Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo UNIGROUP MARINE FUELS Corp. prašymo dėl Rusijos Federacijos Šiaurės Vakarų apygardos arbitražo teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo byloje Nr. A56-31660/13, kuriuo nuspręsta iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „TARRON OPERATING“ išieškoti pareiškėjui 597 830 rublių skolos, 383 972,75 rublių delspinigių, 22 636,06 rublių išlaidų už sumokėtą valstybės mokestį, 2 000 rublių sumokėto valstybės mokesčio, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją 2015-08-27 gautas pareiškėjo UNIGROUP MARINE FUELS Corp. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Šiaurės Vakarų apygardos arbitražo teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimą byloje Nr. A56-31660/13, kuriuo pareiškėjui priteista skola.

Iš pareiškėjo prašymo ir pridėtų dokumentų duomenų darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas kaip neatitinkantis įstatymo keliamų reikalavimų nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) bendrųjų nuostatų 2 straipsnio 1 dalį abiejų Susitariančių Šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tokią procedūrą reglamentuoja Sutarties specialiosios dalies 50–58 straipsnių nuostatos. Pagal Sutarties 51 straipsnį prašymo rekvizitus nustato Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje turi būti vykdoma, įstatymai, prašymas turi būti išverstas į Susitariančios Šalies, kuriai adresuotas prašymas, kalbą, o pagal Sutarties 52 straipsnį prie prašymo turi būti pridėti tokie dokumentai: patvirtintas sprendimo nuorašas; oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; taip pat tokių dokumentų patvirtinti vertimai. Tokie reikalavimai yra nustatyti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 811 straipsnyje, tačiau, be šių reikalavimų, minėtame straipsnyje yra papildomai nustatyta, kad prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ne tik turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, bet ir kitus reikalavimus – jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė savo atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniam dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (CPK 805 straipsnis), prašyme pripažinti (atsisakyti pripažinti) užsienio teismo sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Taip pat CPK 812¹ straipsnis dėl procesinių dokumentų įteikimo Lietuvoje nustato pareiškėjui galimybę naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. prašyme vietoje adreso Lietuvoje nurodyti elektroninio pašto adresą, fakso numerį, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus, taip pat telefono numerius.

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis nenurodė jokių savo atstovų Lietuvoje, taip pat adreso ar elektroninio ryšio priemonių, kuriomis pareiškėjui būtų įteikiami Lietuvos Respublikos teismo procesiniai dokumentai. Šios aplinkybės turi esminės reikšmės sprendžiant pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą. Kaip jau buvo minėta, prie prašymo turi būti tinkamai išverstas ir patvirtintas teismo sprendimas, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tačiau įvertinus prašomo pripažinti procesinio sprendimo, šiuo atveju Rusijos Federacijos Šiaurės Vakarų apygardos arbitražo teismo 2014 -11-06 nutarimo, turinį matyti, kad tai kasacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo nutarta dalį Leningrado srities ir Sankt-Peterburgo arbitražo teismo 2014-03-21 sprendimo bei dalį Sankt-Peterburgo Tryliktojo arbitražo apeliacinio teismo 2014-07-08 nutarimo palikti nepakeistus, tai yra šiuo procesiniu sprendimu yra patvirtinamas tik žemesniųjų teismo instancijų sprendimų dalių teisėtumas. Tokio sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvoje negali būti nagrinėjimas, nes nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra pridėjęs prie prašymo minėtus pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimus, tačiau tinkamai nesuformulavus prašymo, toks prašymas negali būti priimtas nagrinėti. Šie trūkumai galėtų būti taisomi priimant procesinius dokumentus ir nustatant pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjui nenurodžius savo atstovo Lietuvoje ir nenurodžius Lietuvoje kontaktinių duomenų, kuriais remiantis jam galėtų būti įteikiami teismo procesiniai dokumentai, pripažintina, kad pareiškėjo prašymas dėl užsienio sprendimo pripažinimo paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Sutartyje nustatytos tvarkos, todėl laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 812 straipsnio 5 dalis).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UNIGROUP MARINE FUELS Corp. prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.