Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Editai Gaubienei, nukentėjusiajai I. L., kaltinamajam G. L., teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, kurioje

G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesantuokoje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-07-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui; 2) 2002-07-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. laikotarpiui; 2) 2002-10-01 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. subendrinta, - 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui; 3) 2004-01-07 Kauno apygardos teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. subendrinta, - 4 m. ir 10 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme; 4) 2005-11-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. subendrinta, - 4 m. 9 mėn. ir 23 d. terminuota laisvės atėmimo bausme, 2010-09-17 paleistas atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. mušdamas savo šeimos narį padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. balandžio 14 d. apie 19.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo sugyventinę I. L., t.y. šeimos narį, tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka I. L. į galvos sritį bei rankoje turėtu virtuviniu peiliu įpjaudamas į dešinę nukentėjusiosios ranką, tuo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tokie G. L. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sudėtį.

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo G. L. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad 2017-04-14 apie 19.00 val. girtas sugyventinis G. L., su kuriuo kartu gyvena 4 metus, kilusio konflikto metu, sudavė kumštimi du kartus į galvos sritį bei mosikuodamas virtuvinių peiliu sužalojo jai dešinę ranką. Kaltinamasis jos atsiprašė, jam pretenzijų neturi ( b.l. 10, 20-21, 23-24).

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vartojo smurtą savo sugyventinės atžvilgiu, suprato, kad gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Tai yra baigtinis nusikaltimas.

Įrodymų vertinimas

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra kvalifikuoti teisingai, nes jis mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. Teismui nėra pagrindo abejoti jų kaip sugyventinių statusui. Dabartinio konflikto priežastys kilo iš jų bendro gyvenimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, jo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį. Taip pat atsižvelgė kad yra baustas administracine tvarka, laikytinas neteistas (teistumas išnykęs). Į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ). Kaltinamasis pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – netaikyta.

Kaltinamasis G. L. nusikalto pirmą kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusios nurodė, kad ieško darbo. Todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas laiko, jog yra visos sąlygos skirti prokuroro prašomą vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų ir arčiau sankcijos vidurkiui atitinkančia bausmės rūšį – viešuosius darbus (LR BK 46 str., 72(2) str.), kas padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti. Teismui paskyrus dar švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybę neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus ( BK 41 str. ).

LR BVK 39 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirti viešieji darbai, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytas kaltinamojo nusikalstamas veikas, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Dėl kardomosios priemonės ir sulaikymo užskaitymo

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ( b.l. 52-53). Be to, jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-04-14 iki 2017-04-16, todėl LR BK 66 str. tvarka teismas skirdamas bausmę privalo suėmimą įskaityti į paskirtą bausmę, prilyginant LR BK 65 str. tvarka vieną sulaikymo dieną 6 viešųjų darbų valandomis ( b.l. 42-43, 54).

Byloje nėra gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, dėl nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. L. išlaidų. Tačiau LR BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti: peilis grąžintas saugoti savininkui nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas pastarajam ( LR BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str.

nusprendė:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. tvarka į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-14 iki 2017-04-16, prilyginant LR BK 65 str. tvarka vieną sulaikymo dieną 6 (šešioms ) viešųjų darbų valandoms ir neatlygintinai dirtinų valandų skaičių sumažinti 12 val.

Darbus pradėti nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuosprendžio nuorašą gavus probacijos tarnyboje.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti: peilį grąžintą saugoti savininkui nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajam.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.