- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-21
- Bylos Nr.
- P-63-165-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto
- Trečiasis asmuo
- A. S., J. S., D. G. K., V. K. T., T. T.
- Kategorijos
- 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 pagal pareiškėjo T. S. (T. S. ) skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. (A. S. ), J. S. (J. S. ), J. S. (J. S. ), D. G. K., V. K. T. ir T. T. (T. T. ) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. S. (toliau – pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2005 m. liepos 18 d. raštą Nr. 520-141-350(2) nepagrįstu ir jį panaikinti; panaikinti 2003 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) 32,7617 ha ploto vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03/15-220; įpareigoti VAVA kartografuoti atskirai buvusios savininkės S. T. turėtą žemę, šiuo metu esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini), įpareigoti VAVA įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl grąžinamo natūra žemės sklypo suformavimo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. balandžio 26 d. jis kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pateikė VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius, atsakovas) prašymą atkurti nuosavybės teisę į savo motinos S. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra nekartografuota jo motinos turėtos žemės dalis. Eilę kartų kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl šioje vietoje esančio žemės sklypo kartografavimo. Paaiškino, kad atsakovo specialistai dėl šios žemės pateikdavo skirtingus atsakymus (kad (duomenys neskelbtini) žemė yra rėžinė, kad jo motinos turėtos žemėje yra pastatyta Respublikos Prezidento rezidencija, kt.). Nurodė, kad 2004 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakovui rašytinį prašymą užtikrinti motinos S. T. žemės, kuri iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, kartografavimą. 2004 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 31/04/22-4075 atsakovas informavo, kad kartografija bus atlikta vėliau. 2005 m. sausio mėnesį gavo Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 31/05/20-249, kuriuo atsakovas pranešė, kad 2005 m. sausio 27 d. numato atlikti žemės sklypo kartografavimą, tačiau minėto veiksmo neatliko. Todėl 2005 m. kovo 31 d. jis kreipėsi su skundu į VAVA. Pažymėjo, kad įstatymo nustatytais terminais negavęs atsakymo, 2005 m. gegužės 2 d. kreipėsi į VAVA pakartotinai. Tik po to gavo 2005 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 31/05/22-1388, kuriame VAVA nurodė, kad jo motinos turėta žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, kuris iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžinis, todėl žemės sklypai nuosavybės teisės atkūrimui ir grąžinimui bus formuojami bendrosios nuosavybės teise. Paaiškino, kad nesutikdamas su minėto rašto teiginiu, jog jo motina S. T. turėjo žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), kuri 2005 m. birželio 10 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-S-466-612 pareiškė nuomonę, kad Vilniaus apskrities viršininkas turėtų pakartotinai išnagrinėti Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus atliktus buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribų ir vietos nustatymo klausimus. 2005 m. liepos 18 d. Vilniaus apskrities viršininkas raštu Nr. 520-141-350(2) vėl informavo jį, kad (duomenys neskelbtini) kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžinis. Paaiškino, kad jis sutinka su šiuo atsakovo teiginiu, tačiau nepretenduoja į (duomenys neskelbtini) kaimo žemę, kadangi jo motinos iki nacionalizacijos turėta žemė buvo ne (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 3 d. sprendimu nustatė, jog jo senelis I. T. – J. 1911 m. (duomenys neskelbtini) vienkiemyje (dabar (duomenys neskelbtini)) nupirko 12 dešimtinių ir 2359 kv. sieksnių žemės, kuri buvo dviejuose sklypuose. Po I. T. – J. mirties žemę (6,53 ha) paveldėjo jo motina S. T. ir kiti žemės savininko vaikai. Paaiškino, kad yra išlikę (duomenys neskelbtini) kaimų bei Wieršuba dvaro teritorijų iki 1940 metų nacionalizacijos planai, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemė buvo dviejuose atskiruose sklypuose, kurie buvo atskirti (duomenys neskelbtini) vienkiemio sklypu. Todėl atsakovas nepagrįstai susiejo jo prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į motinos S. T. turėtą (duomenys neskelbtini) vienkiemyje žemę sprendimą su pretendentų atkurti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę sprendimu. Manė, kad 2003 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) kaimo 32,7617 ha ploto vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-220 turėtų būti panaikintas, kadangi nepagrįstai šio kaimo teritorijai yra priskirta (duomenys neskelbtini) vienkiemio žemė, kuri įsiterpia tarp dviejų (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų. Teigė, kad minėtoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) esantį žemės sklypą (maždaug 1,6 ha) atsakovas turi kartografuoti atskirai ir pateikti kartografinę medžiagą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo suformavimo grąžinimui natūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
