pasakė, kad taip reikės kalbėti laikui atėjus. Tada ji pasakė, kad neranda senų savo kodų, o jis jai pasakė, kad tai ne problema, nes ji gali pasiimti naujus. Pasiėmusi naujus kodus, juos perdavė jam, tik prašė juos grąžinti, nes nori juos turėti. Jis jai pasakė, kad, kai sutvarkys viską, tada paskambins.

Po to jis paskambino M. K. ir paprašė pagalbos paimant kreditą, gal jis ką pažįsta, kas gali padėti. Bet jis jį išvadino kvailiu ir pasakė, kad apie kreditus nieko neišmano ir nors žinotų, neturėtų jokių galimybių, nes yra pataisos namuose. Pasiūlė paskambinti sūnėnui, jis taip ir padarė, bet jis atsisakė ir numetė ragelį. Po kiek laiko paskambino jam kažkoks asmuo ir pasakė, kad netyčia nugirdo jo pokalbį su M. K. bei gali padėti išspręsti jo problemą. Tada jis tam žmogui sudiktavo visus kodus, jis viską ir sutvarkė, po kiek laiko jam paskambino ir paklausė, kur pervesti pinigus. Todėl jis visiškai nesupranta, kuo čia dėtas M. K., jei jis nieko nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad nesupranta, kodėl nuosprendyje pavadintas A. Č. jam paskambinęs nepažįstamas asmuo, kuris pasisiūlė padėti, nes viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo tvirtinama, kad jam skambino nenustatytas asmuo, tai yra užfiksuota teismo posėdžio protokole. Apelianto teigimu, A. Č. su šiuo epizodu visai nesusijęs, ir jis su A. Č. iki šio teismo buvo nesimatęs ir nekalbėjęs apie 10 metų. Tai, pasak apelianto, tik dar kartą įrodo ir patvirtina, kad teismas buvo iš anksto nusistatęs ir šališkas jų atžvilgiu, bei visiškai nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus, o rėmėsi tik prokuroro ir nukentėjusiųjų pateikta versija.

Dar prie šio epizodo nori pridėti, kad R. B. tvirtina, jog ji nieko neprašė ir buvo apgauta, tačiau kaip paaiškinti, kad birželio 26 d. (diena, kai buvo imamas kreditas), vos padavusi jam kodus, už poros valandų parėjusi namo ji jungėsi prie savo elektroninės bankininkystės ir tikrino savo sąskaitą. Kam jai tikrinti savo sąskaitą, jeigu žino, kad ji tuščia, o pinigų už vaiką vakarais neperveda. Todėl daro išvadą, kad ji kažko laukė. Pasak apelianto, ji pamato, kai jis jai perveda 1,50 Lt į jos sąskaitą, per seserį skambina jam ir klausia, kodėl. Jis jai atsako, kad reikėjo pildyti paraišką dėl kredito. Tą patį vakarą dar jungėsi porą kartų, todėl vėl kyla klausimas – kodėl ji taip darė, jeigu nieko nelaukė. Be to, mato, kad į jos sąskaitą buvo pervesta 1,50 Lt, o tada iš karto 500 Lt iš kredito bendrovės. Apeliantas nurodo, kad R. B. tvirtina, kad žinojo, jog negalima duoti banko kortelių svetimiems žmonėms, bet duoda ir prašo grąžinti jai, nes jai jų reikia. Tai yra nelogiška, o teismas į šiuos klausimus neatsakė.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad prokuroras teismo metu tvirtino, jog nukentėjusioji R. B. negalėjo būti tokia kvaila ir prašyti jo paimti kreditą, neva galėjo ir pati pasiimti. Kaip tvirtino ji pati, ji to nemokėjo padaryti, todėl išgirdusi jo (apelianto) pokalbį su G. D., nusprendė kreiptis į jį pagalbos, kad nors tuo laiku galėtų kažkiek pagerinti savo materialinę padėtį, nes tuo metu visiškai neturėjo pinigų.

Pasak apelianto, kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent R. B. sugalvojo ir pasiūlė G. D. pasakyti versiją, kad buvo apvogtos jos namuose, kai jį (apeliantą) pasikvietė į svečius ir neva jis (apeliantas) pavogė tuos kodus, už ką ir buvo nuteistas. Tai buvo jos (R. B.) planas, o prokuroras tai motyvavo kaip sutrikimą. Apeliantui kyla klausimas, nuo kada melagingi parodymai laikomi sutrikimu, ir už sutrikimą yra teisiama.

Todėl prašo dėl šio epizodo, duomenų išviliojimo ir jų panaudojimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį visiškai išteisinti.

Apeliantas taip pat nesutinka su prokuroro teiginiais dėl telefonų paėmimo lizingu, kad jis telefonus iš „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės iš karto ėmė norėdamas apgauti. Nurodo, kad imdamas telefonus, jis visiškai neturėjo jokių skolų, todėl jam telefonai ir buvo duoti. Todėl negalima tvirtinti, kad iš karto jis norėjo apgauti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę. Ankstesnius lizingo įsipareigojimus yra apmokėjęs. Šiuo atveju jis norėjo naudotis paimtais telefonais ir mokėti visas įmokas po 23 Lt per mėnesį, būtų taip ir daręs, jei nepaaiškinama situacija. Kai jis nuėjo susimokėti pirmos įmokos, prakalbėtų 75 Lt, jam buvo pasakyta, kad jis skolingas beveik 7 tūkstančius litų už paslaugas, ir tai jį šokiravo. Jis paprašė paaiškinti, iš kur tokia skola, kaip jie leido jai susidaryti, kai jo limitas 150 Lt ir jį viršijus automatiškai blokuojamas numeris. Jam niekas nepaaiškino, tik pasakė, kad reikia apmokėti, kitu atveju užblokuos abu jo telefonus, jis, žinoma, atsisakė apmokėti, nes iš „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nesulaukė jokių paaiškinimų, tada jam užblokavo abu telefonus. Tada jam kyla klausimas, kodėl iš kito numerio „neprisuko“ viso limito, kodėl jis ėjo apmokėti 75 Lt sąskaitos, ir būtų ją apmokėjęs, jeigu ne ta nereali 7 tūkstančių litų suma.

Pasak apelianto, netgi teisme „(duomenys neskelbtini)“ atstovai negalėjo paaiškinti, kaip jie leido susidaryti tokiai skolai. Jų paaiškinimas, kad jie nespėjo sustabdyti naudojimosi paslaugomis, kad buvo naudotasi brangiomis paslaugomis ir pasinaudota labai greitai, skamba neįtikinamai. Anot atstovų, labai greitai, nuo liepos 12 iki 31 dienos, t. y. tris savaites, apeliantui kyla klausimas, kas, pasak atstovų yra „lėtai“. Apeliantas teigia, kad net mintyse neturėjo noro apgauti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės, o telefonus ėmė savo reikmėms. Apeliantas teigia, kodėl jis turi mokėti už bendrovės klaidas, kai leidžiama susidaryti tokiai skolai. Todėl teismo prašo dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį visiškai išteisinti, o „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę įpareigoti kreiptis į teismą dėl jo civilinės atsakomybės, jeigu jie įrodys, kad skola susidarė ne dėl jų kaltės, ir ją iš jo prisiteis civiline tvarka.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (G. D. epizodas) bei 24 straipsnio 5 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (G. D. epizodas), išteisinti.

Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes šis nuosprendis yra akivaizdžiai nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, prieštaringomis išvadomis, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Apelianto teigimu, Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi I. Č. parodymais, kuri nurodė, kad jis jai skambino ir prašė, kad ji prisijungtų prie interneto. Tai paneigė liudytojas A. B., kad būtent jis skambino I. Č. ir prisistatydavo jo (apelianto) vardu. Teismas, nesivadovaudamas A. B. parodymais bei nurodydamas, kad jie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, neteisingai įvertino jo parodymus, kurie buvo nuoseklūs ir atitiko visas byloje nurodytas aplinkybes.

Taip pat teismas remdamasis vien I. Č. parodymais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės taikymo ir aiškinimo praktika, 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40, 1.1 bei 3.18 punktais, kur nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas byloje svarbias aplinkybes.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo bylą išnagrinėti išsamiai, nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes ir jį išteisinti, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad su Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra neteisingas ir visiškai nepagrįstas. Teismas nuo pat pradžių buvo šališkas ir pasirinko jį apkaltinančią versiją. Taip pat pažeidė jo teisę į gynybą, nes jis nebuvo supažindintas su kaltinamuoju aktu ir tai pareiškė teismui. Teismas jam kaltinamąjį aktą įteikė teismo salėje ir nedavė nė vienos minutės su juo susipažinti bei pasiruošti gynybai. Taip pat teismas priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, nes yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė, t. y. už BK 182 straipsnio 1 dalį. Savo veiksmuose nesupranta, ką jis apgavo, ir kuo grindžiama, kad jis kažką apgavo. Nežino, už ką nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra nustatyta įgijimo, laikymo ar realizavimo veiksmų. Nesupranta, kokiais įrodymais grindžiama jo kaltė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kad jis panaudojo R. B. bei G. D. elektronines priemones, nes neturėjo galimybės jomis pasinaudoti, kadangi tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir kompiuterio neturėjo, o pataisos namuose nei bankų, nei bankomatų nėra. Taip pat nemano, kad jis būtų kažką kažkuo aprūpinęs, kokiomis nors priemonėmis ar kažką pažadėjęs paslėpti, todėl nepagrįstai traktuojamas kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Teismas nenustatė ir nebandė nustatyti, kas iš tikrųjų pasinaudojo R. B. ir G. D. elektroninės bankininkystės duomenimis, nes šiais duomenimis buvo jungtasi (duomenys neskelbtini) rajone iš D. K. interneto prieigos bei iš V. B. interneto prieigos, o jis jungtis negalėjo, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tačiau teismas nesiaiškinęs jį nuteisė traktuodamas, jog jis panaudojo elektronines priemones. Taip pat liko neaišku, kas ir už ką pervedinėjo pinigus iš kitų asmenų sąskaitos. Kaip matyti iš banko išrašų, jis jokių pinigų nėra gavęs, tad aiškiai suprantama, kad jis neturėjo jokio pagrindo vykdyti nusikaltimus.

Pasak apelianto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Apylinkės teismas abejonėmis grindė nuosprendį, nors tiek R. B., tiek G. D. parodymai kėlė rimtų abejonių, jos buvo nubaustos už melagingus parodymus. Nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų, nes nėra aišku, kuo jis grindžiamas, būtent kokiais įrodymais remiantis jis nuteistas, kodėl teismas nesirėmė jo parodymais, nors jis nuo pradžių aiškiai ir nuosekliai viską paaiškino.

Prašo teismo nustatyti, kas ir kokiu būdu panaudojo R. B. ir G. D. elektronines priemones V. B. ir D. K. namuose, nes tik tokiu būdu bus galima nustatyti ar jis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat prašo nustatyti, kam ir už ką buvo pervedami pinigai. Prašo visus įrodymus įvertinti išsamiai ir nešališkai, taip pat atsižvelgti į tai, jog jam buvo suvaržyta teisė į gynybą, buvo teisiamas nesusipažinęs su kaltinamuoju aktu. Taip pat atimta teisė pasinaudoti jam skirtu valstybės gynėju, nes įteikiant nuosprendį gynėjo nebuvo, o skelbiant nuosprendį jis nebuvo pristatytas į teismą. Yra nuteistas kitoje byloje, todėl negalėjo susitikti su gynėju, kad surašytų skundą, taip, apelianto teigimu, buvo atimta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji D. L., A. Č., M. K. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

A. Č. ir M. K. apeliaciniai skundai atmestini.

D. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo

Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. L. ir M. K. nurodo, kad teismas buvo šališkas nuo pat šios bylos nagrinėjimo pradžios. Pasak nuteistųjų, teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad kaltinamajam M. K. kaltinamasis aktas buvo įteiktas teismo posėdžio metu ir nebuvo duota laiko su juo susipažinti, kad teismas palaikė vien tik prokuratūros kaltinimus, o nuosprendis buvo skelbiamas neatvykus nė vienam iš kaltinamųjų.

Tai, kad kaltinamasis aktas nuteistajam M. K. buvo įteiktas tik pirmojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokiu būdu buvo pažeista nuteistojo M. K. teisė į gynybą ar padarytas kitoks esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis aktas M. K. nebuvo įteiktas dėl objektyvių ir nuo prokuratūros ar teismo nepriklausančių priežasčių, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu M. K. buvo įteiktas kaltinamasis aktas, kaltinamasis M. K. neprašė duoti laiko susipažinti su kaltinamuoju aktu ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Kaltinamojo akto kopijos gavimą kaltinamasis M. K. patvirtino savo parašu (6 t. 16 b. l.). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad šio teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjami kaltinimai dėl M. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o tik apklaustas civilinio ieškovo atstovas dėl D. L. padarytų nusikalstamų veikų. Po šio teismo posėdžio byloje buvo paskelbta 2 mėnesių pertrauka. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma įrodo, kad nebuvo pažeista nuteistojo M. K. teisė į gynybą dėl teismo posėdžio metu įteikto kaltinamojo akto ir nuteistajam M. K. buvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su kaltinamuoju aktu.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo nuosprendis 2012 m. rugsėjo 12 d. 9.00 val. buvo skelbiamas dalyvaujant kaltinamiesiems D. L., A. Č., I. Č. (P.), ir nedalyvaujant kaltinamajam M. K., bei 2012 m. rugsėjo 19 d. 9.00 val. dalyvaujant kaltinamajam M. K. (7 t. 91 b. l.). Tai patvirtina ir I. P., D. L., A. Č. 2012 m. rugsėjo 12 d. pareiškimai, kuriuose jie parašais patvirtino, kad jiems buvo įteiktos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio kopijos, bei 2012 m. rugsėjo 19 d. nuteistojo M. K. pareiškimas, kuriame nuteistasis pasirašydamas patvirtino, kad jam buvo įteikta 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio kopija. Taigi nuteistųjų argumentai dėl to, kad nuosprendis buvo skelbiamas nedalyvaujant nei vienam iš kaltinamųjų, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Taip pat apeliantai mano, kad teisėjas buvo šališkas, kadangi byloje palaikė vien tik prokuratūros kaltinimus. Įvertinant kilusių dėl teismo nešališkumo abejonių pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į visą bylos nagrinėjimo eigą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas posėdyje apklausė kaltinamuosius D. L., A. Č., I. P., M. K., nukentėjusiąsias R. B., G. D., liudytojus R. K., L. M., iš dalies tenkino nuteistojo A. Č. prašymą ir teismo posėdyje kaip liudytoją apklausė A. B. (7 t. 154–155 b. l.), visus kitus veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teisėjas ne tik nurodė faktines bylos aplinkybes, išdėstydamas jas, bet ir aprašė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, pateikė motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmių skyrimo kaltinamiesiems. Iš pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iš proceso šalių, nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš to darytina išvada, kad nei vienai iš proceso šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, kad teismas nebuvo suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl teismo nešališkumo.

Remiantis anksčiau išdėstytų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų D. L. ir M. K. apeliacinių skundų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl nuteistųjų D. L., M. K. kaltės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nuteistojo A. Č. kaltės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. L., A. Č. ir M. K. neigia padarę nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad D. L., M. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei A. Č. kaltė padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. D. parodė, kad D. L. yra jos brolis ir jis jos paprašė bankininkystės kodų. D. L. pasakė, kad reikia naujų kodų, todėl nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, išėmė naujus kodus. Po kiek laiko jis jai paskambino ir pasakė, kad ir naujieji kodai netinka, prašė rasti kokią nors draugę, kuri galėtų duoti savo bankininkystės kodus. Ji pakalbėjo su drauge R. B., kuri išsiėmė bankininkystės kodus ir padavė D. L.. Išėmus bankininkystės kodus, praėjo apie porą mėnesių, kai sužinojo apie jos vardu paimtą kreditą. Už brolio paimtą kreditą ji nemokėjo – jis pasinaudojo jos duomenimis. Brolis kodų prašė birželio mėnesį, nes tada jau buvo grįžusi iš (duomenys neskelbtini). D. L. sakė, jog jam reikalingi bankininkystės kodai, kad draugas galėtų pervesti pinigus, nes jo banko sąskaita yra areštuota. Patikėjusi broliu, galėjo būti, kad 25 d. kartu su broliu išėmė bankininkystės kodus prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančiame banke. Kitos dienos vakarą apie 17–18 val. tas pats įvyko su jos drauge R. B.. Pirmą kartą iš sąskaitos pinigus paėmė gal liepos mėnesį. Kai jos sąskaitoje atsirado pinigai, ji nuėmė 130 Lt, nes D. L. sakė, kad jam pinigus pervedė jo draugas iš (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar pinigai buvo pervesti tą pačią dieną, kai paėmė bankininkystės kodus. Kitą dieną susitikus su R. B., D. L. jai pasakė, kad reikia kitų bankininkystės kodų, kadangi jos kodai netinka. Nepagalvojo, kad tuo metu į jos banko sąskaitą jau yra pervesti pinigai. Ji kartu su R. B., D. L. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir matė, kaip R. B. padavė jos broliui bankininkystės kodus. 2010 m. birželio 25 d. ji išėmė naujus bankininkystės kodus, 26 d. išėmė R. B. ir 26 d. į jos banko sąskaitą buvo pervesti 140 Lt iš R. B. sąskaitos. Tą dieną D. L. prašant ji grynino iš sąskaitos pinigus. Neklausė, iš kur jis gauna pinigų. Pirmą kartą nuėmus pinigus gavo 5 Lt, o antrą kartą – 10 Lt, žadėjo dar duoti. 26 d. buvo paimtas kreditas R. B. vardu, tuo metu ji bendravo su D. L., nes tarp jų buvo 15 skambučių, tačiau neprisimena, apie ką kalbėjosi su broliu. Per elektroninę bankininkystę jungdavosi prieš 2–3 metus pažiūrėti, ar jai pervesta stipendija, grįžus iš (duomenys neskelbtini) jai jokie pinigai nebuvo pervedami į sąskaitą, nebuvo jokių įkeitimų, tačiau jungdavosi per bankininkystę prie savo sąskaitos, nes D. L. jau buvo prašęs kodų. Nežino, kodėl bandė jungtis prie savo sąskaitos su senu kodu. Jai buvo padaryta žala, nes D. L. pasinaudojo jos duomenimis ir padarė jai žalą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad datos neprisimena, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje D. L. paprašė bankininkystės kodų, kad jo draugas iš užsienio galėtų pervesti pinigus į banko sąskaitą. Jis norėjo, kad pinigus pervestų į jau esančią banko sąskaitą, tačiau reikėjo naujų bankininkystės kodų. Ji nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir išsiėmė bankininkystės kodus, o išėjusi iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kodus padavė D. L.. Kai atėjo laiškas iš „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo, kad jos vardu buvo paimtas 500 Lt kreditas ir dar priskaičiuota 250 Lt delspinigių. D. L. sakė, kad kredito neėmė, D. L. pasitikėjo, nes jis yra jos draugės brolis. Įvykio metu buvo gal birželio mėnuo – buvo vasara. Prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo kartu su G. D., kai parašė D. L. SMS žinutę, siūlydamas susitikti. D. L. laukė kartu su G. D., draugu, vaiku, nes turėjo važiuoti maudytis. Kai D. L. prašė bankininkystės kodų, G. D. buvo šalia. Sakė, kad į G. sąskaitą negali draugas iš užsienio pervesti pinigus. Ji pasitikėjo D. L., iki tol ji turėjo bankininkystės kodus, tačiau jų nedavė, o ėjo išimti naujų, nes jai taip buvo liepta. G. D. jai buvo sakiusi, kad D. L. davė kodus. Praėjus po įvykio trims savaitėms ar mėnesiui bankininkystės kodus atgavo – juos rado savo pašto dėžutėje, mano, kad juos įmetė D. L.. Su D. L. ji bandė susisiekti tik tada, kai norėjo, kad atiduotų bankininkystės kodus, nes draugas pasakė, kad ji gali būti apgauta. Po kurio laiko gavo laišką apie jos vardu paimtą kreditą. Tuomet ji skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bandė aiškintis, kada kreditas paimtas, kaip paimtas. Jai buvo pasakyta, kad kreditas paimtas internetu jos vardu. Po to gavo laišką ir su gautu laišku nuėjo pas G. D., kuri pasakė, kad ir jai tas pat nutiko. Suprato, kad jos abi yra apgautos. Buvo sutrikusi, nežinojo, ką reikia sakyti ir daryti, todėl nurodė, kad buvo apgauta ir apvogta. Pasakyti, tai, kad jos buvo apvogtos, sugalvojo abi su G. D.. Kai davė D. L. bankininkystės kodus, ji ir G. D. nežinojo, kad G. D. vardu jau yra paimtas kreditas. Jokios skolos nemokėjo, žala jai buvo padaryta, nes buvo pasinaudota jos duomenimis. Ji nežinojo apie tokius dalykus kaip kreditai, todėl negalėjo sakyti D. L., kad reikia paimti kreditą. Kai davė bankininkystės kodus, ji pasitikėjo D. L., nors žinojo, kad banko kortelių svetimiems asmenims duoti negalima. Imdama banke naujus bankininkystės kodus sakė, kad senieji netinka. Kai banke padavė voką, ji nematė, kas jame įdėta, senieji kodai buvo panaikinti. D. L. už naujų kodų paėmimą nieko nežadėjo. Elektronine bankininkyste naudodavosi pažiūrėti, ar į jos sąskaitą yra pervesti pinigai už vaiką. Nematė, kad iš jos sąskaitos yra nuimami pinigai. Policijoje sužinojo, kad iš jos sąskaitos buvo paimti pinigai.

