Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-05-07 · Administracinė byla Nr. I-142-386/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-07
Bylos Nr.
I-142-386/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė
Pareiškėjas
R.A.R.
Trečiasis asmuo
R.A., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. K., I. P., V. P., V.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Gražina Mauručaitienė, Laimonas Gasiūnas
Kategorijos
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-142-386/2009Procesinio sprendimo kategorijos 13.3.1; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos R.A.R. atstovui advokatui Laimonui Gasiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens R.A. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, 2009-04-29 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R.A.R. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A. , Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. K. , A. K. , I. P. , V. P. , V. S. , V. S. dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R.A.R. skundu (b.l. 5-12) prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008-01-04 išduotą statybos leidimą Nr. 10/01-GK/08.

Pareiškėja skunde nurodo, kad yra buto, kurio adresas (duomenys neskelbti), savininkė, šiame bute gyvena. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis Debreceno g. 57, Klaipėda, yra sujungtas su kitu daugiabučiu gyvenamuoju namu, kurio adresas yra Debreceno g. 59, Klaipėda. Šiuos du daugiabučius gyvenamuosius namus jungia mūrinis intarpas, šio intarpo pirmame aukšte yra įrengta R. A. priklausanti kirpykla, kurios adresas Debreceno g. 59-1A, Klaipėda. Virš kirpyklos yra trys butai, minėto mūrinio intarpo antrame aukšte yra pareiškėjos butas. Mūriniame intarpe esanti kirpykla ir virš jos bei šalia esantys butai turi bendras sienas, bendrą šildymo sistemą ir bendrą stogą.

Skunde dėstoma, kad įsirengiant kirpyklą, įėjimas į ją buvo įrengtas iš Debreceno gatvės pusės. Šis įėjimas į kirpyklą yra iš kitos namo pusės nei pareiškėjos langai. Tai buvo vienintelis įėjimas į kirpyklą, pro kurį į kirpyklą ateidavo klientai. 2004 metais buvo atlikti kirpyklos rekonstrukcijos darbai, kurių metu į kirpyklos patalpas iš Taikos prospekto pusės buvo įrengtas įėjimas ir laiptai prieš jį, nutiestas apie metro pločio betoninių trinkelių takas per žolyną iki gatvės, taip pat kitoje kirpyklos pusėje (iš Debreceno gatvės pusės) iki ketvirto aukšto balkono buvo įrengtas kaminas. Minėtas įėjimas į kirpyklą buvo įrengtas išgriovus kirpyklos ir butų, esančių mūriniame intarpe, bendro naudojimo sieną, kuri yra nešanti gyvenamojo namo konstrukcija. Pareiškėja pažymi, kad įėjimą į kirpyklą įrengiant du pastatus jungiančioje sienoje, nebuvo atlikti jokie tyrimai ir skaičiavimai patvirtinantys, kad tokie sienos konstrukcijos pakeitimai yra galimi ir neturės neigiamos įtakos statiniui. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti neparengus kirpyklos rekonstrukcijos projekto ir negavus statybos leidimo. Tuo buvo šiurkščiai pažeistos Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies, 23 straipsnio 1 dalies normos nustatančios, kad statinio rekonstrukcijai statybos leidimas yra privalomas. Tai reiškia, kad kirpyklos rekonstrukcija yra savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad sužinojusi, jog kirpyklos rekonstrukcija yra savavališka statyba, 2007-08-06 pateikė Aplinkos ministerijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymus dėl kirpyklos atstatymo į ankstesnę padėtį. Tokį jos prašymą palaikė ir kiti mūriniame intarpe esančių butų savininkai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jos 2007-08-06 prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepagrįstai ir neteisėtai 2007-10-18 raštu Nr. 2.11-570-(12.21) atsisakė spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą. Tada pareiškėja 2007-11-22 Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė prašymą savo kompetencijos ribose imtis atitinkamų priemonių savavališkai atliktiems kirpyklos rekonstrukcijos padariniams pašalinti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2007-11-22 prašymą, 2007-12-17 raštu Nr. 7.9-646-R paprašė Klaipėdos apskrities viršininką pavesti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui neatidėliotinai imtis priemonių dėl savavališkos kirpyklos statybos darbų padarinių pašalinimo pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija jokių priemonių kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padariniams pašalinti nesiėmė. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareiškėja gavo 2008-02-14 raštą Nr. 2.11-75-(14.18) „Dėl Kirpyklos patalpų Debreceno g. 59-1A, Klaipėda“, kuriuo ši institucija vėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą. Minėtą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsisakymą spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą R.A. R. 2008-03-07 apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išnagrinėjusi 2008-03-07 skundą 2008-03-26 raštu Nr. 7.9-145-R paprašė Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atsakyti į ankstesnį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2007-12-17 raštą Nr. 7.9-646-R, kuriame suformuotų reikalavimų Klaipėdos apskrities viršininko administracija nebuvo įvykdžiusi. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracija vėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė spręsti kirpyklos savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo klausimą. Pareiškėja 2008-09-10 dar kartą kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, Klaipėdos miesto savivaldybę ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakydama į 2008-09-10 dienos prašymą 2008-10-09 raštu Nr. (31.1)-RS2-942 informavo pareiškėją, kad kirpyklos savininkei R. A. 2008-01-04 dieną buvo išduotas statybos leidimas kirpyklos patalpų kapitaliniam remontui.

