Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 1) 2018-12-28 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiais; 2) 2020-01-23 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 2000 Eur bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. B. nuo 2020 m. spalio 15 d. 18 val. iki 2020 m. spalio 16 d. 10 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad I. S., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, davė jai gerti stiprių svaigiųjų gėrimų - degtinės ir alaus, pats kartu su ja gėrė, numatydamas, kad I. S. apsvaigs nuo alkoholio ir to norėdamas, taip nugirdė nepilnametę I. S..

Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su I. S. susipažino 2020 m. vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad I. moksleivė, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 2020 m. spalio 15 d. jis važiavo pirkti keturračio (į (duomenys neskelbtini), neprisimena), pasikvietė kartu važiuoti pasivažinėti ir I. S., susirašinėdamas per „Messenger“ programą, su ja susitiko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Keturračio pirkti jį vežė M. V.. Važiuojant jis buvo užsukęs į parduotuvę, sau nusipirkęs alaus, I. pasiūlius ko nors nupirkti ir jai paprašius, nupirko giros. Važiuojant automobiliu I. alkoholio negėrė. Sugrįžus namo keturratį iškrauti ir išbandyti buvo atvažiavęs M. A., bet jis išvyko namo, su juo alkoholio negėrė. M. A. išvažiavus, jis su broliu V. ėjo į parduotuvę, jis nupirkęs degtinės, namie turėjo alaus. Susėdus kambaryje gerti alkoholinių gėrimų, jis pasiūlęs išgerti ir I., neprisimena, kokio gėrimo siūlė. Alkoholį gėrė kartu su broliais V., R. ir M.. Kartu su jais prie stalo sėdėjo ir I., jis tikrai matė, kad I, gėrė alų, ar ji gėrė degtinės, neprisimena. Nuo išgerto alkoholio jis greitai apsvaigo, todėl ne visas aplinkybes gerai prisimena. Jo mama, patėvis ir kaimynas gėrė kitame kambaryje. Juokaudamas, sėdint prie stalo, markeriu jis piešė ant I. kūno. Kai jis nuėjo miegoti, I. liko sėdėti prie stalo. Pabudus ryte, I. šalia jo miegojo uoga. Kitą dieną jis vėl su broliais gėrė, kartu su jais alų gėrė ir I.. Kai jis buvo fotografuojamas, miegojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji I. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 82-84), parodė, kad su K. B. yra draugai, ne pora. K. jos atvažiavo pasiimti iš (duomenys neskelbtini), kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur pirko keturratį ir grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), K. B. namuose, ji nenorėjo gerti, bet ją vertė psichologiškai K. ir M. A., ji išgėrė. Ji vis norėdavo atsisakyti, bet jai siūlė gerti. Gėrė degtinę ir galbūt alų. Vėliau ji nieko neatsimena. Girtavimo su K. metu ji nieko neatsimena. Tik atsimena, kad sėdėjo ir vartojo alkoholį. Jai niekas nepylė per prievartą, bet buvo raginama gerti. Ji išgėrė gal 5-6 stikliukus, gal ir daugiau, jai nutrūko atmintis. Atsimena, kad atsikėlė ryte nuoga, jos rūbai buvo padėti tvarkingai, ji nesuprato, kad vyksta, nes dar buvo neblaivi. Kai atsikėlė, šalia jos nieko nebuvo. Kai atsikėlė, ji buvo išpaišyta su markeriu, bandė nusiplauti, bet nepavyko. Neatsimena, kas ją apipiešė. K. B. namuose pasiliko iki vakaro. Kai ji atsikėlė, ją vėl pasikvietė išgerti, ji išgėrė. Gėrė vėl kartu su R. S., V. B. ir M. S., gėrė alų, kiek ji išgėrė, negali atsakyti, neatsimena. Paskui ilgai miegojo. Ją pažadino jos draugė. vakare prasiblaivė, norėjo eiti namo, bet jos nenorėjo išleisti M. ir K.. M. jai neleido išeiti, užstodamas kelią, kvietė pasilikti, K. prašė, kad pasiliktų dar truputį. Jie jos prašė pasilikti, bet nevertė. Ją iš (duomenys neskelbtini) parvežė jos draugės R. draugas, paleido prie namų. Namuose persirengiant mama pastebėjo ant jos kūno mėlynes. Jos buvo ant kairės rankos, kojų abiejų šlaunų ir žemiau kaklo, ant rankos virš alkūnės, matėsi mėlynės, kaip kad pirštai įspausti būtų. Ji mamai pasakė, kad jai skauda dešinę akį, mama nekreipė dėmesio, tačiau ryte aplink akį pamėlynavo. Iš kur sužalojimai atsirado, neatsimena. Ar prieš ją buvo panaudota prievarta, negali pasakyti, neprisimena. Ji į tai nekreipė dėmesio. Neatsimena, ar buvo panaudota fizinė ir psichinė prievarta. Mano, kad (duomenys neskelbtini) ją kas nors nurengė, ji nieko neatsimena, ji nebūtų neturėjusi jėgų nusirengti pati. Jos rūbai buvo tvarkingai sudėti, ji pati negalėjo taip nusirengti. Jos draugė I. atsiuntė nuotrauką, kurioje ji gulėjo nuoga, o šalia jos gulėjo K., šito ji pati neprisimena. Iki išvažiuojant su K., mėlynių ant jos kūno nebuvo. Mano, kad ją kažkas buvo sugriebęs už rankos, taip mėlynės jai galėjo atsirasti ant rankos, kaip jos atsirado ant kojų ir paakyje, nežino. Galbūt ji galėjo nugriūti. K. ją vežiojo su keturračiu, tačiau jie nebuvo nugriuvę, ji važinėdamasi nesusižalojo. Kad ji nepilnametė, K. B. žinojo, ji jam pati apie tai buvo sakiusi.

Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 111), parodė, kad 2020 m. spalio 15 d. apie 15 val. jo brolis K. B. išvyko pirkti keturračio motociklo, po kiek laiko brolis sugrįžo į namus, parsivežė keturratį, kartu su juo į jų namus parvyko ir I., kurios pavardės jis nežino. Tuo metu jis buvo stipriai girtas, sunkiai prisimena tos dienos įvykius. Apžiūrėję keturratį jie visi, tame tarpe ir I., nuėjo į kambarį toliau girtauti. Dėl stipraus girtumo jis užmigo, kas toliau vyko tą vakarą neprisimena, paaiškinti negali.

Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 122-123, 128) parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 15 d. jo brolis su draugu važiavo pirkti keturračio. Praėjus kelioms valandoms, tikslaus laiko neprisimena, grįžo jo brolis su tuo pačiu draugu ir mergina, kurios vardas I., pavardės nežino. Brolis K. pasiūlė aplaistyti keturratį, nusipirkę iš parduotuvės alkoholio, grįžo namo ir gėrė. Po kurio laiko atvyko jo brolis R. S., kuris dvi valandas pabuvęs išvyko savo reikalais. Kas dar iš pašalinių asmenų galėjo lankytis jo namuose, jis nežino, nes nuo didelio alkoholio kiekio kitų aplinkybių neprisimena. Neprisimena, kaip jis nuėjo į savo kambarį miegoti, atsibudęs ėjo pro brolio K. kambarį, kuriame pamatė nuogą I., gulinčią ant jo brolio. Jokių kūno sužalojimų ant jos kūno jis nematė. Pasiėmęs savo telefoną nufotografavo brolį K. ir I. gulinčius lovoje. Kelintą valandą fotografavo, neprisimena. Nuotraukoje matėsi nuoga I. ir ant nugaros gulintis brolis K., vilkintis raudonu džemperiu ir tamsiomis kelnėmis. 2020 m. spalio 16 d. ryte nuotrauką nusiuntė broliui, norėdamas jį paerzinti. Nuotrauką nusiuntė per susirašinėjimo programėlę „Messenger“, kai brolis nuotrauką gavo, jis iš savo telefono ją ištrynė.

Liudytoja D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 116-117), parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai lankosi ir (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos tėvas ir jos vaikai. 2020 m. spalio 15 d. apie 17 val. atėjo į savo tėvo namus (duomenys neskelbtini) kieme matė stovintį keturratį. Kambaryje buvo jos sugyventinis R. B., su kuriuo kambaryje gėrė alų. Jos vaikai K. ir V. B. buvo kitame namo gale, ką jie ten veikė, nežino, nes į jų kambarį nebuvo nuėjusi. Girtaudama ji užmigo, po kurio laiko prabudusi, kiek tuo metu valandų buvo, nežino, eidama iš savo kambario pamatė kitame kambaryje merginą, kurią jau buvo mačiusi šiuose namuose, jos vardo nežino. Mergina buvo visiškai girta, nusirenginėjo drabužius, nusirengusi, būdama visiškai nuoga, atėjo į kambarį, kuriame buvo ji su sugyventiniu, ir atsisėdo į fotelį. Ji jai pasakė, kad ji dingtų iš jų kambario. Mergina atsistojo ir išėjo. Matė, kaip mergina nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė į lovą, kurioje miegojo jos sūnus K. B.. Kas vyko toliau, ji papasakoti negali, nes užmigo ir miegojo iki ryto. Ryte, apie 9 val. ji matė tą merginą, vaikštančią po kambarį, mergina buvo apsirengusi. Matė kaip ji išėjo iš namo ir ėjo (duomenys neskelbtini) link. Ji visą laiką buvo stipriai girta ir gali netiksliai papasakoti visas to vakaro aplinkybes.

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 144-145), parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 15 d. namo grįžo 17 val. Namuose buvo jo sugyventinė D. B. ir jos sūnūs K. B., V. B., M. S. ir R. S., kurie kieme remontavo keturratį, kurį nusipirko K.. Kieme buvo ir I., jos pavardės nežino. Pakalbėjęs su vaikinais, nuėjo į namo vidų, su savo sugyventine D. vartojo alkoholinius gėrimus. Jie abu buvo savo kambaryje, ką veikė sugyventinės sūnūs ir I., jis nematė, nes jie buvo kitame kambaryje. Girdėjo, kaip jie, grįžę į kambarį, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, šūkavo, dainavo, garsiai leido muziką. Jis, begerdamas alkoholį, užmigo savo kambaryje, nieko daugiau nematė. Kitos dienos ryte apie 8 val., atsikėlęs, girdėjo I. balsą kitame namo kambaryje, tačiau jos nematė, apie 9 val. išvyko į darbą, grįžęs po darbo apie 17 val. I. namuose negirdėjo ir nematė. Namuose buvo trys D. sūnūs, nematė R. S., vaikinai toliau vartojo alkoholį, pašalinių asmenų jis nematė.

Liudytoja G. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 149-150), parodė, kad I. S. yra jos draugė, su ja bendrauja kiekvieną dieną. Tikslios datos neprisimena, bet pamena, kad tai buvo ketvirtadienis, su I. susirašė per internetines programėles „Messenger“ ir „Snapchat". I. jai parašė, kad yra pas B. (duomenys neskelbtini) kaime. Penktadienį paprašė, kad ją iš (duomenys neskelbtini) kaimo parsivežtų į (duomenys neskelbtini) . Ji žino, kad vieno iš B. vardas yra K., kitų vardų nežino. Apie K. B. žino iš I., ji su juo bendravo tik tą penktadienį, kai buvo nuėjusi pasiimti I.. I. pasiimti ji nuėjo dienos metu, tikslaus laiko nepamena. Jai atėjus, namuose buvo K. B., kaip suprato, jo mama ir broliai. I. gulėjo lovoje, miegojo apsirengusi, buvo susivėlusiais plaukais. Ji bandė I. žadinti, bet I. į tai nereagavo, tik nustumdavo jos ranką. K. taip pat bandė žadinti I., tačiau ji nesikėlė. Tiek ji, tiek K. I. žadino, ją pajudindami, neprisimena, ar bandė kelti ją už rankos, ar ne. Jai nepavyko I. pažadinti, ji ten pabuvo apie 10 minučių ir išėjo. Mano, jog I. nesikėlė, nes buvo neblaivi. Penktadienio ryte savo telefone rado atsiųstą nuotrauką nuo I., kur ant I. kojų matėsi daug mėlynių. Ji I. klausė, iš kur mėlynės ant jos kojų, ji sakė nepamena. Kai nuėjo pas B. parsivežti I., ji K. klausė, iš kur pas I. ant kojų mėlynės, jis sakė, kad nežino. K. elgėsi normaliai, jis jai neatrodė, kad yra neblaivus. Sekmadienį I. atsiuntė nuotrauką, kurioje ji gulėjo nuoga. I. klausė, kodėl ji nuoga nuotraukoje, bet ji sakė, kad nieko neprisimena. I. nesakė, kad ją kas būtų vertęs gerti alkoholį ar ji tai būtų dariusi savo noru. I. tik sakė, kad neprisimena to vakaro aplinkybių.

M. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju (1 t., 157-158), parodė kad jis seniai pažįsta I. S., nes mokėsi toje pačioje mokykloje. K. B. pažįsta seniai, nes (duomenys neskelbtini) kaime gyvena jo seneliai. 2020 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, jam per „Messenger“ programėlę parašė K. B., jog nori pirkti keturratį, su juo pasikonsultuoti, jie susirašinėjo, parašė, kai grįžo į (duomenys neskelbtini), pakvietė apžiūrėti keturratį, kurį nusipirko. Dviračiu atvažiavo pas K. B., kieme buvo M. V. ir I. S.. Neprisimena tiksliai, susirašinėjimo metu, ar kai nuvyko apžiūrėti keturračio, K. jam pasakė, kad su juo keturračio pirkti važiavo ir I.. Matė, kad K. jau yra neblaivus. Ar I. buvo neblaivi, pasakyti negali. Jis padėjo K. išsikrauti keturratį nuo tralo. Jie apžiūrėjo keturratį, juo važinėjosi. Jis jokio alkoholio nevartojo, į kambarį nebuvo užėjęs, po pasivažinėjimo keturračiu savo dviračiu išvažiavo namo. Kai jis išvyko, I. liko pas K.. Kol jis buvo pas K., jis nematė, kad I. būtų vartojusi alkoholį. Jis I. S. nevertė gerti ir negirdė alkoholiniais gėrimais. Kitą dieną, apie 16 val., po darbų jis buvo nuėjęs į K. namus. Jam atėjus, namuose buvo K. senelis, tėvai ir broliai, visi gėrė alų. I. taip pat buvo pas K. namuose. Visi sėdėjo prie stalo ir gėrė, I. taip pat gėrė, matė, kad I. yra neblaivi. Jis I. S. nevertė gerti ir jos negirdė alkoholiniais gėrimais.

Liudytojų R. S. ir V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 133, 138), nėra reikšmingi šioje byloje. R. S. parodė, kad jis 2020 m. spalio 15 d. apie 18 val. buvo atvažiavęs į brolių namus (duomenys neskelbtini) kaime, padėjo remontuoti kieme keturratį, merginos nematęs, alkoholio su broliais negėręs. V. V. parodė, kad 2020 m. spalio 15 d. kartu su D. B. ir R. B. jų namuose išgėręs savo atsineštą alų, jaunų merginų jų namuose nematęs.

Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nugirdė vaiką. Šiame straipsnyje vaiku laikomas asmuo iki 18 metu. Vaiko nugirdymą sudaro tokie suaugusio asmens veiksmai, kuriais vaikas skatinamas gerti alkoholinius gėrimus ir dėl to jis pasigeria. Būtina nustatyti, kad vaikas svaigiuosius gėrimus gėrė dėl to, kad buvo skatinamas ar verčiamas tai daryti ir, vartodamas svaigiuosius gėrimus, apsvaigo. Nugirdytas vaikas gali būti anksčiau to niekada nedaręs arba vartojęs alkoholį ir anksčiau. Nugirdymas yra vienkartinis veiksmas, todėl nusikaltimas laikomas užbaigtu tada, kada vaikas vieną kartą pasigėrė (apsvaigo). Nurodytas veiksmas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia tai, kad kaltininkas suvokia, jog skatina gerti alkoholinius gėrimus vaiką, numato, kad vaikas gali pasigerti, ir tokių padarinių nori.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 15 – 16 dienomis kaltinamojo K. B. namuose buvo girtaujama. K. B., būdamas pilnametis ir turėdamas galimybę nupirkti alkoholio, 2020 m. spalio 15 d. nupirko alkoholio, į savo namus pasikvietė I. S., žinodamas, kad ji nepilnametė, siūlė jai gerti ir pats kartu su ja vartojo alkoholį, o nepilnametei nepasipriešinus ir išgėrus, dėl ko ji nuo išgerto alkoholio apsvaigo, taip tyčia nugirdė nepilnametę I. S.. Kad gerti alkoholį jai siūlė K. B. patvirtina nukentėjusioji I. S., kaltinamasis pripažįsta, kad būtent jis siūlęs išgerti I. S., kurią pasikvietęs pasivažinėti, važiuojant pirkti keturračio motociklo, jį nusipirkęs, parsivežė nepilnametę į savo namus, nupirkęs alkoholio ir vaišinęs ją. Kaltinamasis neneigia, kad jis žinojo, jog I. S. yra nepilnametė, tačiau jos nesulaikė nuo alkoholio vartojimo, priešingai, skatino ją gerti alkoholinius gėrimus – degtinę, alų. Tai, kad nepilnametė I. S. apsvaigo, patvirtina jos pačios parodymai, jos elgesys pavartojus alkoholio. Liudytoja D. B. parodė naktį mačiusi savo namuose I., kurios elgsena (vaikščiojimas nuogai) nebuvo būdingas blaiviai merginai. Liudytoja G. L., atėjusi išsivesti I. S., negalėjo pastarosios pažadinti, akivaizdžiai neblaivi nukentėjusioji miegojusi K. B. namuose. Nepilnametės apsvaigimą patvirtina ir tai, kad ji 2020 m. spalio 15 – 16 dienos įvykių tiksliai neprisimena. Negali paaiškinti kraujosruvų jos kūne atsiradimo, markeriu aprašinėto jos kūno aplinkybių, išgerto alkoholio kiekio, neprisimenanti, kokiomis aplinkybėmis ji tapusi nuoga, kaip buvo nufotografuota. Kaltinamasis, siūlydamas nepilnametei gerti alkoholinius gėrimus ir pats kartu su ja vartodamas alkoholį, apsvaigdamas, neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais skatina nepilnametę vartoti alkoholinius gėrimus, numatė, kad ją gali nugirdyti, ir to norėjo. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo K. B. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 94-95), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu ji buvo pažeminta.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nukentėjusioji I. S. – nepilnametė, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Alkoholio poveikyje ji negalinti prisiminti visų įvykio aplinkybių, apsvaigusi nuo alkoholio, būdama bejėgė, nekontroliavusi savo elgesio, negalėjusi pasipriešinti kitų asmenų, girtavusių kartu su kaltinamuoju, veiksmams jos atžvilgiu, dėl ko ji vėliau išgyvenusi kaltės jausmą, pažeminimą. Nukentėjusiosios išgyvenimams, patirtai nuoskaudai kompensuoti tikslinga priteisti iš kaltinamojo 500 Eur. Nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala neviršija vieno minimalaus darbo užmokesčio dydžio, kaltinamasis jauno amžiaus, darbingas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Dėl proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Iš tarnybinių pranešimų (1 t., b. l. 57, 65), prašymų apmokėti už psichologo paslaugas (1 t., b. l. 59-61, 68-70), sąskaitų faktūrų (1 t., b. l. 62, 67) matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 68,70 Eur išlaidų, apmokėdamas už paslaugas psichologei, dalyvavusiai apklausiant nukentėjusiąją nepilnametę I. S., ir 35,10 Eur išlaidų, apmokėdamas už paslaugas psichologei, dalyvavusiai apklausiant nepilnametę liudytoją G. L. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (1 t., b. l. 149-150). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo, iš viso 103,80 Eur.

Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuketėjusiosios atstovė pagal įstatymą T. S. prašo priteisti iš kaltinamojo 700 Eur, kuriuos ji sumokėjo advokatei, atstovavusiai nukentėjusiąją I. S. pagal sudarytą atstovavimo sutartį, pateikė advokatės orderį (1 t., b. l. 71), sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 97), pinigų priėmimo kvitą (b. l. 98). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei pateiktų dokumentų, advokatė V. P. suteikė nukentėjusiajai teisines paslaugas, atstovaudama ją ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji teikė advokatės parengtą civilinį ieškinį, advokatė atstovavo nukentėjusiąją apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovės advokatės darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, nuteistojo turtinę padėtį, sprendžia, kad bendra nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą T. S. turėtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti suma – 700 Eur, yra pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas, tačiau jis nusikalto turėdamas du neišnykusius teistumus, neatlikęs ankstesnės bausmės – nesumokėjęs nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 161 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimas. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, neigiamai vertina savo elgesį, gailisi nusižengęs, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Kadangi K. B. neteisėta veika susijusi su alkoholio vartojimu, turi neišnykusį teistumą už nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), todėl, manytina, kad kaltinamojo elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir dalyvavimas elgesio pataisos programoje.

Kadangi kaltinamasis K. B. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bauda, paskirta kaltinamajam 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu, nėra sumokėta, tačiau baudos išieškojimas perduotas antstolio kontorai, nuosprendžio priėmimo metu nėra žinoma nesumokėtos baudos dalis, paskirtoji bausmė – bauda – kitomis bausmėmis nekeičiama, todėl netikslinga šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiosios I. S. ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas prokurorės nutarimu, pratęstinas iki šio ieškinio padengimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, viso laisvės apribojimo metu įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš K. B. nukentėjusiajai I. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. B. T. S. 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato, dalyvavusio baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios atstovu, paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš K. B. (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 103,80 Eur (vieną šimtą tris eurus) psichologo, dalyvavusio ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnamečius asmenis, paslaugoms apmokėti.

Pratęsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės D. B. 2021 m. sausio 27 d. nutarimu taikytą K. B. laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.