Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims: B. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais bei pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytais argumentais: V. V. mama D. B. mirė (duomenys neskelbtini) tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai visą laiką gyveno Kaišiadorių (duomenys neskelbtini). Ten yra likusi sodyba, įregistruota tėvelio vardu, kurią pareiškėja su savo šeima prižiūri, tvarko: apšienauja, turi lysvelę prie namų. Tėčio paveldėjimo reikalai nesutvarkyti. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 9-19814 taip pat buvo atkurta nuosavybės teisė mirusiai pareiškėjos mamai D. B. į bendrą 1,73 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri natūra suteikta (duomenys neskelbtini): 0,5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,2800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Gavusi apskrities viršininko sprendimą V. V. manė, kad daugiau nieko nereikia tvarkyti, tačiau dokumentai dėl žemės nuosavybės iki galo teisiškai nebuvo sutvarkyti. Ji su broliu B. B. yra pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą – palikėjos D. B. vaikai. Brolis B. B. nuo paveldėjimo atsisako, sutinka, kad visą mamos D. B. palikimą priimtų ji. Testamento D. B. nepaliko, paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Nei ji, nei brolis B. B. po mamos D. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą priėmė ji ir anksčiau nurodytą turtą (žemę su mišku) valdė kaip savo, visiškai juo disponuodama, naudodamasi, prižiūrėdama ir juo rūpindamasi kaip savo turtu. Mamos žemę po jos mirties 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškėja prižiūri, dirba (samdo žmones), moka mokesčius ir valdo kaip savo turtą. 2015 m. pavasarį ji norėjo atlikti žemės kadastrinius matavimus ir tik tada sužinojo, kad be paveldėjimo teisės liudijimo negali įteisinti 1,73 ha žemės, kuri yra mirusios D. B. vardu, nors visą laiką tą žemę dirba ir disponuoja kaip savo turtu. Po mamos D. B. mirties pareiškėjai taip pat liko jos asmeniniai, namų apyvokos daiktai, baldai ir kt. Ji pasirūpino mamos laidotuvėmis, prižiūri kapą ir sodybą. Nors niekada gerai nesigilino ir nežinojo paveldėjimo peripetijų, pareiškėja faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotasis asmuo B. B. raštu teismą buvo informavęs, jog su V. V. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka ir pretenzijų pareiškėjai neturi (b. l. 32, 33); teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sutinka su sesers pareiškimu. Ji rūpinasi žeme, prižiūri namą Lomenių k., kuriame tėveliai gyveno iki mirties. Ž. B. kaime prižiūri sesers šeima.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos V. V. paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. B. (b. l.: 9, 10, 11), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad D. B. būtų sudariusi testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 2 d.). V. V. ir suinteresuotasis asmuo B. B. yra įstatyminiai D. B. įpėdiniai, byloje nėra duomenų, kad D. B. po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio mirties būtų dar kartą susituokusi ar kad būtų turėjusi daugiau vaikų. Suinteresuotasis asmuo B. B. su V. V. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka ir pretenzijų pareiškėjai neturi, taigi palikimo priimti neketina.

Įstatyminiai įpėdiniai po D. B. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po mamos mirties likusio jos turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino (b. l. 13). Iš Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. pranešimo matyti, kad paveldėjimo byla po D. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13). Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja V. V. nurodė, kad ji motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinių įrodymų matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi po mamos mirties likusiais jos asmeniniais, namų apyvokos daiktais, baldais bei žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypais. Suinteresuotasis asmuo B. B. ir liudytojas K. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėja ir jos šeima prižiūri ne tik minėtus žemės sklypus, bet ir sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, kur V. V. ir B. B. tėvai gyveno iki mirties ir kuri įregistruota, pasak pareiškėjos, tėvo K. B. vardu. Įvertinus byloje pareiškėjos, suinteresuotojo asmens B. B. ir liudytojo K. V. paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja V. V. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos D. B. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo motinos palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į tai, V. V. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė konkrečią palikimo dalį – 1,73 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)., koreguotinas – paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos D. B. mirties 2001 m. gruodžio 6 d., faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.