- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-2314-345/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Lietuvos draudimo
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- V. K., O. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos draudimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2774-294/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. K., O. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 423,47 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl trečiojo asmens V. K., kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, kaltės 2011 m. spalio 25 d. įvyko eismo įvykis. Jo metu nukentėjo trečiasis asmuo O. J. (buvusi pavardė S.). Dėl patirtų sužalojimu ji buvo nedarbinga nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. – ieškovas už šį laikotarpį jai išmokėjo 423,47 Lt ligos pašalpą. Šias išlaidas turi kompensuoti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas su tokiais reikalavimais nesutiko teigdamas, kad O. J. ieškovo nurodomo eismo įvykio metu nebuvo sužalota. Ji nedarbinga laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. buvo dėl priežasčių nesusijusių su V. K. veiksmais. Ši aplinkybė nustatyta ikiteisminiame tyrime. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, konstatavo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl O. J. išmokėtų sumų susigrąžinimo. Įvertinęs eismo įvykio aplinkybes, medicininius dokumentus (O. J. apžiūrų išrašus), teismas darė išvadą esant labiau tikėtiną, kad O. J. patirtas galvos smegenų sukrėtimas buvo eismo įvykio padarinys. Remdamasis tuo, teismas sprendė ieškinį esant pagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Jis teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto parengta išvada įrodo, kad O. J. ginčo eismo įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, o jai paskirtas ilgalaikis gydymas nebuvo pagrįstas objektyviais sužalojimo požymiais. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose, kuriais rėmėsi teismas, gydytojai nekonstatavo jokių objektyvių O. J. sužalojimo požymių. Taigi nebuvo pagrindo konstatuoti, kad O. J. eismo įvykio metu patyrė galvos smegenų sukrėtimą. Be to, teismas neįvertino to, jog O. J. medicininiuose dokumentuos užfiksuota, kad ji skundėsi radikulopatija, t. y. lėtine liga, kuri neturi nieko bendro su eismo įvykiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Jis teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus. Tą įrodo aplinkybė, jog apelianto minima specialisto išvada reikšminga tik sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, ir nepaneigia medicininiuose dokumentuose užfiksuotų diagnozių dėl O. J. patirtos galvos traumos pagrįstumo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Kolegija nustatė, kad 2011 m. spalio 25 d. V. K. sukėlė eismo įvykį. Jo metu V. K. vairuotas automobilis atsitrenkė į H. J. vairuotą automobilį, kurio keleivė buvo O. J. (b. l. 7, 73). Pastaroji iškart po eismo įvykio ją apžiūrėjusiam VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus gydytojui skundėsi galvos skausmu, svaigimu, krūtinės ląstos skausmu (b. l. 32). Šis, atlikęs O. J. apžiūrą, jai diagnozavo galvos sumušimą. 2011 m. spalio 26 d. O. J. kreipėsi į VšĮ Vilniaus rajono centrinę polikliniką, kur po apžiūros ji dėl patirtos traumos pripažinta nedarbinga iki 2011 m. spalio 28 d. (diagnozė – krūtinės ląstos sumušimas) (b. l. 9, 33-34). Po 2011 m. spalio 28 d. ir 2011 m. lapkričio 4 d. apžiūrų O. J. nedarbingumo pažymėjimai pratęsti iki 2011 m. lapkričio 11 d. (b. l. 10-12, 35-38), 2011 m. lapkričio 4 d. papildomai diagnozuojant – juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimą. Nurodytu laikotarpiu ieškovas O. J. išmokėjo 423,47 Lt dydžio nedarbingumo išmoką (b. l. 21), kurią šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš apelianto, nurodyto eismo įvykio metu apdraudusio V. K. vairuoto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Dėl O. J. sveikatos būklės taip pat pažymėtina, kad jai UAB „Kardiolita“ 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 7 d. suteiktos neurologo konsultacijos ir nustatyta diagnozė: būklė po galvos smegenų sukrėtimo (b. l. 101, 103).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą pripažino pagrįstu ir jį tenkino. Iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų aišku, kad teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas kvestionuojamas netinkamu įrodymų vertimų ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Apelianto teigimu O. J. nurodytu laikotarpiu nedarbingumas buvo suteiktas nesant objektyvaus pagrindo, todėl ieškovo turėtos išlaidos (nedarbingumo išmokų forma) nėra priežastiniu ryšiu susijusios su V. K. veiksmais. Tą apeliantas įrodinėja specialisto išvada, pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00176-12, kurioje konstatuota, kad O. J. nustatytos diagnozės ir su jomis siejamas gydymas nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (b. l. 91-92).
Ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00176-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertas, 2012 m. balandžio 26 d. susipažinęs su VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir UAB „Kardiolita“ pateiktomis O. J. medicininėmis kortelėmis ir ligos istorija, pateikė išvadą: „O. S. objektyvių kūno sužalojimų požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos masto nustatymui. Nustatytos diagnozės – galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės sumušimas, potrauminiai krūtinės ir juosmens skausmai bei su šiomis diagnozėmis siejamas ilgalaikis gydymas nepagrįsti objektyviais sužalojimo požymiais <..>“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši išvada nagrinėjamoje byloje vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas (žr. kasacinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. nedarbingumo pažymėjimai O. J. buvo suteikti dėl objektyvių priežasčių, sąlygotų 2011 m. spalio 25 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtų traumų, ar remiantis vien tik jos subjektyviais nusiskundimais.
Iš ginčo laikotarpiu O. J. suteiktų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. ji buvo nedarbinga dėl krūtinės ląstos sumušimo, o nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. - juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimo. O. J. medicininėje kortelėje ginčo laikotarpiu padaryti tokie įrašai: 2011 m. spalio 26 d. – diagnozuotas krūtinės ląstos ir galvos sumušimas (b. l. 33-34); 2011 m. spalio 28 d. – nurodyta, kad būklė dėl paskirto gydymo negerėja, taip pat papildomai fiksuotas juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimas (b. l. 35-36); 2011 m. lapkričio 4 d. – diagnozuotas juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimas ir sutrenkimas kaip atskira diagnozė (b. l. 38).
Kaip minėta, anot apelianto, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos eksperto vertinimas patvirtina, kad O. J. nedarbingumo pažymėjimai buvo suteikti dėl priežasčių, nesusijusių su V. K. sukeltu eismo įvykiu. Kitaip tariant, nedarbingumo pažymėjimai suteikti remiantis tik pacientės subjektyviais nusiskundimais. Vis dėlto teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka dėl kelių priežasčių: pirma, iš eksperto išvados negalima vienareikšmiškai spręsti, ar objektyviais sužalojimo požymiais nepagrįstos diagnozės, ar / ir su jomis sietas ilgalaikis gydymas (pastarojo laikotarpis išvadoje neišskirtas); antra, iš esmės analogiškas diagnozes apžiūrėję O. J. nustatė keturi gydytojai, dirbę skirtingose gydymo įstaigose. Sugretinusi šiuos duomenis su ginčo eismo įvykio aplinkybėmis: H. J. vairuotas automobilis po smūgio su V. K. mašina apsivertė, O. J. pradėjo skųstis galvos ir krūtinės skausmais iškart po susidūrimo ir dėl šios priežasties išvežta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp O. J. nedarbingumo ir V. K. veiksmų iš dalies pagrįstos. O. J. išduotų nedarbingumo pažymėjimų ir išrašų iš medicininės kortelės duomenys suponuoja, kad ji dėl eismo įvykio metu patirtų traumų (galvos ir krūtinės sumūšimų) buvo nedarbinga nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d., bet ne iki 2011 m. lapkričio 11 d. kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis). Šis vertinimas dėl teisinio priežastinio ryšio grįstinas 2011 m. lapkričio 4 d. O. J. diagnozuotos nedarbingumo priežasties (juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimas) sąsajumo stoka su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais ir ankstesnėmis diagnozėmis, taip pat atsižvelgiant į specialisto suformuluotą išvadą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą dėl netinkamo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – sumažinant iš apelianto ieškovui priteistą sumą iki 156,02 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į teismo sprendimo pakeitimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – sumažinant iš apelianto valstybei priteistą žyminį mokestį iki 26,52 Lt (72 Lt x 36,84 proc.; CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo 72 Lt žyminio mokesčio išlaidų, kurių 45,47 Lt priteisiama iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą:
sumažinti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteistą žalos atlyginimą iki 156,02 Lt, o valstybei – žyminį mokestį iki 26,52 Lt.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos draudimas 45,47 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.