Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sesers G. U. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą po sesers mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja G. U., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, palikėjos sutuoktinis Č. S. U. miręs. Palikėja G. U. turėjo du vaikus – G. K. ir D. U., kurie taip pat mirę (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, jog G. U. priklausė (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, ir po (duomenys neskelbtini) statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą pareiškėja ir jos sesuo G. U. po tėvų mirties paveldėjo lygiomis dalimis. Pareiškėjos teigimu, po sesers mirties ji priėmė visą likusį turtą, juo rūpinosi visus dvidešimt penkerius metus po sesers mirties, t. y. sesers palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po G. U. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos vardu nėra įregistruotų testamentų.

8. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėja rūpinosi po sesers G. U. mirties likusiu turtu, kuriuo ji kartu naudojosi iki pat sesers mirties. Palikėja ėmė valdyti po sesers mirties likusį turtą. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad O. L. J. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo sesers G. U. mirties atsiradusį palikimą.

10. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo G. U. palikimo sudėties.

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos O. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sesers G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.