Nuteistasis D. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl G. D. epizodo parodė, kad 2010 m. birželio 23–24 d. išėjo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Būdamas laisvėje jis ateidavo pas mamą. Jis sesers G. D. paprašė paskolinti pinigų, tačiau ji atsakė, kad neturi. Jis paklausė, ar ji yra ėmusi paskolų, sesuo pasakė, kad turi internetinę bankininkystę. Jis jos prašė paimti kreditą, o po mėnesio žadėjo tuos pinigus atiduoti. Kitą dieną atėjo pas mamą ir sesuo pasakė, kad sutinka paimti kreditą, tačiau neranda kodų. Jis jai pasakė, kad kodus išduos naujus. Jie nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, ji išsiėmė naujus kodus, sesuo prašė apie tai nesakyti mamai. Jis norėjo pasiimti 500 Lt vienam mėnesiui. Jis paėmė kodus, paskambino M. K. ir paklausė, ar jis jam padės paimti kreditą sesers vardu, pasakė, kad pats su ja atsiskaitysiąs. Taip pat pasakė, kad apie tai sesuo žino. M. K. pasakė, jog jam padėti negali ir jo tai nedomina. Jis davė telefono numerį, kuriuo atsiliepęs asmuo galbūt galės jam padėti, jis su juo susisieks. Maždaug už pusės valandos paskambino A. B., nesakė, kad skambina nuo M. K., o tik sakė, jog skambina dėl paskolos. Jis sudiktavo visus kodus, slaptažodžius ir ID. Jis sakė, kad susisieks su moterimi, tačiau už šią paslaugą reikės jam sumokėti pusę sumos, nes nieko nedarys už dyką. Po kiek laiko jis jam paskambino ir pasakė, kad pinigai pervesti. Jam buvo pervesta 150 Lt, 130 Lt į G. D. sąskaitą, o kita suma – į A. B.. Iš sesers sąskaitos pinigus nuėmė jis, o iš savo sąskaitos negalėjo nuimti, nes jau buvo vakaras. Pinigus iš savo sąskaitos nenuėmęs – jis juos kažkam pervedė. Pinigus išleido savoms reikmėms. Neprisimena, kur iš savo sąskaitos pervedė pinigus: gal kažką internetu pirko, gal kitur pervedė.

Nuteistasis D. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dėl R. B. epizodo parodė, kad kitą dieną prie jo priėjo R. B. ir paklausė, ar gali paimti kreditą, kad jo nereikėtų grąžinti, nes jos yra sunki finansinė padėtis, turi mažą vaiką, gyvena iš gaunamos pašalpos. Kitą dieną jis pasakė, kad įmanoma paimti paskolą jos negrąžinant, tačiau reikės pusę sumos atiduoti. Jis joms pasakė, kad duotų kodus, bet jos jų neturėjo, todėl prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ banke pasiėmė naujus. Išėję iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jie išsiskirstė kas sau. Tada jis paskambino M. K. ir paklausė, ar jis gali jam padėti ar žino galintį padėti žmogų. Jis jam atsakė, kad paskambintų jo sūnėnui R. K.. Jam paskambinus jis numetė ragelį, o antrą kartą neskambino. Po kiek laiko jam paskambino iš įkalinimo įstaigos A. Č., kuris pasakė, kad viską sutvarkys, tačiau reikės pusės pinigų sumos duoti jam. Jis jam padavė kodus, po kiek laiko paskambino, su juo susirašinėjo SMS žinutėmis. Paskui į savo telefoną pradėjo gauti kodus. Nežino, kaip visi dokumentai buvo pildomi, tačiau po kiek laiko jam paskambino ir klausė, kur pervesti pinigus. Nors dar prieš tai skambino ir pasakė, kad sąskaita yra tuščia, o už paraiškos užpildymą reikia sumokėti 1 ct. Todėl jis vyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir į sąskaitą pervedė apie 1,50 Lt, kad galėtų užpildyti paraišką. Į R. B. sąskaitą buvo pervesti 500 Lt, tačiau jai pasakė, kad jai davė tik 300 Lt paskolos ir dar reikia pusę sumos pervesti padėjusiam paskolą gauti asmeniui. Pasakė, kad tas žmogus paėmė 220 Lt iš jos sąskaitos. Tada liko 140 Lt R. B., 140 Lt jam. Pasakė, kad tas žmogus taip išskirstė pinigus. Tuos pinigus R. B. gavo – matė, kaip juos pasiėmė iš sąskaitos. Sakė R. B., kad nuo gautos sumos pusę jos reikės atiduoti žmogui, kuris padėjo gauti paskolą. Jis jai pamelavo, kad gavo 300 Lt paskolos. Su R. B. jie norėjo apgauti kredito bendrovę teigdami, kad nepažįstamas asmuo iš jos išviliojo kodus. Iš pradžių davė nesąmoningus parodymus, kad pareigūnai nuo jo „atsikabintų“.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. Č.-P. parodė, kad 2010-06-25 buvo pavarde Č., o A. Č. buvo jos vyras, jis atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Įvykio metu jau buvo išsiskyrę, tik nebuvo pakeisti dokumentai. A. Č. jai paskambino ir primygtinai prašė prisijungti prie interneto. Jai liepė prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ puslapio, nes jo draugui niekaip neišeina prisijungti. Ji patikėjo tuo, ką sakė buvęs vyras. Paskui jis perdavė telefoną kitam asmeniui, kuris geriau žinojo, kaip reikia prisijungti tame puslapyje. Kai prisijungė, blankas jau buvo beveik užpildytas – ji tik parašė savo numerį. Pirmiausia dieną jai paskambino A. Č., tačiau tuo metu ji buvo pas draugę Ž. V.. Jis jai vos ne iš karto liepė bėgti namo, bet draugė sakė, kad niekur neitų, nes neseniai buvo atėjusi. Tada A. Č. ji pasakė, kad paskambintų vėliau. Iš pradžių jai sakė, kad prisijungtų prie interneto, o tik vėliau vakare paskambinęs pasakė, kad reikia jungtis prie „(duomenys neskelbtini)“. Prie interneto jungėsi namie adresu (duomenys neskelbtini). Jai A. Č. sakė, kad reikia padėti, nes draugui neišeina prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ ir kažką iki galo sutvarkyti. Nežino, ar tas draugas buvo įkalinimo įstaigoje, ar laisvėje. A. Č. jai paskambindavo iš įkalinimo įstaigos. Kai buvo pas Ž. V., jai sakė, kad skambino A. Č., tačiau nesakė, kokiu tikslu. Kai įėjo į nurodytą internetinį tinklapį, ten jau viskas buvo užregistruota, jai davė tik prisijungimo duomenis, kuriuos pasakė turbūt kitas asmuo. To kito asmens ji nežino. Ji neabejoja, kad tą kartą jai skambino A. Č., nes jį pažįsta jau 3–4 m., nors jis sako, kad tą dieną jai neskambino. Jis jai skambindavo dėl įvairių priežasčių, pvz., kad papildytų telefono sąskaitą. Kaip prisijungti, jai pasakė nepažįstamas žmogus, o prisijungus buvo anketa, kur įrašė tik telefono numerį. Buvo taip, kad A. Č. jai skambino ir sakė, kad skambina iš prokuratūros, tačiau tada ji tylėjo, o ne kalbėjo. Su kitais asmenimis iš įkalinimo įstaigos ji nebendravo. Kai jai skambino A. Č., ji buvo pas Ž. V.. Ž. V. su A. Č. nėra pažįstama. Labai retai su vyru A. Č. susiskambindavo. Telefono sąskaitos papildymo jam reikėdavo per mėnesį vieną kartą. Kai įvykio dieną jai skambino dėl prisijungimo prie „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo su A. Č., dėl to ji yra garantuota šimtu procentų.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad M. K. yra jo dėdė. 2010 m. vasarą M. K. buvo įkalinimo įstaigoje, su juo bendraudavo laiškais ir retai telefonu. M. K. yra paskambinęs ir jo prašęs prisėsti prie kompiuterio ir pervesti pinigus į sąskaitą. Prisijungimo kodus ir slaptažodžius pasakydavo M. K., juos padiktuodamas. Jis nurodydavo sąskaitos numerį ir pavardę, kurios neprisimena. Jis pasakydavo ir vyrų, ir moterų pavardes. Pinigus M. K. prašymu pervedė iš V. B. kompiuterio. V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), ir ten būdamas pervesdavo pinigus. Tuo metu pašalinių asmenų pas V. B. jis nematė, nežino, ar dar kas nors naudojosi tuo kompiuteriu be jo. Birželio 24-26 jam nieko nesako, taip pat nieko nesako G. D. ir R. B. pavardės. Kai paskambindavo M. K., visada prisistatydavo M., tačiau kas iš tikrųjų skambindavo ir sakydavo šį vardą, jis nežino. Jei paskambinęs asmuo būtų pasakęs kitą vardą, o ne M., tai nebūtų daręs pavedimų. Nežino, iš kieno sąskaitos pervesdavo pinigus, tačiau ne iš M. K. sąskaitos. Greitaisiais kreditais jis nesinaudojo. Gal kažkada M. K. yra perspėjęs, kad jam paskambins kitas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Ž. V. parodė, kad 2010 metų birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, apie 13.00 val. buvo susitikusi su drauge I. P.. Būnant svečiuose, suskambėjo I. mobilusis telefonas. Prieš pakeliant telefono ragelį I. jai pasakė, kad skambina jos buvęs sutuoktinis A. Č.. Bendraudama su A. Č. I. buvo labai susinervinusi, ji girdėjo, kaip I. atsakė jam, kad niekur neis, nes yra svečiuose, taip pat paminėjo žodį „kompiuteris“. Baigus pokalbį su A. Č. I. jai pasakė, kad jis primygtinai prašo jos grįžti į namus ir prisijungti prie kompiuterio. Būnant I. svečiuose daugiau A. Č. nebeskambino. I. svečiavosi maždaug iki 19.00 val. Šie liudytojos duoti parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (6 t. 159 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. parodė, kad 2010 metais vasarą į savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) gavo žinutę, kurioje buvo parašyta, kad ji turi patvirtinti kodą, kuris buvo nurodytas pačioje žinutėje. Nesupratusi žinutės turinio, minėtą žinutę ištrynė. Po kelių minučių jai paskambino nepažįstamas vyriškis ir paprašė ištrintos žinutės duomenų. Ji atsakė, kad žinutė ištrinta, vyriškis atsiprašė ir padėjo ragelį. Ji parodė, kad iš bendrovių, suteikiančių greituosius kreditus, niekada neėmė paskolų ir nežino, kas galėjo pasinaudoti registracijos metu, prisijungiant prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ G. D. vardu, pateikiant jos mobiliojo telefono numerį. Šie liudytojos duoti parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (6 t. 160 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, kad pas ją namuose esantį kompiuterį savo vaikams nupirko jos dukra N. K., kuri pati kompiuteriu nesinaudojo. Namuose kompiuteriu naudojosi jos nepilnamečiai anūkai ir žentas M. K.. Mano, kad iš kompiuterio, kuris buvo jos namuose, kurio adresas IP (duomenys neskelbtini)., kitų žmonių atžvilgiu sukčiauti galėjo tik M. K.. Kokiu būdu ir kaip jis tai darė, pasakyti negali, kadangi nieko apie tai nesupranta. M. K. kartais atvažiuodavo su R. K., kuris taip pat prisėsdavo prie kompiuterio. Ką R. K. veikdavo prie kompiuterio, ji nežino. Nei ji pati, nei jos vyras L. B. kompiuteriu nesinaudoja, kadangi nemoka juo naudotis. Šie liudytojos duoti parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (6 t. 160 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad apie M. K. yra girdėjusi, kadangi jos vyresnysis sūnus R. draugavo su M. K. seserimi A., bet pati asmeniškai jo nepažįsta. Namuose esančiu kompiuteriu galėjo pasinaudoti bet kas, kadangi namus laiko neužrakintus, o kompiuteris stovi pirmame aukšte – hole. Ji pati nesijungė G. D. vardu prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės. Šie liudytojos duoti parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (6 t. 160 b. l.).

Be šių parodymų nuteistojo D. L. kaltę padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytas veikas, M. K. kaltę padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti pranešimai apie tai, kad 2010-06-25, 18.17 val., buvo jungtasi G. D. vardu bendrovės svetainėje iš interneto prieigos IP – (duomenys neskelbtini) (priklauso I. K.), pasinaudojant tel. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. B.), 2010-06-25, 20.25 val. buvo įregistruotas naujas tel. (duomenys neskelbtini) (I. P. (Č.)), ir jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini) (I. P. (Č.)), jungimosi metu buvo paimtas 500 Lt kreditas ir pervestas į G. D. sąskaitą (1 t. 100–105; 115–118 b. l.);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2010-09-28 pareiškimas apie tai, kad 2010-06-26, 19.08 val. R. B. vardu, norint gauti kreditą, bendrovės svetainėje, buvo jungtasi iš interneto prieigos IP – (duomenys neskelbtini) (priklauso V. B.), pasinaudojant tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso D. L.). Buvo gautas prašymas ir paimtas 500 Lt kreditas, kuris pervestas į R. B. sąskaitą (1 t. 107–112 b. l.);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pranešimas apie tai, kad 2010-06-25 18.35 val., G. D. vardu bendrovės svetainėje buvo užsiregistruotas kreipimasis iš interneto adreso IP – (duomenys neskelbtini) (priklauso I. K.), pasinaudojant tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso M. B.) pateiktas prašymas, siekiant gauti kreditą. Kreditas nebuvo suteiktas (1 t. 130–133 b. l.);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pranešimas apie tai, kad 2010-06-26, 19.04 val., R. B. vardu bendrovės svetainėje buvo užsiregistruota iš interneto prieigos IP – (duomenys neskelbtini) (priklauso V. B.), kur pasinaudojant tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gautas prašymas, norint gauti kreditą. Kreditas nebuvo suteiktas (1 t. 135–138 b. l.);

Daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad I. P. (Č.) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6070“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 46–61 b.l.);

Banko AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie piniginių lėšų judėjimą:

1) R. B. sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” 2010-06-26 gautas 500 Lt kreditas, kuris pervestas į: G. D. (140 Lt), M. U. (220 Lt), D. L. (139 Lt) sąskaitas. Prie R. B. sąskaitos 2010-06-26 buvo jungtasi iš kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) (priklauso V. B.) (1 t. 139–144 b. l.);

