- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-894-190-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lencikas (pirm.), Regina Pociene, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Algirdas Matuiza, Jonas Ivoška
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 894/2010
Teiseja Jeugenijušas Jaglinskas Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.5., 2.4.7.
2010 m. rugsejo 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. T. ir jo gynejo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d ir nuteistas 20 minimaliu gyvenimo lygiu 2600 Lt (dvieju tukstanciu šešiu šimtu litu) dydžio bauda.
Iš A. T. nukentejusiojo M. M. naudai priteista 17 814,46 Lt (septyniolika tukstanciu aštuonis šimtus keturiolika litu, 46 ct.) civiliniam ieškiniui atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. T. nuteistas už tai, kad pasikesino pagrobti svetima turta, o butent:
jis, turedamas tiksla pagrobti svetima turta, 2008 m. pavasari, vasara, rudeni, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, ne mažiau 3 kartu, kreipesi i „(duomenys neskelbtini)“ direktoriu A. Z. su prašymu išmontuoti pamatus, esancius (duomenys neskelbtini), M. M. priklausanciame sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). A. Z., vykdydamas A. T. prašyma ir nesuprasdamas nusikalstamu A. T. ketinimu bei savo nusikalstamos veikos pobudžio, bei nežinodamas, kad šie namo pamatai A. T. nepriklauso, nurode UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams J. S., V. Z., I. C. išmontuoti šiuos pamatus. J. S., V. Z., I. C., vykdydami A. Z. nurodyma ir nesuprasdami savo nusikalstamos veikos pobudžio, laikotarpiu nuo 2008-09-25 ryto, tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2008-09-26 ryto, tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini), M. M. priklausanciame sklype išmontavo M. M. priklausancius pamatus - 52 pamatu blokelius, kuriu verte 17 814,46 Lt, išvežimui iš šio sklypo. Taciau A. T. vagystes nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, kadangi 2008-09-25, apie 17.00 val., pro ši sklypa važiuodamas A. M. pastebejo išardytus pamatus ir apie tai 2008-09-26, apie 8.00 val. praneše Vilniaus apskrities VPK Traku raj. PK pareigunams, kurie ta pacia diena sulaike J. S., V. Z., I. C. nuo tolimesniu pamatu išardymo bei pamatu išvežimo iš šio sklypo.
Šiais savo veiksmais A. T. ivykde nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padare išvada, jog, nors A. T. neigia savo kalte, taciau kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi jo parodymams, duotiems teisiamojo posedžio metu, parodymai nera nuoseklus, kategoriškai prieštarauja liudytojo A. Z. parodymams, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir remtis tokiomis kaltinamojo versijomis nera pagrindo.
Teismas pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. dave nuoseklius parodymus apie ivyki, jo parodymai nepaneigti, teisiamajame posedyje duoti parodymai yra analogiški, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netiketi šio liudytojo parodymais nera pagrindo.Be to, liudytoju M. A., E. L. ir J. S. parodymai nera prieštaringi, iš dalies patvirtina liudytojo A. Z. parodymus bei atitinka faktines bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkes teismas pažymejo, jog kaltinamasis A. T. nuolat keisdavo savo versijas, nurodydamas iš dalies skirtingas ivykio aplinkybes. Kaltinamasis nurode, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra prieštaringi todel, kad juos blogai užraše tyreja, o kaltinamasis pasiraše išsamiai neperskaites protokolo. (1 t., b.l. 179).
Liudytoja S. S. 2010-06-03 teisiamojo posedžio metu parode, kad ji baudžiamojoje byloje apklause A. T.. Protokola raše iš A. T. žodžiu, jokiu bandymu paveikti jo nebuvo. Po apklausos A. T. protokola perskaite ir pasiraše.
