Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-20 · Administracinė byla Nr. I-3762-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-20
Bylos Nr.
I-3762-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01368-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Pareiškėjas
K. I.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3762-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01368-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. I. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-6).

Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015-07-02 iki 2016-06-28 buvo laikomas Alytaus pataisos namų socialinės globos sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad nuo 2015-07-02 buvo paskirtas į miegamąjį Nr. 2, kuriame jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad ankštoje gyvenamojoje patalpoje visos 6 miegamosios vietos buvo užimtos, dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos. Pataisos namų pareigūnai elgėsi netinkamai – trankė durimis, nuteistuosius žemino, provokavo. Minėtos kalinimo sąlygos pareiškėją žemino, sukėlė stresą, nuovargį, ir susierzinimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 9-12) bei teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2015-05-15 iki 2015-05-26 ir nuo 2015-06-09 iki 2015-07-02 buvo paskirtas į 11 būrio 2 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpa), nuo 2015-07-02 iki 2015-09-01, nuo 2015-09-15 iki 2015-10-13, nuo 2015-10-13 iki 2015-10-20 ir nuo 2015-11-03 iki 2015-06-29 – į 2 būrio 2 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpa). Paaiškino, kad pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas turi būti skaičiuojamas neįskaitant baldų užimamo ploto. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus pataisos namų (pareigūnų) veiksmų, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų antroje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2015-07-02 iki 2016-06-28.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2015-07-02 iki 2016-06-28 buvo laikomas perpildytoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurioje jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiais nuo 2015-07-02 iki 2015-09-01, nuo 2015-09-15 iki 2015-10-13, nuo 2015-10-13 iki 2015-10-20 ir nuo 2015-11-03 iki 2015-06-29 pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 2 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpa), kurio plotas 21,16 kv. m., įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui šioje patalpoje teko 3,52 kv. m. (21,16/6) gyvenamojo ploto (b. l. 13, 14). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, 2015-07-02 iki 2016-06-28, gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo argumentai, dėl vietos trūkumo miegamojoje patalpoje ir dėl to kylančių konfliktų tarp nuteistųjų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde atsakovui reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio - trankė durimis, žemino, provokavo, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė bei nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik pareiškėjo paaiškinimo, kad pareigūnai netinkamai elgėsi, šiuo atveju nepakanka. Pareiškėjas skunde konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizuoja, todėl atitinkamai pripažintina, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Teismas pažymi, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, todėl vertintina, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai šioje dalyje atmestini.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis