- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- A15.-29-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01147-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- K. L.
- Kategorijos
išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos) bei 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja M. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos) bei 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad S. Š. 2018 m. lapkričio 13 d. 8.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo krautuvą, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vykdydamas darbus, išvažiavo iš kiemo atbuline eiga, taip dalyvaudamas viešajame eisme susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu „Vokswagen Beetle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis (žala virš 750 Eurų), vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino pėsčiomis palikęs krautuvą. Eismo įvykio metu krautuvas buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
Šalies argumentai
S. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną dirbo, lygino žvyrą. Atsistūmė 2 metrus, stovėjo nukentėjusioji, išdaužė posūkio stikliuką. Atėjo „Babcat“ savininkas ir su nukentėjusiąja susitarė. Išdaužė tik stikliuką, o nori, kad atlygintų už tai, ko jis nepadarė. Susitarė, kad savininkas sutvarkys mašiną, o jis baigė darbus ir išėjo. Tai buvo 2018-11-13 8 val. (duomenys neskelbtini), ties 20 namu. Transporto priemonė priklauso A. M.. Jie kartu atvažiavo, jis norėjo pasimokyti dirbti su „Bobcatu“. Teisės vairuoti tokią transporto priemonę neturi. Ten nebuvo didelio judėjimo, todėl važiavo, negalvojo, kad kas blogo nutiks. Automobilis buvo ant kelio, jis jo nematė. Atsistumdamas atbulas atsitrenkė. Išdaužė dešinio posūkio stikliuką. Išlipus atėjo A. M. ir jie tarėsi dėl žalos. Įvykio vietoje nukentėjusioji buvo prie mašinos. Jie tarėsi dėl žalos už išdaužtą posūkio stikliuką. Vakare turėjo susitikti ir išsiaiškinti. A. M. skubėjo, turėjo parsivežti autobusą, todėl išvažiavo. Kaip turėjo elgtis po įvykio, nežino. Vakare grįžo į įvykio vietą, bet krautuvo nerado. Skambino į policiją, pasakė, kad išvežtas. Sutinka, kad sukėlė įvykį, bet nukentėjusioji nesilaikė saugaus atstumo. Jei kažkas dirba, turi žiūrėti. Jis, dirbdamas su kaušu, žiūri į priekį, o ne atgal. Judėjo atbuline eiga. Iš įvykio vietos nepasišalino, jie susitarė, todėl jis išėjo namo. Deklaracijos nepildė, pasielgė netinkamai. Kad transporto priemonė neapdrausta privalomuoju draudimu, neatlikta techninė apžiūra ir neregistruota, jis nežinojo. Su žala nesutinka. Kodėl protokole nurodė, kad su pažeidimu sutinka, nežino. Buvo blaivus. Jis kaltės neprisiima sau, jis ir vairavo. Nesutinka dėl žalos. Išdaužtas stikliukas. Kad išdaužta lempa nesutinka, tai visai kitas įvykis. Dvi dienos praėjo, buvo viskas gerai, o po to iškrito. Jis nefotografavo, tai darė policijos pareigūnai. Nepriklausomų vertintojų nurodytų apgadinimų nepripažįsta. Yra policijos pareigūnų darytos nuotraukos ir jam neįdomu, kokie ekspertai ir ką atliko.
Nukentėjusioji K. L. teismo posėdyje parodė, kad 2018-11-13 važiavo į darbą, (duomenys neskelbtini) ties 20 namu pamatė atbuline eiga važiuojantį „Babcat“ traktorių, kuris trenkėsi. Išlipo vairuotojas, sakė atlygins žalą. Pasakė savo telefono numerį, o ji jam dar paskambino, kad įsitikintų, jog numeris tikrai jo. Pavažiavo gal 1 metrą ir sustojo, kvietė policiją. A. M. jai liepė atšaukti policiją, sakė pildys deklaraciją. Jis jai darė spaudimą. Jai sugadino pusę dienos, teko atšaukti klientus. Policijai rašė paaiškinimus, jie jai liepė per tris dienas kreiptis į draudimą. Kreipėsi į „Lietuvos draudimą“, nes ten apdraustas automobilis, bet jie nukreipė pas nepriklausomus ekspertus. Dėl to įvykio iškrito lempa. Jie įvertino 890,02 eurų su PVM. Dar už jų suteiktas paslaugas sumokėjo 193,60 eurų. Buvo įskeltas bamperis, išdaužtas stiklas ir sugadinta lempa. Ne jos kompetencija spręsti apie apgadinimus. Su S. Š. parodymais iš dalies sutinka, nes jis stovėjo šalia, o A. M. vairavo. Jis priėjo prie jos, pasakė vardą, pavardę, davė telefono numerį. Vakare „Facebook“ įvedė vardą, pavardę ir pamatė, kad tai tas pats žmogus. Jis su ja kalbėjo, bet policijos nesulaukė. Mano, kad nelaukė, nes buvo neblaivus, ji užuodė. S. Š. ant jos šaukė, kad nežiūri, kur važiuoja, A. M. jį nutildė. Policijos pareigūnai pildė dokumentus, ji su sūnumi ėjo į namus. „Babcat“ įvažiavo į 20 namo kiemą ir ten buvo paliktas. Deklaraciją ji pradėjo pildyti, bet kai pasišalino vairuotojas, jos nebeužpildė. Nurodė vardą, pavardę, telefono numerį. S. Š. ir A. M. pasišalino pėsčiomis. Jie nesusitarė dėl žalos. Ji liko laukti policijos, o S. Š. ir A. M. išėjo. Sakė, jog vakare atvažiuos ir pats sutvarkys automobilį. Posūkio stikliukas išdužo, A. M. bandė įstatyti jį atgal, rinko šukes. Sakė nieko čia nėra, bamperį pašpakliuos ir viskas bus gerai. Viskas įvyko 8.45 val., buvo jau šviesu ir viskas gerai matėsi. Pavažiavo 1 metrą tiesiai ir sustojo. Ji yra tikra, kad vairavo A. M.. Buvo trečias asmuo, jis jai siūlė kavos. Liepė nestresuoti. Negali pasakyti, ar jis matė įvykį. Į kiemą „Babcat“ įvarė A. M.. Ekspertas N. G. automobilio apgadinimus vertino kitą dieną po įvykio. Į juos kreipėsi, taip patarė „Lietuvos draudimo“ konsultantas, nes nebuvo žinomas kaltininkas. Ji nepažįsta nei A. M., nei S. Š.. Neturi jokių nuoskaudų. Nori, kad atsakytų tas kuris vairavo, o ne tas, kuris prisiima kaltę. Ji negalėjo klysti, nes puikiai matė, kaip S. Š. stovėjo gatvėje dar prieš įvykį, vairavo A. M.. Matė, kaip iš krautuvo išlipo A. M.. Sako tai, ką matė, neturi tikslo kaltinti kito asmens. Šių asmenų nepažįsta. Aiškiai viską matė, kas kur stovėjo, kas išlipo iš krautuvo. Visas aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnams. Puikiai atpažįsta asmenį, kuris vairavo krautuvą. Ji nėra suinteresuota apkaltinti kitą asmenį, neturi asmeniškumų, jų jokie santykiai nesieja. Nepažįsta asmenų visiškai, neturi nuoskaudų, nes jai jau žalą atlygino draudimas ir nepriklausomas žalos atlyginimo biuras. Nusprendė, kad padaryta 709 Eur žala, ji sutiko su jais, neturi tikslo prieštarauti, pasipelnyti, nori kuo greičiau pamiršti įvykį. Dėl šio eismo įvykio išdužo lempa. Prieš įvykį ar po įvykio kito eismo įvykio neturėjo. Turi susirašinėjimus su vyru, kur klausia jo, kodėl iškrito lempa. Draudimo ekspertai nustatė, kad lempa iškrito dėl įvykio. Pajudėjus iš vietos, lempa iškrito, nes buvo pažeista.