Tokie tyrejos S. S. parodymai, teismo nuomone, visiškai paneigia kaltinamojo versija del to, jog tyreja neteisingai užraše jo parodymus, o jis protokola pasiraše jo neskaitydamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymejo, jog tiketi ir remtis kaltinamojo versija del to, kad jo parodymus tyreja neteisingai užraše, o kaltinamasis pasiraše protokola jo neskaitydamas, nera jokio pagrindo. Byloje nustatyta, kad A. T. turi aukštaji išsilavinima, ilga laika dirbo Traku rajono policijos komisariato viršininku. Kaltinamojo profesine veikla buvo betarpiškai susijusi ir su ikiteisminiu tyrimu atlikimu ir liudytoju apklausa, todel jis turejo suvokti ir suvoke duotu parodymu svarba ir kokia yra atsakomybe už melagingu parodymu davima. Atsižvelgiant i šias aplinkybes teismas padare išvada, kad kaltinamojo versija del to, kad tyreja neteisingai suraše, o jis protokola pasiraše net jo neperskaites, yra nelogiška, visiškai nepagrista ir tiketi tokia versijai nera jokio pagrindo.
Vertindamas kaltinamojo duotu parodymu objektyvumo klausima, teismas atsižvelge ir i tai, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu dave parodymus budami ispeti del atsakomybes už melagingu parodymu davima, teisiamuju pasedžiu metu dave parodymus, budami prisaikdinti. Aukšciau išvadintu liudytoju parodymai nera prieštaringi, todel netiketi tokiais liudytoju parodymais, teismas neižvelge pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkes teismas atkreipe demesiir i tai, kad netrukus po ivykio A. T. aktyviais veiksmais bande nustatyti ivykio aplinkybes, skambino i Traku policijos komisariata bei teiravosi koks bus priimtas sprendimas vagystes ar turto sunaikinimo atveju.
Byloje taip pat nustatyta, kad A. T. žemes sklype vyksta statybos, kurios nera baigtos. A. T. pagal rangos sutarti liko skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus, todel UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipesi ieškiniu i teisma. Vilniaus apygardos teismo 2008-05-20 nutartimi buvo areštuotas A. T. turtas už 243 710,93 litu.
Esant šioms aplinkybems, teismo nuomone, galima daryti pagrista prielaida, kad pamatu blokai galejo buti reikalingi A. T. statybu darbams užbaigti.
Tokiu budu, ivertine kaltinamojo versijas, nuketejusiojo parodymus, liudytoju parodymus, ivykio vietos apžiuros protokola, bei kitus byloje surinktus irodymus, teismas konstatvo, jog A. T. kalte, ivykdžius jam inkriminuojama nusikalstama veika, irodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kalte, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti 2010 m. birželio 18 d. nuosprendi ir perduoti byla prokurorui.
Apelianto manymu, jis nuteistas vadovaujantis kaltinamajame akte pateiktomis prielaidomis ir jo kaltes nepagrindžiant irodymais. Jis apkaltintas be jokiu objektyviu irodymu, remiantis tik vieno galimai nusikalstamas veikas atlikusio asmens parodymais, kurie bylos medžiagoje akivaizdžiai nenuoseklus. Kaltinamajame akte nenurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, neaptarti tariamos veikos atlikimo budai, aplinkybes del kuriu atlikes veikas asmuo vykde tariama jo užsakyma, neturedamas jokiu ta užsakyma patvirtinanciu dokumentu: ofertos, darbu sutarties, transporto priemoniu kelialapiu, važtarašciu, darbu samatu ir t.t.
Šalies argumentai
A. T. teigia, kad teismas tinkamai neivertino kaltinamojo akto.
1. Neteisingai nuosprendyje yra aprašyti liudytojo J. S. parodymai apie pamatu priklausomybe ir apie tai, kur jie turejo buti išvežti, nes apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. teige šiu aplinkybiu nežinantis, tokia pozicija jis patvirtino ir teismo posedyje. Apie tai, kad J. S. ir kiti vyrai nežinojo, kam priklauso blokai parode ir nukentejusysis M. M..