Pareiškėjos manymu, Statybos leidimas Nr. 10/01-GK708 yra išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi informaciją apie savavališką statybą, privalėjo pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Procedūrines savavališkos statybos padarinių šalinimo taisyklės yra nustatytos Statybos įstatymo 18 straipsnyje ir Aplinkos ministro 2002-06-30 įsakymu Nr. 216 patvirtinto statybos techninio reglamente STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12 - 16.4 punktuose. Pagal paminėtų teisės aktų normas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi informaciją apie savavališkai atliktą kirpyklos rekonstrukciją privalo pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą, kuri įstatymais yra griežtai reglamentuota. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnai, be kitų privalomų atlikti veiksmų, turėjo surašyti savavališkos statybos aktą, išnagrinėti savavališkos statybos priežastis bei aplinkybes, paprašyti atitinkamų institucijų pateikti išvadas, ar tokia rekonstrukcija yra galima; gavę šias išvadas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnai privalėjo jas išnagrinėti ir pateikti Klaipėdos apskrities viršininkui pasiūlymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; Klaipėdos apskrities viršininkas, išnagrinėjęs savavališkos statybos aktą bei jį surašiusio pareigūno siūlymus dėl jos padarinių šalinimo, turėjo priimti vieną iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų: pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai rekonstruotos kirpyklos dalį ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi informaciją apie savavališką kirpyklos rekonstrukciją savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūros nepradėjo ir aukščiau nurodytų veiksmų ir priemonių nesiėmė.

Be to, pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo pareikalauti iš statytojos R. A. atstatyti kirpyklą į ankstesnę (iki savavališkos kirpyklos statybos buvusią) padėtį. Nagrinėjamu atveju savavališkos kirpyklos statybos padariniams pašalinti turėjo būti taikomos nuo 2006-11-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.103 straipsnių redakcijos, kurios nebenumatė galimybės įteisinti savavališką statybą. Tai reiškia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pradėjusi savavališkos kirpyklos statybos padarinių šalinimo procedūrą privalėjo pareikalauti iš statytojos R. A. atstatyti kirpyklą į ankstesnę (iki savavališkos kirpyklos statybos buvusią) padėtį, t.y. panaikinti į kirpyklos patalpas iš Taikos prospekto pusės įrengtą įėjimą išgriauti laiptus ir taką.

Pareiškėja argumentuoja, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti Statybos leidimo Nr. 10/01-GK/08, kuriuo yra įteisinamos savavališkos kirpyklos statybos. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti Statybos leidimo Nr. 10/01-GK/08, kuriuo yra įteisinama savavališka kirpyklos statyba (rekonstrukcija). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama šį statybos leidimą pažeidė Civilinio kodekso 4.103 straipsnį, Statybos įstatymo 28 straipsnį ir STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 12 - 16.4 punktų nuostatas. Minėtas statybos leidimas yra išduotas darbams, kurie jau faktiškai buvo atlikti. Tai yra savavališkos statybos įteisinimas atgaline data. Šie pažeidimai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą panaikinti Statybos leidimą Nr. 10/01-GK/08.