2) G. D. sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” 2010-06-25 gautas 500 Lt kreditas, kuris pervestas į: M. U. (220 Lt), D. L. (150 Lt) sąskaitas ir pasinaudojant banko kortele nuimta grynaisiais 130 Lt. Iš R. B. sąskaitos, kur 2010-06-26 – 140 Lt tą pačią dieną buvo išgryninti bankomate. Prie G. D. sąskaitos 2010-06-25 buvo jungtasi iš adresų IP (duomenys neskelbtini) (priklauso N. D.), (duomenys neskelbtini) (priklauso I. K.), (duomenys neskelbtini) priklauso S. S. (I. Č. sugyventinis), o 2010-06-26 ir 29 dienomis jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (priklauso V. B.) (1 t. 146–151 b.l.);

3) M. U. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2010-05-15 R. K. papildė sąskaitą 105 Lt, o 2010-06-29 – 350 Lt (2 t. 4–5 b. l.);

4) gautas dokumentas – AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus į R. B. sąskaitą, iš kurio matyti, kad 2010-06-26 D. L. grynaisiais į R. B. sąskaitą įnešė 1,50 Lt (2 t. 49 b. l.);

5) dokumentais susiję su naujų identifikavimo kodų nustatymo priemonių išdavimu G. D. 2010-06-25 (2 t. 65–66 b. l.);

6) dokumentais susiję su naujų identifikavimo kodų nustatymo priemonių išdavimu R. B. 2010-06-26 (2 t. 75–78 b. l.).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos gauta informacija apie nusikaltimuose panaudotų internetinės prieigos taškų IP adresų priklausomybę (2 t. 82-83 b. l.):

kompiuteris IP (duomenys neskelbtini) priklauso V. B. (M. K. uošvei), naudotojo adresas – (duomenys neskelbtini); kompiuteris IP (duomenys neskelbtini) priklauso I. K., naudotojo adresas (duomenys neskelbtini);kompiuteris IP (duomenys neskelbtini) priklauso S. S. (I. P. sugyventinis) naudotojo adresas: (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) numeris yra priskirtas D. L. (2 t. 101 b. l.).

Pažyma iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus, iš kurios matyti, kad 2010-04-20–2010-06-29 laikotarpiu nuteistajam A. Č. A. Č. atsiuntė 380 Lt; R. K. 2010-03-29–2010-04-19 laikotarpiu M. K. atsiuntė 650 Lt, L. V. – M. K. atsiuntė 150 litų (3 t. 139 b. l.).

Gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pas nuteistąjį M. K. rastas mobilaus ryšio telefonas, kurio IME (duomenys neskelbtini) (3 t., 142–147 b. l.);

Gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) būryje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t. 148 b.l.). Atlikus analizę nustatyta, kad telefono numeris iš kurio 2010-06-26 apie 19.04 val. buvo kėsintasi paimti kreditą AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šis telefono numeris aktyvuotas kaip išankstinė apmokėjimo paslaugos kortelė, kuri 2010-05-07–2010-07-10 laikotarpiu naudota devyniuose mobiliojo ryšio telefono aparatuose.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti duomenys, telefonų numerių išklotinės, atliekant IMEI ir IMSI kontrolę gauti duomenys (2 t. 86-196 b. l.):

išanalizavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą informaciją, dėl mobiliojo ryšio abonento (duomenys neskelbtini) (R. B.) atsakomųjų ir šaukiamųjų skambučių, SMS žinučių išklotines, bei celių nustatymą, nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės: 2010-06-26 nuo 10.18 val. iki 18.58 val., operatyvinių priemonių pagalba gauta informacija, kad celės (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Tai leidžia teigti, kad minėti adresai yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, kur gyvena pati nukentėjusioji;

iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų dėl mobiliojo ryšio abonento (duomenys neskelbtini) (D. L.), nustatytos koordinatės: 2010-06-26 nuo 19.08 val. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) užfiksuotas registracijos laikas iki 19.36 val. (paraiškos laikas, dėl 500 Lt paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)) yra: (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) randasi (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) randasi (duomenys neskelbtini). Išsamiau išanalizavus išklotinę pastebėta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) (D. L.) intensyviai bendrauja su (duomenys neskelbtini) (tai būtent su tuo numeriu iš kurio 2010-06-26 19.04 val. buvo mėginta paimti kreditą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat su šiuo abonentu bendrauta registracijos paraiškos dėl 500 Lt paėmimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimais;

iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išklotinės atlikus analizę, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) aktyvuotas, kaip išankstinio apmokėjimo paslaugos kortelė, kurios priklausomybės nustatyti nėra galimybės. Ši SIM kortelė nuo 2010-05-07 iki 2010-07-10 buvo naudota devyneriuose mobiliojo ryšio telefono aparatuose, vieno iš jų IMEI (duomenys neskelbtini). Šiame telefono aparate buvo naudojami tel. (duomenys neskelbtini) (priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei tel. (duomenys neskelbtini) (priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“), su kuriais taip pat intensyviai bendravo abonentas (duomenys neskelbtini) (D. L.). Be to, nustatyta, kad iš šio numerio 2010-06-26, 2010-06-24, 2010-06-26, 5 kartus buvo bendrauta su N. K. priklausančiu mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija apie šaukiamuosius ir atsakomuosius I. P. skambučius telefonu (duomenys neskelbtini). Išanalizavus gautą informaciją buvo atpažintas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo I. P. teigimu, ji bendravo su A. Č.. Atsižvelgiant į tai, kad I. Č.-P. nurodė, jog A. Č., prašydamas paimti kreditą skambino iš Nr. (duomenys neskelbtini), o kitus kreditus R. B. ir G. D. vardu buvo bandoma paimti pasinaudojant Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo atlikta IMEI ir IMSI kontrolė šių numerių, po to nustatyta, kad SIM kortelės su šiais telefonų numeriais 2010 metais buvo naudojamos tuose pačiuose telefonų aparatuose.

Iš (duomenys neskelbtini) išklotinės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos nustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu šis telefono numeris jungėsi prie bokštelių, kurių vieta (duomenys neskelbtini) mieste ir į kurių aprėptį patenka (duomenys neskelbtini) pataisos namai.

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų gautos informacijos apie pas M. K. rastus telefonus (3 t. 141–147, 148, 150, 151 b. l.) ir išanalizavus Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad šis numeris 2010-05-07–2010-07-10 buvo naudotas telefone IMEI (duomenys neskelbtini) (2010-08-11 rastas pas kalintį M. K. (DVD grotuvo viduje)).

Iš 2011-02-14 kratos protokolo matyti, kad I. K. namuose 2011-12-14 atlikta krata, kurios metu buvo rastas ir paimtais stacionarus ir nešiojamas kompiuteriai (3 t., 106–108 b. l.), 2011-02-25 atlikta šių kompiuterių apžiūra (3 t. 113–118 b. l.).

Iš 2011-02-04 akistatos tarp I. P. (Č.) ir A. Č. protokolo matyti, kad I. P. (Č.) kategoriškai patvirtino, jog būtent A. Č. ją sukurstė imti kreditus pasinaudojant internetu su svetimais identifikaciniais duomenimis (4 t. 87–89 b. l.);

2010-10-18 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta G. D. priklausanti mokėjimo kortelė, kuria pasinaudojus buvo nuimti pinigai (1 t. 85–88 b. l.).

Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina tai, kad D. L. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios G. D. išviliojo jai priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir tokiu būdu juos neteisėtai įgijo, vėliau telefoninio pokalbio metu turint tikslą inicijuoti finansines operacijas juos perdavė M. K., kuris šiuos duomenis perdavė nenustatytam asmeniui, o pastarasis perdavė I. P.. Toliau I. P., pasidavusi A. Č. įkalbinėjimams, 2010-06-25 apie 20.25 val. telefoninio pokalbio metu iš nenustatyto asmens gavusi G. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis prisijungė prie G. D. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke ir neteisėtai atliko keturias finansinės operacijas, t. y. be G. D. žinios jos vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt kreditui gauti. Po to, į G. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 500 Lt kredito sumą dalimis pervedė į M. U. ir D. L. asmenines sąskaitas ir taip neteisėtai savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma taip pat neabejotinai patvirtina tai, kad D. L. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. B. išviliojo jai priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir taip juos neteisėtai įgijo, vėliau telefoninio pokalbio metu turėdamas tikslą inicijuoti finansines operacijas juos perdavė M. K., o šis R. B. priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui. Nenustatytas asmuo (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. B. priklausantį kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie R. B. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, neteisėtai atliko penkias finansinės operacijas, t. y. be R. B. žinios jos vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt kreditui gauti. Po to jis į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 500 Lt kredito sumą dalimis pervedė į M. U. ir D. L. asmenines sąskaitas ir taip savo ir kitų asmenų naudai neteisėtai įgijo svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad negalima tikėti nukentėjusiųjų G. D. ir R. B. duotais parodymais, kadangi jos buvo nuteistos už melagingų parodymų davimą šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios G. D. ir R. B. buvo nuteistos už melagingų parodymų davimą šioje byloje, G. D. ir R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus vertina kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, ir jais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai. Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateikta informacija apie G. D. ir R. B. išduotus identifikavimo duomenis (2 t. 65–66; 75–78 b. l.). R. B. parodymus, kad jai buvo grąžinti internetinės bankininkystės duomenys patvirtina tai, kad R. B. 2010-07-01 prisijungė prie jai priklausančios internetinės bankininkystės prieigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 139–144; 157–178 b. l.), nors dėl naujų identifikavimo duomenų išdavimo ji kreipėsi tik 2010-07-08 (2 t. 77–78 b. l.). Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies taip pat patvirtina ir paties D. L. duoti parodymai, kad jis prašė G. D. jos identifikavimo duomenų, kad galėtų pasiskolinti 500 Lt, vėliau sutiko gauti tik 140 Lt, o kitą gautą paskolos dalį atidavė paskolą ėmusiam asmeniui ir G. D., žadėjo gautus pinigus grąžinti, tačiau gautų pinigų negrąžinęs išvyko į užsienį; kad jis R. B. pasakė, jog gali paimti paskolą, kurios nereikės grąžinti, pasakius, kad jos duomenis išviliojo nepažįstamas asmuo. Šiuos D. L. duotus parodymus iš dalies patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie D. L. priklausančio mobiliojo ryšio abonento (duomenys neskelbtini) buvimo vietą 2010-06-25 nuo 17.03 val. iki 21.20 val., 2010-06-26 nuo 19.08 val. iki 19.36 val., bei D. L. priklausančio mobiliojo telefono abonento (duomenys neskelbtini) išklotinėse užfiksuota informacija.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pateiktą versiją, jog G. D. žinojo apie imamą paskolą patvirtina tai, kad G. D. 2010-06-25 ne kartą jungėsi prie savo internetinės bankininkystės, o jis jai dažnai skambino norėdamas pasiteirauti ar jau pervesti pinigai. Bei versija, kad R. B. taip pat žinojo apie imamą paskolą, kadangi tą dieną ji keletą kartų jungėsi prie savo internetinės bankininkystės. Taip pat nurodo, kad tiek G. D., tiek R. B. prisijungusios prie joms priklausančių internetinių bankininkysčių galėjo pamatyti iš kur pervesti pinigai į joms priklausančias sąskaitas. Teisėjų kolegijos vertinimu šios nuteistojo D. L. pateiktos versijos yra paneigtos byloje surinktų duomenų visuma, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų (1 t. 139–144; 157–178 b. l.) matyti, kad R. B. prie jai priklausančios internetinės bankininkystės prieigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-06-19 iki 2010-07-01 nesijungė, taip pat matyti, kad G. D. prie jai priklausančios internetinės bankininkystės prieigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-06-25 16.56 val. iki nenustatyto laiko. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad G. D. vardu kreditas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtas 2010-06-25 20.14 – 20.23 val. (1 t. 117–118 b. l.), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad pavedimas iš G. D. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, išreiškiant registracijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje patvirtinimą, buvo atliktas 18.19 val. (2 t. 51 b. l.).

Liudytojo M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais teismas remiasi tiek kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir juos vertina byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.

Teismas nesiremia nuteistųjų M. K. ir A. Č. duotais parodymais, kadangi jų parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys ir yra paneigti anksčiau išdėstytų įrodymų visuma. Nuteistųjų duoti parodymai laikytini pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo A. B. duoti parodymai teismo vertinimu taip pat neatitinka ir prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, todėl taip pat vertintini kaip siekis nuteistiesiems M. K. ir A. Č. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo D. L. duoti parodymai ir apeliacinio skundo argumentai dėl M. K. ir A. Č. dalyvavimo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma, ir teismas šiais parodymais nesiremia.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuteistosios I. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, telefoninių pokalbių išklotinės, liudytojos Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir kt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad I. P. būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti A. Č., tokių duomenų nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir pats A. Č..

Atsakant į nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentus apie jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neteisingumą, teismas pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas remiasi tik nuteistojo D. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurodo, kad jis nesupranta, kokiais veiksmais jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) pataisos ir neturėjo galimybės pasinaudoti bankų ar bankomatų paslaugomis. Taip pat nemano, kad jis kažką būtų aprūpinęs priemonėmis ar kažką pažadėjęs paslėpti, todėl nepagrįstai traktuojamas kaip padėjėjas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t.y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Nagrinėjamu atveju M. K. veikdamas bendrininkų grupėje su D. L., A. Č., I. P. ir nenustatytu asmeniu, iš D. L. telefoninio pokalbio metu neteisėtai įgijęs nukentėjusiajai G. D. priklausančius internetinės bankininkystės identifikavimo duomenis, juos neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui, o pastarasis telefoninio pokalbio metu perdavė A. Č. įkalbinėjimams pasidavusiai I. P., kuri prisijungusi prie G. D. internetinės bankininkystės prieigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko keturias finansines operacijas, t. y. be G. D. žinios jos vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt kreditui gauti. Po to į G. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 500 Lt kredito sumą dalimis pervedė į M. U. ir D. L. asmenines sąskaitas ir taip M. K. padėjo neteisėtai savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 500 Lt turtą.

Be to, M. K. veikdamas bendrininkų grupėje su D. L. ir nenustatytu asmeniu, iš D. L. telefoninio pokalbio metu neteisėtai įgijęs nukentėjusiajai R. B. priklausančius internetinės bankininkystės identifikavimo duomenis, juos neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui, o šis R. B. priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis neteisėtai perdavė nenustatytam asmeniui. Nenustatytas asmuo (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. B. priklausantį kompiuterį, kurio prisijungimo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie R. B. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, neteisėtai atliko penkias finansinės operacijas, t. y. be R. B. žinios jos vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt kreditui gauti. Po to jis į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 500 Lt kredito sumą dalimis pervedė į M. U. ir D. L. asmenines sąskaitas ir taip M. K. padėjo savo ir kitų asmenų naudai neteisėtai įgyti svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 500 Lt turtą.

M. K. kaltę padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas patvirtina pirmiau išdėstytų įrodymų visuma.

Dėl nuteistojo D. L. kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai)

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. nurodo, kad jis nesutinka su prokuroro teiginiais dėl telefonų paėmimo lizingu, kad jis telefonus iš „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės iškarto ėmė norėdamas apgauti. Nurodo, kad imdamas telefonus, jis visiškai neturėjo jokių skolų, todėl jam telefonai ir buvo duoti. Todėl negalima tvirtinti, kad iš karto jis norėjo apgauti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę. Ankstesnius lizingo įsipareigojimus yra apmokėjęs. Teismo prašo dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį visiškai išteisinti, o „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę įpareigoti kreiptis į teismą dėl jo civilinės atsakomybės.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo-pardavimo sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju D. L. nuteistas už tai, kad 2010-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientų aptarnavimo patalpose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma akcija, kurios metu, pasirašius terminuotą abonento sutartį, mobiliojo ryšio telefonai parduodami už 1 litą, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, kurios pagrindu įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3“ su SIM kortele, 439 litų vertės, iš anksto žinodamas, jog sutartyse sąlygos nebus vykdomos – nemokės privalomų įmokų už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir lengvatiniu būdu įsigytą mobiliojo ryšio telefoną, taip savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 439,00 litai. Ir tai, kad 2010-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“, klientų aptarnavimo patalpose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530“, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma akcija, kurios metu, pasirašius terminuotą abonento sutartį, mobiliojo ryšio telefonai parduodami už 1 litą, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, kurios pagrindu įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530“ su SIM kortele, 699 litų vertės, iš anksto žinodamas, jog sutartyse sąlygos nebus vykdomos, tai yra nemokės privalomų įmokų už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir lengvatiniu būdu įsigytą mobiliojo ryšio telefoną, taip savo naudai apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 699,00 litai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo kaltė grindžiama tuo, kad D. L. per laikotarpį nuo 2010-07-12 iki 2010-07-31 pagal pasirašytas sutartis pasinaudojo eterio laiku už 8030,51 Lt. Bendrovės pateiktoje paslaugų ataskaitoje už suteiktas paslaugas numeriui (duomenys neskelbtini) (3 t. 170 b. l.) nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2010-07-12 iki 2010-07-31 buvo 1693 kartus pasinaudota Informacinio ir pramoginio turinio paslaugomis už 6532,59 Lt (be PVM). Tipinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo sutarties bendrųjų sąlygų (kurias pasirašė D. L.) 3.4 punkte skelbiama, jog klientas privalo „nedelsiant informuoti (duomenys neskelbtini) apie SIM kortelės praradimą, netekimą ar sugadinimą“. Be to, 3.7 punkte įpareigojama: „Be (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo neperleisti trečiajam asmeniui, sutartyje nustatytų kliento teisių. <...> Klientas be (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo perleidęs trečiajam asmeniui šia sutartimi įsigytą SIM kortelę ir/ar telefoną, atsako už šio asmens naudojimąsi SIM kortele ir/ar telefonu“ (3 t. 166-167 b. l.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis D. L., neturėdamas jokių legalių pajamų, kaip pats sakė, net neskaitęs sutarčių, jas pasirašė, siekdamas įgyti mobiliojo ryšio telefonus už simbolinį 1 Lt mokestį, žinodamas, kad vėliau jis įmokų nemokės, o tai reiškia, kad jis veikė apgaule siekdamas įgyti svetimą turtą, todėl jo kaltė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) yra visiškai įrodyta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. L. turėjo iš anksto susiformavusią tyčią nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, taip pat nebuvo nustatyta, kad D. L. sudarydamas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo apgaulę, siekdamas įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Byloje nenustatyta, kad D. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams būtų prisistatęs svetimu vardu, pateikęs svetimus ar suklastotus asmens dokumentus, nuslėpęs tam tikrą informaciją ar kitokiu būdu panaikinęs galimybes nukentėjusiajai (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Vien tai, kad D. L. sudarydamas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo legalių pajamų, neskaitė pasirašomų sutarčių, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo panaudota apgaulė. Norint sudaryti civilines sutartis nėra būtina turėti legalių pajamų bei skaityti pasirašomų sutarčių. Tai, kad D. L. apie prarastą ar perleistą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelę nepranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kad buvo intensyviai naudojamasi informacinio ir pramoginio turinio paslaugomis, taip pat nesudaro esminio BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – apgaulės, ir vertintinas tik kaip sutarties taisyklių pažeidimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, kad D. L. veiksmuose nėra būtinojo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio – apgaulės būdo, todėl konstatuojama, kad D. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir D. L. išteisintinas, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl D. L. nevykdomos civilinės sutarties ir padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad D. L. išteisintinas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, reikalinga iš naujo subendrinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtas ir subendrintas bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. L. paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (G. D. epizodas), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes paskirtas švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausme skirtina – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. L. paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes paskirtas bausmes, ir subendrinta bausme skirtina – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, galutine subendrinta bausme D. L. paskiriant – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Dėl civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. L. pareiškė 9166,51 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tenkino civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir iš D. L. civiliniam ieškovui priteisė 9166,51 Lt turtinei žalai atlyginti.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis D. L. išteisintinas, neįrodžius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių bei vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą.

Dėl proceso išlaidų

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti iš D. L. 1179,75 Lt bylinėjimosi išlaidų civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Pirmosios instancijos teismas tenkino civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir iš D. L. priteisė 1179,51 Lt advokato pagalbai apmokėti.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, ir tai, kad D. L. išteisintinas, neįrodžius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netenkina civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir jų pripažinimo proceso išlaidomis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, nešališkai ir visapusiškai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisėtai ir pagrįstai nuteistuosius D. L., M. K. nuteisė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nuteistąjį A. Č. nuteisė pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, tačiau padarė bylos aplinkybes neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai D. L. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl mobiliųjų telefonų „Nokia X3“ ir „Nokia 5530“ įsigijimo, dėl to D. L. netinkamai paskyrė bausmę ir išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalys dėl D. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia X3“ įgijimo) ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia 5530“ įgijimo), dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio ir proceso išlaidų dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo priteisimo, naikintinos ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuosprendžio dalis dėl D. L. paskirtų bausmių subendrinimo keistina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalis dėl D. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia X3“ įgijimo) ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia 5530“ įgijimo), dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio ir proceso išlaidų dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. L. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia X3“ įgijimo) ir dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį („Nokia 5530“ įgijimo), jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Palikti nenagrinėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl D. L. padarytos turtinės žalos.

Netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo atlyginti proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį dėl D. L. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. L. paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (G. D. epizodas), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes paskirtas švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. L. paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. epizodas), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes paskirtas švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausme skirti – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę D. L. skirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų M. K. ir A. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė