Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-512-214/2016 pagal ieškovo A. P. M. ieškinį atsakovui E. K., tretieji asmenys G. K., E. K., M. M. dėl savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių apsaugą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.1. Teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje surinktiems įrodymams. Ieškovo pateikta UAB Inventora“ išvada ir atsakovo pateikta UAB „Geomatininkų grupė“ išvada viena kitai neprieštarauja ir patvirtina tą pačią aplinkybę, kad žemės sklypų geodezinė riba (tai yra riba, kuri įregistruota VĮ Registrų centro tvarkomame kadastro žemėlapyje) nesutampa su naudojama, t.y. atsakovo tvora aptverta sklypo riba, nors sklypo plotas atitinka įregistruotą kadastre. Be to, abiejose išvadose nustatyta, kad sklypas (duomenys neskelbtini), įrengus tvorą, yra įsiterpęs į sklypą (duomenys neskelbtini). Teismas kažkodėl gynė tik atsakovo teises, pasisakydamas, kad negalima mažinti jo žemės sklypo ploto, bet negynė ieškovo teisių, nors ieškovo sklypo plotas dėl ginčo tvoros sumažėjo. Atsakovas galėtų atstatyti savo teises išreikalaudamas iš sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas, norėdamas atstatyti jam priklausantį plotą, turėtų be jokio pagrindo reikalauti iš sklypo(duomenys neskelbtini).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2004-09-08 Nr.ĮS-1100 patvirtintu detaliuoju planu buvęs 5000 kv.m. žemės sklypas buvo performuotas į keturis sklypus, tarp jų atsakovui priklausantis sklypas Nr. 1 nustatytas 1155 kv.m. ploto, ieškovui priklausantis sklypas Nr. 4 nustatytas 1344 kv.m. ploto ir ieškovui priklausančiame sklype nustatytas servitutas S1-189 kv.m. (kelio ir žemės). Nors servitutas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau jis nepanaikintas. Abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti 2004 m. spalio 27 d. ir tuometinių savininkų įregistruoti viešame registre. Atsakovas valdą (duomenys neskelbtini)(įsigijo 2013-02-19 su jau pastatyta ginčo tvora.

Jeigu būtų patenkintas ieškovo ieškinys, tai atsakovo sklypo plotas sumažėtų 54 kv.m. Tą patvirtino tiek ieškovo, tiek atsakovo pasitelkti specialistai, UAB „Inventora“ ir UAB „Geomatininkų grupė“. Yra būtina tikslinti žemės sklypo ribas. Akivaizdu, kad tarp šalių yra ginčas dėl žemės sklypų ribos, todėl neišsprendus klausimo dėl ginčytino žemės ploto, negalima ginti vienos iš šalių teisių.

Ieškovas dar 2014-08-19 kreipėsi dėl tariamai savavališkai jo sklype pastatytos tvoros. Ieškovas matė, kad ankstesni (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai statosi gyvenamąjį namą su įvažiavimu iš ieškovo sklype esančio servituto S1-189 kv.m., tačiau ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, pretenzijas reikšti pradėjo praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo tada, kai atsakovas tapo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savininku. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

Šalių sklypų kadastriniai matavimai yra atlikti 2004 m. spalio 7 d. ir gali būti netikslūs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žemės sklypų ribų

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad riba tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų yra neaiški. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi M. M. ir A. L. įgijo 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo koordinatės yra nustatytos 2004 m. sausio 16 d. pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-1994 ir yra įvestos į geoduomenų bazę (prijungta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau- Kadastro ir registro byla), b.l.114). Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 02-05-11515 buvo patvirtintas šio sklypo padalinimo projektas, pagal kurį sklypas buvo padalintas į 4 sklypus pagal padalinimo projektą (Kadastro ir registro byla, b.l. 113). Žemės sklypo padalinimo projektu, sudarytu 2004 m. spalio 19 d., patvirtintu Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus (prijungta kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.5) iš pirminio 0,5 ha žemės sklypo buvo suformuoti 4 sklypai, iš kurių sklypas 1155 kv.m. ploto, plane pažymėtas 581-2-1, priklauso atsakovui E. K., o sklypas 1344 kv.m. ploto, plane pažymėtas 581-2-4, priklauso ieškovui A. P. M. Visų keturių sklypų koordinatės yra nustatytos tuo pačiu padalinimo planu pagal tą pačią valstybinę koordinačių sistemą LKS-1994, ir įvestos į geoduomenų bazę 2004 m. spalio 12 d. (kadastro registro byla Nr.(duomenys neskelbtini), b.l. 4, kadastro registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.24). Darytina išvada, kad ribos tarp sklypų, kurie buvo suformuoti padalinus pirminį 0,5 ha sklypą, yra nustatytos vienu matavimo aktu, pagal tą pačią koordinačių sistemą, įregistruotos geoduomenų bazėje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ 1 punktu nustatyta, kad nuo 1996 m. vasario 1 d. vykdant žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, sudarant žemėlapius turi būti naudojama tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), išskyrus tarptautiniais susitarimais reglamentuotus darbus. Kaip matyti iš byloje pateiktų pirminio sklypo ir iš jo suformuotų šalių sklypų planuose, visais atvejais sklypų riboms apibrėžti buvo naudojama LKS-94 koordinačių sistema, kas leidžia daryti išvadą, kad sklypų ribos tarpusavyje nėra nesuderintos, persidengiančios arba kitaip neatitinkančios viena kitos.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija. Teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas gali imtis nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovo sklypų suformavimo istoriją, tai, kad abu sklypai buvo suformuoti vienu aktu, vienu metu, pagal tą pačią koordinačių sistemą LKS-94, sprendžia, kad ieškovo ir atsakovo sklypų ribos yra aiškios, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl ribų neaiškumo prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Dėl faktinio naudojimo

Byloje nustatyta, kad atsakovo tvora yra pastatyta ant ieškovui priklausančio sklypo. Pastarąją aplinkybę įrodinėjo abi šalys: ieškovas teikė UAB „Inventora“ geodezinę nuotrauką, kurioje pažymėta, kad metalinio tinklo tvora su betoniniu pamatu, priklausanti atsakovui, yra pastatyta ieškovo sklype, per 1,54 m. nuo sklypų ribos ir atriboja 50,54 kv.m. ieškovo sklypo dalį ( 1 t., b.l. 5). Atsakovas teikė UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (atsakovo sklypo), schemą, iš kurios matyti, kad esama faktinė atsakovo sklypo riba, atitinkanti ginčo tvoros pastatymo vietą, nesutampa su atsakovo sklypo geodezine riba ir nesutampantis plotas yra 54 kv.m. ( 1 t., b.l. 36). Pirmosios instancijos teismas sprendime teigė, kad ieškovo ir atsakovo sklypus matavusių specialistų ( UAB „Inventora“ ir „Geometra“ (turi būti kaip plane pavadinta - „Geomatininkų grupė“) specialistų parodymai dėl ribų yra prieštaringi. Su tokia pirmosios instancijos išvada sutikti nėra pagrindo, nes ginčo tvoros vieta ir faktas, kad ginčo tvora yra pastatyta ieškovui priklausančiame žemės sklype, yra vienodai patvirtinti tiek UAB „Inventora“ plane, tiek UAB „Geomatininkų grupė“ sudarytame plane. Skirtumas tik tas, kad UAB „Geomatininkų grupė“ plane yra aprėptas platesnis vaizdas, konkrečiai parodyta, kad atsakovo sklypo faktinės ribos neatitinka geoduomenų bazėje įregistruotų ribų ne tik ieškovo sklypo atžvilgiu, bet ir kitų kaimyninių sklypų atžvilgiu (valstybinės žemės ir sklypo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu), be to, plotas, kurį atriboja atsakovo pastatyta tvora, paskaičiuotas pagal visą atsakovo sklypo kraštinę, todėl ir skiriasi 4 kv.m. nuo UAB „Inventora“ plane pažymėto atriboto ploto. Akivaizdu, kad dėl atsakovui priklausančios ginčo tvoros pastatymo ieškovo žemės sklype, ieškovo sklypas yra sumažintas 54 kv.m.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė ginti ieškovo pažeistas teises iš esmės dėl to, kad patenkinus ieškinį būtų sumažintas atsakovo užimamas žemės sklypo plotas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisėta, nes, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo atsakovo teisėms suteikti prioritetą ieškovo teisių atžvilgiu.

Iš UAB „Geomatininkų grupė“ pateikto sklypų plano ir iš liudytojo I. A., gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininko, 2016 m. sausio 25 d. teismo posėdyje ( įrašas 1-1, nuo 5:07 min. iki 17:30 min.) duotų parodymų matyti, kad faktinė sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba neatitinka geoduomenų bazėje įregistruotos ribos, t.y. (duomenys neskelbtini) riba pastumta į atsakovo sklypą. Liudytojas I. A. patvirtino, kad dėl jo sklypo ribos buvo kilęs ginčas ir su ieškovu (duomenys neskelbtini) (sklypas (duomenys neskelbtini)), ko pasėkoje liudytojas perkėlė savo sklypo tvorą, patraukdamas į savo pusę, todėl dabar liudytojo sklypo (duomenys neskelbtini) riba su ieškovo ir atsakovo sklypais eina laužtine linija.

Pažymėtina, kad riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra šios bylos ginčo dalykas, tačiau yra duomenų, kad pastaroji riba neatitinka teisinės ribos, užregistruotos geoduomenų bazėje ir dėl to atsakovo žemės sklypo plotas yra sumažintas, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „Geomatininkų grupė“ specialistas K. B.. Atsakovo žemės sklypo ribų atstatymas į tokią padėtį, kuris atitiktų teisiškai įregistruotą sklypo plotą, galėtų būti atskiro ginčo dalykas, tačiau atsakovo sklypo ploto galimas trūkumas negali būti sprendžiamas šioje byloje ieškovo sklypo ploto sąskaita. Šios bylos ginčo dalykas yra ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas, kai jo sklype pastačius tvorą, ieškovui kaip savininkui yra trukdoma naudotis jo nuosavybe. Ieškovo pažeista teisė turi būti ginama patenkinant ieškinį, įpareigojant atsakovą nugriauti tvorą, esančią ieškovo sklype ( CK 4.93 straipsnis).