Transporto priemonės savininkas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad anksti ryte atvežė „Bobcat“, parodė S. Š., kaip reikia dirbti. Pravažiavo pats, o tada važiavo S. Š.. Atvažiavo nukentėjusioji, ten gatvelė siaura ir traktorius truputį užvažiavo ant kelio. Važiavo atbulas, tuoj sustabdė, bet kliudė. Jis moteriškei davė telefono numerį ir sakė, kad vakare susitiks, tada bus vyras ir su juo susitars. Išdužo posūkio stikliukas, bet lemputė nesudužo. „Bobcat“ pastūmė į šalį, kad netrukdytų ir išskubėjo į Vilnių. Turėjo parsivežti ant pagrindinio kelio paliktą autobusą. Traktorių paliko įvykio vietoje, kad negalvotų, jog pasišalino. Važiuojant į Vilnių jam daug kas skambino, bet važiuodamas negali kalbėti, todėl neatsiliepė. Grįžęs nuvažiavo pasiimti traktoriaus, bet jo nebuvo. Sužinojęs, kad traktorius policijoje, važiavo pas juos. Vežė S. Š., nes jis vairavo. Yra išmatuoti aukščiai, įvykis aiškiai matyti. Jis sutiktų nupirkti automobilį ir pabandyti. Jam po kelių dienų skambino A. ir pasakė, kad nebuvo posūkio stikliuko, o dabar jau ir lempos nėra. Tyrėjos ir policininkų parodymai nesutampa. Jis nežino ir negali pasakyti, kaip sugadinta lempa. Yra liniuotė ir matavimai, neįmanomi dalykai, kaip taip gali būti. Tyrėja ir policijos pareigūnai sakė, jei reikės kviesti juos į teismą. Jis nebuvo išgėręs. Su tralu važiavo į Vilnių. Turi teises ir visas kategorijas, neturi tikslo meluoti, nes baudos žymiai mažesnės. Jis serga kepenų hepatitu ir alkoholio nevartoja. Kad S. Š. neturėjo teisių, jis žinojo. Žino, kad negalima duoti transporto priemonės neturinčiam teisės vairuoti. „Babcat“ neregistruotas, techninė apžiūra neatlikta ir neapdraustas. Važiavo atbuline eiga ir vienu ratu užvažiavo ant kelio. Tartis ėjo jis, nes jis yra transporto priemonės savininkas. Deklaraciją suforminti reikėjo po įvykio. Bet eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes susitarė. Jei nesuformini deklaracijos, reikia pranešti policijai. Nukentėjusioji pasitraukė, todėl jis buvo ramus, kad policijos nekvies. Nuvažiavo 15 metrų ir sustojo, bet jis skubėjo, todėl išvažiavo. Pagalvojo, kad vakare viską sutvarkys. Nukentėjusiosios nepažįsta, neįsivaizduoja, kodėl ji juos apkalba. Ji jam skambino dėl žalos, bet kai sužinojo, kad nėra lempos, su ja daugiau nekalbėjo. Yra nuotraukos, policijos atliktas tyrimas ir teismas ištirs. Jis nemeluoja, kad buvo blaivus, nes turėjo teises, buvo blaivus ir jam būtų buvusi mažesnė bauda. Pasišalino, nes nukentėjusioji nuvažiavo. Jei nebūtų niekur važiavusi, jis irgi nebūtų važiavęs. Paliko traktorių, nors galėjo išsivežti, tralas buvo vietoje. Magistralėje telefonu nekalba, kad skambina policijos pareigūnai, nežinojo. Yra policijos duomenys, buvo įvykis, užtai ir sumokės. Jis nukentėjusios atsiprašė. Dėl lempos kitas įvykis. Su šiuo įvykiu tai nesusiję.
Liudytoja M. D. teismo posėdyje parodė, kad nelabai prisimena įvykio. Pamena tik moterį (K. L.). Spalio mėnesį gavo pranešimą apie įvykį, į kurį vyko su kolega. Buvo techninis eismo įvykis, vienas iš vairuotojų pasišalino. Nuvykę į vietą, rado moteriškę, kuri teigė, kad traktoriuku tvarkė kelią, o ji važiavo gatve. Traktoriukas važiavo atbulas ir kliudė jos automobilį, traktoriukas nuvyko į namo kiemą ir iš jo išlipo vairuotojas. Vyriškis priėjo pasiaiškinti, kas nutiko. Lyg sakė, kad viską sutvarkys. Moteris norėjo susipildyti eismo įvykio deklaraciją, vyriškis nenorėjo. Iškvietė pareigūnus, atvykę rado moteriškę ir užrakintą traktoriuką. Tiksliai neprisimena, ar moteris nurodė vyrą, kuris vairavo traktoriuką. Apžiūrėjo teritoriją, kolega nuėjo į namą, durų niekas neatidarė, kieme ir gatvėje jokių asmenų nebuvo. Prieš tai dar buvo atvykęs kitas ekipažas, kuris teigė, kad irgi nieko nebuvo. Tiksliai nepamena, ar ji ieškojo asmens, kuris apgadino automobilį. Skambino nukentėjusiosios nurodytu telefono numeriu, bet niekas neatsiliepė. Neprisimena, kiek laiko truko skambinėjimas nurodytam asmeniui. Teismas gali remtis tarnybiniu pranešimu, nes rašė tai, ką jai pasakė moteris. Neprisimena transporto priemonės savininko, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Automobiliui „VW Beetle“ buvo apgadintas priekinis bamperis, daugiau apgadinimų neprisimena. Nepamena, ar automobilio lempos buvo apgadintos. Fotografavo apgadinimus. Nepamena, ar buvo fiksuoti apgadinimai automobilio apžiūros akte. Nepamena, ar pildė apžiūros aktą automobiliui “VW Beetle”. Ne visada pildo apžiūros aktus. Apžiūrėjo automobilį, apgadinimus gal užfiksavo tarnybiniame pranešime, suvedė į eismo įvykio sistemą. Sistemos duomenys turėtų būti ketvirtame bylos lape. Tai prie eismo įvykio schemos nurodyti papildomi duomenys.
Liudytoja M. P. teismo posėdyje parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu susidūrė krautuvas ir lengvasis automobilis „VW Beetle“. Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini), krautuvas iš kiemo išvažinėjo atbuline eiga, dėl ko jie susidūrė. Nustačius krautuvo savininką, iš bylos duomenų nustatė vairuotoją S. Š.. Vairuotojas neturėjo atitinkamos vairavimo kategorijos, dėl ko galėjo šalintis iš įvykio vietos. Buvo surašytas protokolas. Pas ją atėjo krautuvo savininkas ir nurodė, kas vairavo krautuvą. Transporto priemonės vairuotoją nustatė per savininką. Savininkas pateikė nuosavybės dokumentus, geranoriškai padėjo išaiškinti teisės pažeidimą. Nepamena įvykių eiliškumo, bet savininkas buvo suinteresuotas atsiimti krautuvą iš aikštelės. Nukentėjusioji buvo atvykusi iš karto po įvykio, po to buvo bendrauta telefonu. Nukentėjusioji nurodė vardą, pavardę ir telefono numerį, nes ji manė, kad krautuvą vairavo transporto priemonės savininkas. Savininkui atėjus pas ją, šis nurodė kitą asmenį. Priežastys, kodėl galėjo šalintis iš eismo įvykio vietos, buvo tos, kad galėjo būti neblaivus, neturėjo vairavimo kategorijos. Savininkas paklausė, ar gali prisiimti kaltę, nes turi visas vairavimo kategorijas. Tyrimui tęsiantis, paaiškėjo kitos aplinkybės, mano, kad nukentėjusioji galėjo sumaišyti asmenis. Nukentėjusioji sakė, kad po įvykio prie jos priėjo žemesnis vyras, pagal apibūdinimus atitinkantis transporto priemonės savininką, įvyko kažkoks konfliktas, jie nesusitarė. Tikėtina, kad nukentėjusioji apsipažino. Nepamena, kodėl administracinio nusižengimo protokolas buvo anuliuotas, gal buvo padaryta kokia techninė klaida. Anuliuoto protokolo ir galutinio protokolo asmuo yra tas pats. Savininkas ir vairavęs asmuo prisipažino, paaiškino aplinkybės. Neturi pagrindo manyti, kad vairavo savininkas, nes jie abu pas ją buvo, davė paaiškinimus. A. M. norėjo prisiimti kaltę, nes numatyta bauda jam būtų ženkliai mažesnė, jei nėra baustas metų bėgyje, teisės nebūtų atimamos. Savininką ir S. Š. apklausė ne eismo įvykio dieną. Savininkas greitai su ja susisiekė. Telefono numeris, kurį pateikė nukentėjusioji, buvo savininko. Kai kalbėjo su A. M., jis sakė, kad po įvykio jis kalbėjosi su nukentėjusiąja, dėl to nukentėjusiajai galėjo pasirodyti, kad vairavo A. M.. A. M. atsakingas už objektą, kur dirbo, dėl to ėjo aiškintis. Nepamena, koks buvo matomumas, ar dėl to nukentėjusioji galėjo suklysti. Automobiliui „VW Beetle“ buvo apgadintas priekinis bamperis, buvo apgadintos 2-3 detalės, daugiau apgadinimų nepamena. Pamena, kad buvo daužtas kampelis prie lempos, dar buvo įbrėžtas žibintas.