2. Nepagristai, anot A. T., aprašomojoje nuosprendžio dalyje teigiama: „Liudytojas A. Z. dave nuoseklius parodymus apie ivyki, parodydamas, kad jo pažistamas A. T. papraše demontuoti senus pamatus dar 2007 metu rudeni. (...) Liudytojui paskambinus kaltinamajam ir pasiteiravus apie policijos pareigunais sulaikytus darbuotojus, A. T. pažadejo viska sutvarkyti bei sake, kad liudytojas nepergyventu“. Tokie nuosprendyje išdestyti teiginiai visiškai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Liudytoju A. Z. ir M. A. akistatos protokole užfiksuoti i tyrejos klausimus pateikti A. Z. atsakymai yra nelogiški ir nenuoseklus.
3. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog: „... A. T. žemes sklype vyksta statybos, kurios nera baigtos. (...) Esant šioms aplinkybems, galima daryti pagrista prielaida, kad pamatu blokai galejo buti reikalingi A. T. statybos darbams užbaigti.“ Tokia teismo išvada, apelianto teigimu, deklaratyvi ir nepagrista, šios aplinkybes teismas netikrino, nes jam priklausancioje statybvieteje visu statiniu pamatai sumontuoti ir priimti atliktu darbu aktu iki 2008 m. vasario men. pabaigos ir del tu darbu atlikimo terminu jokio ginco nera buve, o pamatu bloku demontavimas M. M. sklype vyko 2008 m. rugsejo men.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. T. ir gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras, nukentejusysis M. M. ir jo gynejas praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Susipažines su baudžiamosios bylos medžiaga apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino surinktus irodymus bei padare pagrista išvada del apelianto kaltes, ivykdžius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Nors nuteistasis neigia padares jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., taciau jo kalte byloje irodyta nuosekliais liudytojo A. Z. parodymais, o taip pat liudytoju M. A., E. L., J. S., S. S. parodymais, kuriu visuma duoda pagrinda tvirtinti, kad pamatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo išmontuojami butent apelianto iniciatyva bei paneigia jo teigini apie tai, kad jis dalyvavo šiame ivykyje tik tuomet, kai buvo sulaikyti darbininkai, kurie dirbo tame žemes sklype UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Z. prašymu (t. 1, b.l. 177-188).
Analizuojant nuteistojo parodymus, duotus teisiamojo posedžio bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. T. kaltu del jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, o jo parodymai buvo nenuoseklus. Pirmosios apklausos metu 2010-01-09 jis teige, jog jo pažistamas M. A. klause, ar jis pažista organizacija ar žmogu, turinti krana ir kuris nebrangiai galetu išmontuoti pamatinius blokus (t. 1, b.l. 79-80). 2010-06-16 papildomos apklausos metu A. T. šios aplinkybes jau nenurode, o teige, jog sklypu domejosi A. Z., t.y., kad jis (A. T.) iš M. A. sužinojo, kad A. Z. buvo apžiureti šio žemes sklypo ne mažiau triju kartu (t. 1, b.l. 84-85). 2010-03-26 A. T. akistatos su A. Z. metu ir teisiamajame posedyje parode, jog jis pats praneše A. Z., jog iš savo pažistamo M. A. žino, jog yra parduodamas slypas su pamatais ir pasiule A. Z. nuvykti ir ji apžiureti pirkimui (t. 1, b.l. 86-87, 177-188). Apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklus, be to prieštarauja liudytojo A. Z. parodymams ir neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.
Skunda nagrinejantis teismas pažymi, jog, atvirkšciai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo A. Z. parodymai per visa bylos ikiteismini tyrima bei nagrinejima apylinkes teisme yra nuoseklus, o iš ju yra pakankamas pagrindas išvadai padaryti, jog apeliantas pagristai buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iš esmes nurode analogiškas aplinkybes. Tai, kad A. Z. akistatos su M. A. metu atsakydamas i tyrejos klausima, galimais sklypo savininkais nurode tiek A. T., tiek ir M. A. nepaneigia nuteistojo kaltes, nes tos pacios akistatos metu A. Z. parode, jog kam priklauso sklypas jis nežinojo, M. A. savininku neprisistate, todel apeliacine instancija sprendžia, jog A. Z. apie tikraji slypo savininka nežinojo, o tik numane, todel del šios aplinkybes pripažinti jo parodymus nenuoseklius nera pagrindo.