Pareiškėjos manymu, techniniame projekte statybos darbai nepagrįstai įvardijami kaip kapitalinis remontas, nes šie darbai pagal savo esmę turi būti laikomi rekonstrukcija. Nagrinėjamu atveju pagal Kirpyklos patalpų kapitalinio remonto, įrengiant antrą įėjimą, techninį projektą yra numatyta įrengti naują statinio elementą - duris, įėjimo laiptus, nutiesti taką .Tai reiškia, kad statinys yra pertvarkomas iš esmės, sukuriama jo nauja kokybė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (2004-03-25 įsakymo Nr. Dl-132) redakcija) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“ 9 punktu, techniniame projekte numatyti darbai turi būti laikomi ne statinio kapitaliniu remontu, bet statinio rekonstrukcija. Tai, kad techniniame projekte numatyti darbai turi būti laikomi statinio rekonstrukcija, yra akivaizdu iš techninio projekto priedo - Daugiabučio namo, Debreceno g. 59, Klaipėda, savininkų ir naudotojų viešo aptarimo protokolo. Šiame protokole prie darbotvarkės 3 klausimo yra nurodyta: „3 Svarstyta. Dėl projektinio pasiūlymo tvirtinimo. Pranešėjas R. A. : gyventojai supažindinti su Debreceno g. 59-1A kirpyklos rekonstrukcija. Nutarta: pritarti rekonstrukcijai pagal schemą<...>“. Šie įrašai reiškia, kad kirpyklos savininkė R. A. viešo aptarimo metu pripažino ir gyventojams nurodė, kad techniniame projekte numatyti darbai yra kirpyklos rekonstrukcija.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad kirpykla ir kiti butai mūriniame intarpe turi bendrą pamatą, sienas, stogą ir kitas bendras pagrindines namo konstrukcijas, taip pat bendras elektros, šildymo ir kitas komunikacijų sistemas. Statytoja R. A. , norėdama iškirsti minėtame mūriniame intarpe angą ir įsirengti įėjimą į kirpyklą iš Taikos prospekto pusės, nepriklausomai šių statybos darbų rūšies (tiek šiuos darbus laikant rekonstrukcija, tiek šiuos darbus laikant kapitaliniu remontu), visų pirma turėjo gauti abiejų - Debreceno g. 57 ir 59, Klaipėdoje, daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų daugumos sutikimus. Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu Debreceno g. 59, Klaipėdoje, yra 145 butai. Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu Debreceno g. 57, Klaipėdoje, yra 60 butų. Bendrai per abu šiuos namus viso butų yra 205, statytoja R. A. turėjo gauti ne mažiau kaip 103 bendraturčių sutikimus, bet privalomo skaičiaus bendratučių sutikimų negavo. Prie techninio projekto yra pridėtas daugiabučių gyvenamojo namo Debreceno g. 59, Klaipėda, savininkų ir naudotojų viešo aptarimo protokolas. Šiame protokole yra nurodyta, kad kirpyklos rekonstrukcijos projektui pritarė 78 asmenys. Tačiau šių asmenų pritarimo (jeigu daryti prielaidą, kad šie asmenys iš tikro yra atitinkamų butų savininkai, techninio projekto medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys iš tikro yra atitinkamų butų savininkai) nepakanka.

Dėl savo subjektinės teisės ginčyti statybos leidimą pareiškėja nurodo, kad ginčijamas statybos leidimas Nr. 10/01-GK/08 jos teises ir įstatymų saugomus interesus pažeidžia tuo, kad šis statybos leidimas yra išduotas rekonstrukcijai bendro naudojimo objekto (mūrinio intarpo sienos) be pareiškėjos, kaip bendratutės, sutikimo. Kirpykla yra po jos butu, naujai įrengtas įėjimas yra tiesiai po pareiškėjos langais. Kirpyklos darbuotojai ir klientai automobilius parkuoja tiesiog po buto langais, atidarant ir uždarant kirpyklos patalpas girdisi didžiulis apsauginių žaliuzių pakėlimo ir nuleidimo triukšmas, įeinant į kirpyklą pro naujai įrengtą įėjimą nuolat trankomos durys, vasaros metu pro praviras duris iš kirpyklos sklinda papildomas triukšmas (muzika, fenų ir kitų prietaisų skleidžiami garsai) ir kvapai, kirpyklos darbuotojai ir klientai rūko lauke ant kirpyklos laiptų po pareiškėjos buto langais, vakarais iki išnaktų ant naujai įrengtų laiptų sėdi, girtuokliauja ir triukšmauja paaugliai. Visa tai trikdo pareiškėjos ramybę, kenkia gyvenimo sąlygoms, pažeidžia pareiškėjos teisę į sveiką gyvenimą. Pareiškėjos nuomone, naujai įrengtas įėjimas betarpiškai turi neigiamos įtakos jos gyvenimo ir veiklos sąlygoms.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjos atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 47-48) su skundu nesutinka. Nurodo, kad 2008-01-04 statybos leidimas Nr. 10/01-GK/08 kirpyklos patalpų, adresu Debreceno g. 59-1a kapitaliniam remontui išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsniu. Kad gautų statybos leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui įteikė minėtame straipsnyje išvardintus dokumentus. Viename iš paminėtų dokumentų buvo pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo kirpyklos patalpų adresu Debreceno g. 59-1a apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2004-05-26 pažymėjimas. Iš šio pažymėjimo akivaizdu, kad kirpykla yra name Nr. 59. Projekte buvo pateiktas ir daugiabučio gyvenamojo namo, Debreceno g. 59, Klaipėdoje, savininkų ir naudotojų viešo aptarimo protokolas su viešo aptarimo dalyvių sąrašu ir parašais, kuriuos 2007-12-06 patvirtino minėtą namą administruojančios bendrovės UAB „Debreceno valda“ direktorė. Šiame protokole dauguma savininkų pritarė netgi kirpyklos patalpų rekonstrukcijai, tačiau statybos leidimas išduotas tik patalpų kapitaliniam remontui atlikti – vadinasi buvo atlikti mažesnės apimties statybos darbai. Savivaldybės administracijos specialistai neprivalo važiuoti į vietą ir tikrinti butų vietų ir savininkų autentiškumą. Už tai yra atsakingas namo administratorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 18 punktu, iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento negautas raštas dėl savavališkos statybos fiksavimo. Todėl Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistai negalėjo nepriimti techninės dokumentacijos statybos leidimui gauti. Statybos leidimas išduotas kapitaliniam remontui, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktu „statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai: I statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai - balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose“. Šiame apibrėžime yra akcentuota, kad fasade gali būti įrengiamas naujas elementas - durys.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepime (b.l. 54-57) su skundu nesutinka. Nurodo, kad negyvenamąsias patalpas, adresu Debreceno 59A-1, Klaipėdos mieste, įsigijo 2004 metais balandžio 21 dieną pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Jau patalpų įsigijimo metu jos VĮ Registrų centras buvo įregistruotos kaip „kirpyklos patalpos“ ir į šias patalpas buvo įrengti du įėjimai: iš Debreceno g. ir iš Taikos pr. Tai, kad kuris nors įėjimas yra įrengtas R. A. nekilo abejonių. Jokių problemų dėl šių įėjimų nebuvo iki 2007 metų vasaros, kol tarp kirpyklos klientės ir pareiškėjos nekilo asmeninio pobūdžio konfliktas. Po to pareiškėja pradėjo rašyti skundus į įvairias instancijas, grasindama, kad nutrauks kirpyklos veiklą. Tik 2007 metų pabaigoje iš buvusio pardavėjo sužinojo, kad antrasis įėjimas į kirpyklą yra įrengtas be įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo. Kadangi antrasis įėjimas į kirpyklą buvo įrengtas iki 2004 metų balandžio 21 d., t.y. iki jai įsigyjant patalpas ir galiojant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2003.12.30. redakcijai, kurios 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo numatyta galimybė įteisinti savavališką statybą, todėl ji (R. A. ) kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo. Įrengiant antrąjį įėjimą nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, nebuvo surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas, todėl nebuvo kliūčių įteisinti šią statybą. R. A. 2007 metų spalio mėnesį kreipėsi į R. J. projektavimo firmą, buvo paruoštas techninis projektas, 2008 metų sausio 4 dieną buvo išduotas statybos leidimas Nr. 2197-4000-4018:002. Šiam leidimui išduoti nebuvo jokių kliūčių, nes nebuvo nustatyti jokie statybos įstatymo pažeidimai. Įrengtas antrasis įėjimas į kirpyklą buvo įteisintas, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Visiškai nepagrįstai pareiškėja skunde nurodo, kad antrasis įėjimas į kirpyklą yra „įrengtas išgriaunat bendro naudojimo sieną, kuri yra nešanti gyvenamojo namo konstrukcija“. Įėjimas yra įrengtas vietoj buvusio lango ir jokios pagrindinės namo konstrukcijos nėra pažeistos. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai, kad nebuvo atlikti jokie tyrimai ir skaičiavimai patvirtinantys, kad tokie sienos konstruktyvo pakeitimai yra galimi ir neturės neigiamos įtakos statiniui, yra nepagrįsti. Pareiškėja skunde nurodo, kad statybos darbai projekte nepagrįstai įvardinti kaip kapitalinis remontas, nes, pareiškėjos nuomone, tai atitinka pastato rekonstrukciją. Statybos darbų techninį projektą ruošė specialistai.