Be teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų teismas remiasi ir kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, K. L., S. Š., A. M. paaiškinimais, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, transporto priemonės pirkimo dokumentais, pirkimo-pardavimo sutartimi, sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui, transporto priemonės „Volkswagen Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nusižengimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad įvykio metu vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, o A. M. susitarus su nukentėjusiąja dėl padarytos žalos atlyginimo, teigė išėjęs iš įvykio vietos. S. Š. taip pat aiškino, kad jis nežinojo, jog transporto priemonė neapdrausta privalomuoju draudimu, neregistruota ir jai neatlikta techninė apžiūra. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu S. Š. nurodė, kad neprisiima šio įvykio savo atsakomybėn, nes jis ir vairavo krautuvą, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Transporto priemonės savininkas A. M. teismui taip pat tvirtino, kad įvykio metu krautuvą vairavo S. Š., būtent S. Š. sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į nukentėjusiosios automobilį. Tačiau teismas tokius asmenų paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, nes juos paneigia kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. L. tvirtino, jog ji aiškiai matė įvykį, matė, kad įvykio metu krautuvą vairavo ne S. Š., o transporto priemonės savininkas A. M., pastarasis iš karto po įvykio išlipo iš transporto priemonės, ėjo su ja tartis dėl žalos atlyginimo, tuo tarpu S. Š. stovėjo šalia transporto priemonės, bet jos nevairavo. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad viskas įvyko 8.45 val., tada buvo jau šviesu ir viskas gerai matėsi, ji yra tikra, kad vairavo A. M., sako tai, ką matė, neturi tikslo kaltinti kito asmens, nes ji nepažįsta nei A. M., nei S. Š., jų atžvilgiu neturi jokių nuoskaudų, tiesiog nori, kad atsakytų tas, kuris vairavo, o ne tas, kuris prisiima kaltę. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas joks K. L. suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti kitą asmenį administracinių nusižengimų padarymu. Dar daugiau, asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, ji nurodė ir iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Paminėtina ir tai, kad nei S. Š., nei A. M. taip pat teismui negalėjo įvardinti jokių priežasčių, dėl ko nukentėjusioji galėtų būti šališka ar siektų kurį nors apkalbėti. Šiuo atveju atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajai visą patirtą žalą jau yra atlyginęs draudimas.
Bylos medžiaga liudija ir tai, kad nukentėjusioji viso proceso metu buvo nuosekli. Iš 2018-11-13 K. L. rašyto paaiškinimo matyti, kad įvykus eismo įvykiui, vairuotojas įkalbinėjo nukentėjusiąją nekviesti policijos, bandė susitarti, teigdamas, kad atlygins žalą ir sutvarkys automobilį, davė savo telefono numerį. Paminėtina ir tai, kad nukentėjusioji paaiškinime nurodė ir vairuotojo išvaizdą, kad jis apie 45 m. amžiaus, tamsaus gymio, apie 170 cm ūgio, nurodė galinti ji atpažinti. Teismo posėdžio metu K. L. atpažino ir aiškiai teigė, kad krautuvą vairavo būtent A. M.. Iš byloje esančio policijos pareigūnės M. D. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad nukentėjusioji pareigūnams nurodė krautuvą vairavusio asmens telefoną (kaip paaiškėjo tyrimo metu nurodytas telefono numeris priklauso būtent A. M.), apibūdino vairuotojo išvaizdą ir tvirtino galinti jį atpažinti.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po eismo įvykio būtent A. M. įkalbinėjo nukentėjusiąją nekviesti policijos, bandė susitarti, teigdamas, kad atlygins žalą ir sutvarkys automobilį, vėliau kartu su S. Š. pasišalino iš eismo įvykio vietos nesulaukę policijos pareigūnų. Kaip teismo posėdžio metu teigė nukentėjusioji, A. M. po įvykio su ja kalbėjo, bet policijos nesulaukė, nes, jos manymu, jis buvo neblaivus, ji užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą.
Tokios išdėstytos aplinkybės nekelia abejonių dėl to, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad administracinius nusižengimus įvykdė būtent S. Š.. Kas rodo, kad nagrinėtinu atveju yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, todėl byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriui 2018 m. gruodžio 4 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir bylos medžiagą tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.