Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. V. ir S. V. D. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo G. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad iki mirties L. L. nuolatinė gyvenamoji vieta (jos ekonominių bei asmeninių ir socialinių interesų vieta) buvo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ši vieta laikytina ir palikimo atsiradimo vieta L. L. mirties dieną.

Taip pat pareiškėjai nurodo, kad dėl teisinių žinių stokos ir kitų objektyvių priežasčių pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo baigiantis įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Termino pabaiga 2024-04-19. Akivaizdu, kad, teismui išsprendus prašymą dėl palikimo atsiradimo vietos ir tuo atveju, jeigu prašymas bus patenkintas, iškils būtinybė atnaujinti praleistą terminą kreiptis dėl paveldėjimo bylos užvedimo, todėl pareiškėjai mano, kad šioje byloje gali būti išspręstas ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. L. (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, L. L. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 2009-05-22 iki 2024-01-19 buvo išvykusi į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini). Nuo 1997-01-23 iki 2009-05-21 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva. Nuo 1990-01-11 iki 1997-01-23 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva. Šeiminė padėtis - mirusi santuokoje, sutuoktinis G. L. Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš šios pažymos bei byloje esančių gimimo įrašų, santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjai A. V. ir S. v. d. W. yra mirusios L. L. vaikai, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai.

Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad po motinos mirties jie kreipėsi į Šilutės rajono 3-jį notarų biurą dėl paveldėjimo tačiau notarė atsisakė priimti pareiškimus dėl to, kad L. L. nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o iš mirties įrašo matyti, kad ji mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei išaiškino pareiškėjams, kad Lietuvoje paveldėti turtą po L. L. mirties galima tik teismui nustačius, kad jos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje.

CK 5.4 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes. Kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietą suinteresuotų asmenų prašymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 4 dalis).

CK 2.12 straipsnis nustato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (1 dalis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (2 dalis).

Iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad L. L. nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 3/8 dalys: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat jai nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad L. L. niekada neketino atsisakyti Lietuvos pilietybės. Minėtame bute ji gyveno su savo vaikais - pareiškėjais. Dukra S. 2003 metais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), sukūrusi šeimą. L. L. liko gyventi su sūnumi A. (Duomenys neskelbtini) L. L. ištekėjo antrą kartą, jos sutuoktinis G. L. Po santuokos visi gyveno (duomenys neskelbtini). Būdama Lietuvoje, L. L. dirbo administracinius darbus (duomenys neskelbtini) fabrike Šilutėje, vėliau Šilutės (duomenys neskelbtini) fabrike. Šiame fabrike darbas buvo susijęs su chemikalais, gaunamos pajamos nedidelės, šeima gyveno vargingai, todėl, ištekėjusi antrą kartą, 2009 m. L. L. su vyru nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) dėl geresnio uždarbio, anot jos užsidirbti geresniam butui ir geresnei pensijai. Be lietuvių kalbos L. L. mokėjo tik rusų kalbą. Iš pokalbių su mama pareiškėjai žinojo, kad ji niekada neplanavo išvykti nuolat gyventi į užsienį, ypatingai nesimokė anglų kalbos, sakydama, kad neketina (duomenys neskelbtini) ieškotis draugų ir pasilikti ten nuolat gyventi. L. L. išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), bute liko gyventi sūnus A., todėl mama labai dažnai grįždavo į Lietuvą. L. L. savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo iki 2009-05-22 jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame ir gyveno. Ji dažnai grįždavo į Lietuvą, rūpinosi turimu turtu ir paveldėta sodyba (duomenys neskelbtini), niekada neplanavo parduoti sodybos bei buto ir taip nutraukti ryšius su Lietuva. 2016 m. sūnui A. išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), o po to 2020 m. į užsienį, išimtinai mama rūpinosi butu Šilutėje, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, niekam nenuomojo, kad galėtų visada, grįžusi į Lietuvą, gyventi savo namuose.

Iš į bylą pateikto kvito matyti, kad 2021-06-14 sumokėta 374,58 Eur už atliekų išvežimą bei šilumos tiekimo paslaugą. UAB „Šilutės šilumos tinklų“ 2022-08-23 Karšto vandens apskaitos prietaiso keitimo aktas, kuriuo užfiksuotas prietaiso, esančio (duomenys neskelbtini), pakeitimas ir kurį pasirašė L. L.

Duomenų byloje, kad L. L. turėtų turto kitoje šalyje, nėra. Apie jos socialinius, ekonominius ryšius kitoje šalyje taip pat nėra duomenų.

Byloje esanti 2022-08-12 automobilio nuomos sutartis, pasirašyta L. L., iš kurios matyti, kad ji Lietuvoje 2022-08-12 – 2022-09-02 laikotarpiui buvo išsinuomojusi automobilį.

Be to, iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad L. L. Lietuvoje nuolat palaikė glaudžius ryšius su pussesere A. B. Ši kartais padėjo jai rūpintis butu, esančiu Šilutėje. Lietuvoje gyvena sutuoktinio mama, todėl L. L. grįždavo aplankyti vyro mamos.

Į bylą pateiktos 2022 m. vasarą darytos nuotraukos, kuriose L. L. užfiksuota Lietuvoje su, anot pareiškėjų, savo artimaisiais.

Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatyta ir tai, kad prieš mirtį L. L. išreiškė valią būti palaidota Lietuvoje (duomenys neskelbtini) kapinėse, kurią pareiškėjai ketina įvykdyti, tačiau pareiškimo teikimo teismui metu ši valia dar nebuvo neįvykdyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad iki mirties L. L. nuolatinė gyvenamoji vieta (jos ekonominių, asmeninių ir socialinių interesų vieta) buvo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl tenkintinas pareiškėjų reikalavimas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad L. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo po L. L. mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Taip pat pareiškėjai prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po L. L. mirties (duomenys neskelbtini).

Iš 2024-08-09 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po L. L. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad po motinos mirties jie kreipėsi į Šilutės rajono 3-jį notarų biurą dėl paveldėjimo, tačiau notarė atsisakė priimti pareiškimus, nustačiusi, kad L. L. nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o iš mirties įrašo matyti, kad mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams buvo išaiškinta, kad Lietuvoje paveldėti turtą po L. L. mirties yra galima tik teismui nustačius, kad jos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo 2024-04-18, o trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo baigėsi 2024-04-19.

Pareiškėjų nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti: būtinybė teismo tvarka nustatyti palikimo atsiradimo po L. L. mirties vietą, kas lėmė tai, kad pareiškėjai turėjo surinkti advokato nurodytus įrodymus, gauti iš valstybės įstaigų reikalingus dokumentus, advokatas turėjo parengti procesinius dokumentus ir pateikti juos teismui, pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po L. L. mirties (duomenys neskelbtini) tenkintinas (CK 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo po L. L. mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V. D. W., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos L. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.