Taip pat R. A. atsiliepime nurodoma, kad neteisingai pareiškėja skunde yra nurodžiusi, kad įrengiant antrąjį įėjimą nebuvo gautas bendraturčių sutikimas. Visų pirma, remonto darbai buvo atliekami adresu Debreceno g. 59, Klaipėdos mieste. Šio namo savininkų daugumos sutikimas buvo gautas ir šių asmenų sąrašas yra pridėtas prie techninio projekto. Pareiškėja nėra bendraturtė ir jos sutikimas buvo visiškai nereikalingas remonto darbų atlikimui. Dėl to, kad pareiškėja nėra bendraturtė, ji neturi teisės ir ginčyti leidimą statybai. Ji yra visiškai kito daugiabučio namo gyventoja, kurios teisės dėl įrengto įėjimo nebuvo pažeistos. Namas, kuriame gyvena pareiškėja, yra įsteigęs daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri atstovauja ir gina savininkų interesus. Pareiškėja suteikia sau daugiau teisių nei jai numato įstatymas ir tokiu būdu, nepagrįstai kreipiasi į teismą teisminės gynybos.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Jos atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija, A. K. , A. K. , I. P. , V. P. , V. S. , V. S. atiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovės atstovei ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Skundas atmestinas.

Pareiškėja R.A.R. ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2008-01-04 išduotą statybos leidimą Nr. 10/01-GK/08 (skundo priedai, lapas 1). Leidimas yra išduotas statytojai R. A. kirpyklos patalpų, esančių Debreceno g. 59-1a, Klaipėda, kapitaliniam remontui, įrengiant antrą įėjimą.

Pareiškėja skundą grindžia argumentais, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nevykdė savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros; kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neteisėtai ir nepagrįstai išdavė statybos leidimą, nes savavališkos statybos įteisinimas pagal galiojančius teisės aktus buvo negalimas; kad įvykdyti statybos darbai yra ne statinio kapitalinis remontas, o rekonstrukcija; kad statytoja neturi daugiabučių namų, Debreceno g. 57 ir 59, butų savininkų, tarp jų - pareiškėjos, sutikimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 22 straipsnio 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šia teisės norma yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–170/2004).

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos teisės yra pažeistos, nes pagal ginčijamą statybos leidimą be jos, kaip bendraturtės, sutikimo yra leidžiama rekonstruoti bendro naudojimo objektą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normos, užtikrinančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių apsaugą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, užtikrina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta: kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti inter alia dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina, kad turi būti pateikiamas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pareiškėjos butas, tiek kirpykla yra mūriniame intarpe, kuris jungia daugiabučius namus, Debreceno g. 57 ir 59, Klaipėda (skundo priedai, lapai 50, 57). Kita vertus, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja R.A.R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (skundo priedai, lapas 3),o kirpykla, kurios rekonstrukcijai išduotas skundžiamas leidimas, yra daugiabučiame name, esančiame Debreceno g. 59, Klaipėda, t.y. yra priskirta kitam daugiabučiam namui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktai). Įvertinęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, teismas pažymi, kad jie nenumato atvejų, kai statytojas privalėtų pateikti kito daugiabučio namo butų savininkų sutikimą. Savivaldybės administracija, reikalaudama tokio sutikimo iš statytojo, viršytų savo įgaliojimus ir pažeistų statytojo teises.

Be to, iš aiškinamojo rašto „Statinio architektūra. Kirpyklos patalpų kapitalinis remontas, įrengiant antrą įėjimą Debreceno g. 59-1a“ (skundo priedai, lapas 57) matyti, jog įrengiant antrą įėjimą, yra vietoj esamo lango suformuojamos durys - vitrina nelaikančioje sienoje. Pažymėtina, kad laikančiosios sienos yra tos, kurios be savo svorio atlaiko dar ir kitų konstrukcijų svorį ir perduoda jį pamatams. Tuo tarpu nelaikančios sienos riboja namą iš išorės ir laiko savo svorį tik vieno aukšto ribose, remdamosi į kitus pastato laikančiuosius elementus. Teismas daro išvadą, kad pagal skundžiamą leidimą atlikti darbai nelaikančioje sienoje neįtakoja kituose aukštuose esančių konstrukcijų arba laikančių sienų, todėl nėra pagrindo teigti, kad remontas gali turėti įtakos daugiabučio namo, Debreceno g. 57, Klaipėda, konstrukcijoms.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2007-12-06 daugiabučio namo, Debreceno g. 59, Klaipėda, savininkų ir naudotojų viešo aptarimo protokolas Nr. 6, kuriuo nutarta pritarti rekonstrukcijai pagal pateiktą schemą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl susirinkimo ydingumo, nes dalyvavo ne tik butų savininkai, bet ir naudotojai, sutikimą davė tik vienas iš sutuoktinių, neįtakoja pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Teismui konstatavus, kad daugiabučio namo, esančio Debreceno g. 57, Klaipėda, gyventojų sutikimas nėra numatytas įstatyme, darytina išvada, kad pareiškėja nėra įgaliota ginti kito daugiabučio namo butų savininkų teisių, todėl šiuo pagrindu ginčyti statybos leidimo teisėtumo ji neturi teisinio pagrindo.

Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad naujai įrengtas įėjimas betarpiškai turi neigiamos įtakos jos gyvenimo sąlygoms ir kokybei dėl to, kad kirpyklos darbuotojai ir klientai parkuoja automobilius po pareiškėjos langais, girdisi apsauginių žaliuzių triukšmas, trankomos durys, iš kirpyklos sklinda triukšmas ir kvapai, ant naujai įrengtų laiptų rūkoma ir girtaujama.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-10-18 rašto Nr. 2.11-570-(12.21) (skundo priedai, lapas 13) bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-02-14 rašto Nr. 2.11-75-(14.18) (skundo priedai, lapas 18) nustatyta, kad Debreceno g. 59-1a kirpyklos patalpos vietoje buvusių kūrybinių dirbtuvių įrengtos 1996 metais pagal architektės S. S. parengtą projektą. Komisijai patikrinus atitikimą projektui ir normų reikalavimams, įrengus garso izoliaciją ir vertikalų ventiliacijos ortakį iki penkiaaukščio pastato stogo, kirpykla 1996-10-22 pripažinta tinkama naudoti. 2008-01-04 gauta informacija iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro apie atliktą kirpyklos Debreceno g. 59-1a patikrinimą. Patikrinimo metu Lietuvos higienos normų pažeidimų nenustatyta. Atlikus ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo lygio matavimus nustatyta, kad darbo metu nedirbant ir dirbant kirpyklos darbo įrangai, taip pat neviršijo higienos normų leidžiamų dydžių. Įrodymų, kurie galėtų paneigti šių patikrinimų duomenis, pareiškėja nepateikė, todėl atmetami argumentai, esą išduotas statybos leidimas pažeidžia higienos normas ir taip pažeidžia pareiškėjos teises. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytų asmenų (klientų, nepilnamečių) veikla, jeigu ji pažeidžia teisės aktus, užtraukia kitokio pobūdžio teisinę atsakomybę, tačiau neturi įtakos statybos leidimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nustačius, jog ginčijamas statybos leidimas nėra susijęs su pareiškėjos, kaip daugiabučio namo buto savininkės, teisėmis, taip pat kitaip nėra pažeistos jos materialinės teisės, laikytina, kad R.A.R. neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos leidimą kitais pagrindais (dėl statybų legalizavimo procedūros, statybos leidimo turinio).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti reikalavimo teisę (teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama teisė) administracinėje teisenoje turintys subjektai. Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo teismas įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t.y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Darytina išvada, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d. konsultacija Nr. 93).

Teismas pažymi, kad pareiškėja nėra pareiškusi reikalavimų Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, neginčija jos veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nevykdė savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nes tai nėra bylos ginčo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87, 88 straipsnio 1 punktu,

nuspre ndžia:

Pareiškėjos R.A.R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėAlona RomanovienėEglė Kiaurakytė