Atkreiptinas demesys ir i tai, kad M. A. teisiamajame posedyje patvirtino, jog pas ji buvo atvykes A. Z. ir prisistate, kad atvažiavo nuo A. T., o prieš tai jam skambino A. T. ir praše atvykusiam žmogui parodyti sklypa (t. 1, b.l. 177-188), kas patvirtina aplinkybe, jog A. Z. net nežinojo, kur yra sklypas.
Kolegija pažymi, jog nuteistojo kalte patvirtina ir tai, kad A. T. skambino E. L., kaip Traku r. PK viršininko pavaduotojui, ir teiravosi apie ivyki, klause apie galimas pasekmes. Be to, liudytojas J. S. apklausiamas 2009-02-18 nurode, jog iš pokalbio su A. Z. jis suprato, jog blokai buvo skirti A. T. arba A. T. atidave juos kaip nereikalingus A. Z., kas parodo, jog, nors J. S. niekas kaip pamatu šeimininkas ivardintas nebuvo, taciau netiesiogiai jis suprato, jog tai nera A. Z. (t. 1, b.l. 42-43). Nagrinejant byla apylinkes teisme liudytojas J. S. parode, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Z. nurodymu 2009 m. rudeni nuvažiavo i žemes sklypa, kuriame reikejo demontuoti pamatus. A. Z. sake, kad pamatus reikia išmontuoti ir sudeti i kruva, taip pat, kad jie priklauso A. T. ir viskas (t. 1, b.l. 177-188). Apeliacine instancija pažymi, jog pastabu Lietuvos Respublikos BPK 261 str. nustatyta tvarka del protokolo pareikšta nebuvo, todel yra pagrindas teigti, jog liudytojo J. S. parodymai teisiamojo posedžio protokole užfiksuoti teisingai, ir butent jie patvirtina, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jog J. S. buvo žinoma, kam priklause pamatu blokai.
Pritartina apylinkes teismo padarytai išvadai, jog liudytojos S. S. taisiamajame posedyje duoti parodymai paneigia A. T. versija, neva ji neteisingai užraše jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkes teismas tinkamai ivertino A. T. išsilavinima ir išprusima, todel versija, jog jis pasiraše protokola jo net neperskaites yra neitikinama.
Pažymetina, jog viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tiek A. T., tiek ir A. Z. parode, jog jie pažistami seniai, bendrauja šeimomis, santykiai draugiški. Tokie A. Z. ir apelianto paaiškinimai leidžia kolegijai pagristai manyti, kad A. Z. neturi pagrindo duoti melagingu parodymu teisesaugos institucijoms bei apkalbeti nuteistaji.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog: „... A. T. žemes sklype vyksta statybos, kurios nera baigtos. (...) Esant šioms aplinkybems, galima daryti pagrista prielaida, kad pamatu blokai galejo buti reikalingi A. T. statybos darbams užbaigti.“ Taciau kolegija pažymi, jog A. T. kalte yra irodyta jau aukšciau aptartu irodymu visuma ir aplinkybe, buvo ar nebuvo reikalingi pamatu blokai butent jo statyboms darbams užbaigti, nusikaltimo kvalifikacijai reikšmes neturi.
Išnagrinejusi ir ivertinusi visas aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo, nes apylinkes teismas savo išvada del apelianto kaltes padare tinkamai ivertines byloje surinktu irodymu visuma, kuriu pakanka pripažinti ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p. kolegija
nu tare:
A. T. ir jo gynejo apeliacini skunda atmesti.
Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo dienos.