Dėl senaties

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis dėl tvoros nugriovimo, nes pirmą kartą dėl tariamai savavališkai jo sklype pastatytos tvoros kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 19 d., praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo tada, kai atsakovas tapo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savininku, nors matė, kad ankstesni (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai statosi gyvenamąjį namą su įvažiavimu iš ieškovo sklype esančio servituto S1-189 kv.m.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyti tvoros pastatymo laiko negalima. Tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Ginčo tvora nekilnojamojo turto kadastre nėra registruota (1 t., b.l. 5-6). Detaliajame plane, kuris buvo sudarytas 2004 m. gegužės 12 d., ginčo tvora nėra pažymėta, ankstesni sklypo savininkai M. M. ir A. L. yra suderinę tik sklypų užstatymo plotą ( 1 t., b.l. 38-39). Atsakovo pateiktoje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektinėje dokumentacijoje ginčo tvora nėra nurodoma ( 2 t., b.l. 11-63). Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad 2013 m. gruodžio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akte, kuriuo sklypą ir pastatus įsigijo atsakovas, ginčo tvora taip pat nebuvo nurodyta. Paminėtos aplinkybės nepaneigia ieškovo tvirtinimo, kad ginčo tvorą esant pastatytą netinkamoje vietoje jis pastebėjo tik 2014 metų pavasarį.

Atsakovo atstovė teigė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį pareikšti reikalavimą dėl ginčo tvoros nugriovimo. Šį teiginį atsakovo atstovė grindė Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi ( 2013-06-27 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01) kurioje nustatyta, kad šio įstatymo straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas gauti gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus statiniui statyti. Atsakovas teigė, kad ieškovas turėjo pastebėti ginčo tvorą, kai tik įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), dar 2008 metais, tačiau per vienerius metus jokių pretenzijų niekam nereiškė, todėl praleido teisę ginti savo pažeistą teisę.

Su šiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, kaip jau minėta, tikslūs ginčo tvoros pastatymo metai nėra nustatyti, todėl nenuginčytas ieškovo teiginys, kad ginčo tvoros neteisėtą buvimo vietą savo sklype jis pastebėjo tik 2014 metų pavasarį. Antra, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje suformuluota taisyklė negali būti laikoma specialia norma Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškinio senatį apibrėžiančios normos atžvilgiu. Statybos įstatymo nuostata, atleidžianti nuo reikalavimo gauti gretimo sklypo savininko sutikimą dėl statinio statybos, savaime nereiškia teisės naudoti svetimą daiktą (šiuo atveju žemės sklypą) statiniui statyti. Statyba bendrąja prasme gali būti laikoma teisėta tik tuo atveju, jeigu yra statoma teisėtai valdomame žemės sklype. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte kaip vienas iš reikalavimų gauti leidimą statybai yra įtvirtintas reikalavimas pateikti sutartį (sutikimą) žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo ar naudotojo, jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu (Statybos įstatymo redakcija, priimta 2013 06 27 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 01 01)). Nagrinėjamos bylos atveju apskritai nėra duomenų, kad ginčo tvora buvo pradėta statyti pagal projektą, gavus atitinkamą leidimą ir gretimo sklypo savininko sutikimą. Ginčo statiniui esant svetimame žemės sklype, to sklypo savininko teisės teisės privalo būti ginamos pagal Lietuvos respublikos Konstitucijos 23 str., CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis).

Ta aplinkybė, kad atsakovas naudoja ieškovo žemės sklypo dalį įvažiavimui į savo sklypą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl tvoros nugriovimo. Ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimo uždrausti atsakovui įvažiuoti per savo sklypo dalį. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant tokiam naudojimui, kad atsakovas įvažiuoja į savo sklypą per ieškovo sklypo dalį, tai neduoda atsakovui teisės užtverti dalį ieškovo sklypo ginčo tvora.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą dėl žemės sklypų ribų, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą nuo teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Dėl šių materialiosios teisės normų pažeidimų buvo priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Įvertinant visumą aptartų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti ( CPK 326 straipsnis 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą patenkinus, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš apeliacinėje instancijoje bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. P. M.,a .k. (duomenys neskelbtini) priteisiama 82 Eur ( aštuoniasdešimt du eurai) žyminio mokesčio išlaidų ir 1324 ( tūkstantis trys šimtai dvidešimt keturi) Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei priteisiama 19 ( devyniolika) Eur pašto išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu, 96 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą E. K.,gi. (duomenys neskelbtini)., per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovui A. P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype(duomenys neskelbtini), pastatytą atsakovui priklausančią tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui nustatytu terminu šio įpareigojimo neįvykdžius suteikti ieškovui teisę pačiam pašalinti tvorą atsakovo sąskaita.

Priteisti iš atsakovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 82 (aštuoniasdešimt du ) Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1324 ( tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis) Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 19 ( devyniolika) Eur pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.