- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1957-443/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00158-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- V. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant A. P. ir J. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, V. L., priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos B. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės B. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. M. Iki sutuoktinės mirties V. M. kartu gyveno jiems abiem jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir tai buvo vienintelis jų gyvenamasis būstas. Po B. M. mirties atsiradusį palikimą pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą priėmė pareiškėja ir mirusiosios sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) V. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po V. M. mirties atsiradusį palikimą, paduodamos pareiškimus palikimo atsiradimo vietos notarui, priėmė pareiškėja ir jos seserys (suinteresuoti asmenys) A. P. ir J. V. Mirus B. M. pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti motinai priklausiusį turtą. Ji kartu su tėvu V. M. naudojosi visais mirusiajai priklausiusiais daiktais bei kitu jai priklausiusiu turtu, todėl faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek pareiškėja, tiek jos tėvas V. M. priėmė palikimą, atsiradusį po B. M. mirties, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. P. ir J. V. byloje pateikė atsiliepimus į prašymą ir nurodė, jog jos sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. L. ir V. M. priėmė po B. M. atsiradusį palikimą pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Byla išnagrinėta pagal palikimo turto buvimo vietą rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą šalims pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis) ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje pateiktų pareiškėjos dokumentų nustatyta, kad B. M. mirties momentu pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai buvo mirusiosios sutuoktinis V. M. ir jos dukros – pareiškėja V. L. ir suinteresuoti asmenys A. P. bei J. V. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Mirus B. M. jos sutuoktinis V. M. liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja kartu su savo tėvu V. M. naudojosi visais mirusiosios daiktais ir kitu jai priklausančiu turtu. Po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą paduodamos pareiškimus palikimo atsiradimo vietos notarui priėmė pareiškėja ir jos seserys.
Šiuo atveju mirusiosios B. M. nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad V. L. ir V. M. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdami įgyti teises į B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjos mirties pradėjo palikimą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.