Atsiliepimas
Teismas iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovų atsiliepimuose bei atsakovų atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. liepos 8 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/03-15-220 (toliau – Aktas Nr. 31/03-15-220) kartografavo buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Pagal kartografiją šio kaimo ribas sudaro vientisas žemės masyvas – 32,7617 ha. Akte Nr. 31/03-15-220 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribos buvo nustatytos remiantis 3 liudytojų, gimusių 1917, 1924, 1926 metais, parodymais. Akto dalis, kuri skirta įrašyti archyviniams dokumentams, kuriais buvo remtasi atliekant kartografavimą, neužpildyta. Teismas vertino, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kartografuodamas (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, rėmėsi kokiais nors iki 1940 metų sudarytais planais. Pagal atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, kartografuodamas buvusį (duomenys neskelbtini) kaimą jis rėmėsi Vilniaus miesto ortofotožemėlapio ir 1939 m. Pospieska-Wieršuba plano ištraukomis, kuriose Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė preliminariai pažymėjo buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, kurios 2003 m. liepos 8 d. buvo patikslintos vietoje pagal liudytojų parodymus. Teismas nurodė, kad šių teiginių atsakovas įrodymais nepagrindė, kadangi, kaip minėta, į Aktą Nr. 31/03-15-220 neįrašyta, kad kartografuojant (duomenys neskelbtini) kaimą buvo remtasi kokiais nors archyviniais dokumentais, o ant atsakovų pateiktų teismui dokumentų, kuriuose Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistė pažymėjo buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, yra nurodyta, jog šie dokumentai parengti 2005 m. spalio 19 d. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog pareiškėjo prašoma kartografuoti iki 1940 metų nacionalizacijos S. T. turėtos žemės dalis, yra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, kartografuoto surašant 2003 m. liepos 8 d. Aktą Nr. 31/03-15-220, ribose, tačiau prie šio Akto pridėtame buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų sąraše, sudarytame remiantis kartografijoje dalyvavusių liudytojų parodymais, nėra nei S. T. , nei jos tėvo I. T. – J., nei kitų minėto žemės savininko palikuonių pavardžių. Teismas nurodė, jog tai patvirtina pareiškėjo argumentus ir rašytinius įrodymus, kad jo motina iki 1940 metų nacionalizacijos neturėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis jis priskyrė S. T. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės dalį buvusiam (duomenys neskelbtini) kaimui. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus teismui pateiktų nuosavybės teisės atkūrimo į S. T. turėtą žemę bylų Nr.127A ir Nr.5101 dokumentai patvirtina, kad minėta piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo ir žemės sklypų kartografavimo sprendžianti valstybės institucija, iki 2003 m. liepos 8 d. (buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo) turėjo kai kuriuos archyvinius dokumentus, kuriuose yra duomenys, patvirtinantys, jog I. T. – J. (pareiškėjo T. S. senelio), o jam mirus – jo vaikų, tarp jų S. T. (pareiškėjo motinos) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateiktoje nuosavybės teisės atkūrimo byloje yra 1911 m. gruodžio 14 d. pirkimo - pardavimo aktas, kad I. T. – J. pirko 12 dešimtinių ir 2359 kv. sieksnius žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir susidedančios iš dviejų atskirų sklypų; 1915 m. rugpjūčio 11 d. aktas apie šio valstiečio (duomenys neskelbtini) kaime turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, tarp jo – minėtą žemę; 1993 m. balandžio 9 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. 21-381-T, kuriame nurodyta, kad į Vilniaus apskrities žemės savininkų 1925 metų sąrašą yra įrašyta S. T. , turinti (duomenys neskelbtini) kaime 7 dešimtines žemės. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog spręsdamas pareiškėjo 2004 m. lapkričio 17 d., 2005 m. kovo 31 d., 2005 m. gegužės 2 d. prašymus kartografuoti S. T. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) vienkiemyje dalį, kuri, pareiškėjo teigimu, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), vadovavosi minėtais archyviniais dokumentais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis kartu su 2004 m. lapkričio 17 d., 2005 m. gegužės 2 d. prašymais pateikė atsakovui papildomus archyvinius dokumentus: žemės sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metų planą ir 1879 metų (duomenys neskelbtini) kaimo geometrinį planą. (duomenys neskelbtini) kaimo geometriniame plane nurodyta, kad šis kaimas yra iš dviejų sklypų (Nr. 1 ir Nr. 2) ir abiejų sklypų viena iš gretimybių yra (duomenys neskelbtini) valstiečių savininkų žemės. Žemės sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metų plane viena iš gretimybių yra nurodyta (duomenys neskelbtini) žemės sklypai. Pareiškėjas, pateikdamas skundą Nacionalinei žemės tarnybai dėl nepagrįsto atsakovo atsisakymo kartografuoti atskirai nuo (duomenys neskelbtini) kaimo motinos turėtos žemės dalį, kartu su minėtais archyviniais dokumentais pateikė naują archyvinį dokumentą – 1879 metų (duomenys neskelbtini) kaimo geometrinį planą, kuriame nurodyta, kad šis kaimas susidėjo iš 3 sklypų (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) ir vienas sklypas (Nr. 2) iš dviejų pusių ribojosi su (duomenys neskelbtini) kaimo žemėmis. Nacionalinė žemės tarnyba 2005 m. birželio 10 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-S-466-612, kurio kopiją išsiuntė atsakovui, pareiškė nuomonę, kad Vilniaus apskrities viršininkas pagal kompetenciją turėtų pakartotinai išnagrinėti (duomenys neskelbtini) kaimo ribų ir vietos nustatymo klausimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis, spręsdamas pareiškėjo prašymus dėl S. T. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) vienkiemyje dalies, jo nurodytoje vietoje –(duomenys neskelbtini), kartografavimo, įvertino 1879 metų (duomenys neskelbtini) kaimų geometrinius planus ir žemės sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metų planą, kadangi 2005 m. liepos 18 d. rašte Nr. S20-141-350(2) pareiškėjui šių planų iš viso nemini ir nepateikia jokių argumentų, kodėl jais nesiremia, o pateikia tą patį argumentą, kaip ir 2005 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 31/05/22-1388, t. y., kad (duomenys neskelbtini) kaimas iki 1940 metų nacionalizacijos buvo rėžinis ir nuosavybės teisės į šią žemę bus atkuriamos pagal Tvarkos 106 punkte nustatytą tvarką, taikomą atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę, kurioje buvo rėžinė sistema. Teismas nurodė, kad savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistas G. Ladyga, ištyręs byloje esančius planus (1897 metų (duomenys neskelbtini) kaimų geometrinius planus, žemės sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metų planą), atsakovo pateiktus dokumentus (2003 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) kaimo ribų kartografiją, Pospieszka- Wieršuba dvaro brėžinio, 1950 metų Vilniaus miesto ortofotožemėlapio fragmentus su Vilniaus miesto žemėtvarkos specialistės pažymėtomis (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis), archyvų (1911 m. gruodžio 14 d. pirkimo- pardavimo aktą, 1939 m. balandžio 9 d. pažymėjimą Nr. 21-381-T, 1924 m. gegužės 16 d. teismo vykdytojo aktą Nr. 8, 2005 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. R2-104) ir kitus dokumentus, 2006 m. rugsėjo 8 d. pateikė išvadą, kurią iliustruoja schema. Pagal 1897 metų (duomenys neskelbtini) kaimų geometrinius planus, žemės sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metų planą, specialistas pateikė minėtų žemės sklypų tarpusavio išsidėstymą, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimas susidėjo iš dviejų sklypų, tarp kurių įsiterpė (duomenys neskelbtini) kaimo, susidėjusio iš trijų sklypų (Nr.1, Nr. 2, Nr. 3). Pagal pateiktą specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 iš vienos pusės ribojosi su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. 1, iš kitos pusės su (duomenys neskelbtini) kaimo sklypu Nr. 2. Schemoje taip pat nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) kaimo sklypą Nr. 2 įsiterpė dalis sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro pagal 1931 metų planą. Specialistas išvadoje nurodė, kad žemės sklypo, atidalinto iš Wieršuba dvaro, 1931 metų planas patvirtina aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2 egzistavo ne tik XIX, bet ir XX amžiuje ir 1931 metais šis sklypas nepriklausė (duomenys neskelbtini) kaimui. Nurodė, kad I. T. – J. 1911 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo aktu pirktos žemės abi dalys buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Specialistas dėl atsakovo pateikto plano, pavadinto „Ištrauka iš 1939 m. plano Pospiesszka – Wierszuba“, ištraukos, kurioje Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistė pažymėjo iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas pateikė išvadą, kad šiame plane yra brėžinio klaida, kadangi neparodytas (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2, ir toje vietoje, kur jis turi būti kaip dvaro gretimybė, nubraižyta, kad tai yra (duomenys neskelbtini) kaimo žemės. Specialistas išvadoje nurodė, kad atsakovo panaudotas dvaro plano fragmentas yra iš 1934 metų plano. Šį savo rašytinės išvados teiginį specialistas papildomai pagrindė tuo, kad teismo posėdyje sulyginęs atsakovo pateikto plano fragmentą su civilinėje byloje Nr. 2-966-36/2004 esančiu (civ. byla Nr. Nr.2-966-36/2004, l.43) Pospiesszka – Wierszuba dvaro planu, ant kurio yra užrašyti 1934 metai, nurodė, kad atsakovo pateiktas plano fragmentas atitinka šį planą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas plano fragmente neteisingai nurodė plano metus. Specialistas teismo posėdyje pateikė išvadą, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis tik 1934 metų dvaro planu, kuriame yra brėžinio klaida, kadangi neparodytas (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2, ir neturėdamas kitų planų ((duomenys neskelbtini) kaimo planų bei sklypo, atidalinto iš Wierszuba dvaro 1931 metų plano, kuriuose yra nurodyti gretimybių pavadinimai ir konkrečios ribos), galėjo preliminariai nustatyti tokias (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, kokias nubraižė ant 1934 metų dvaro plano fragmento, o ortofotožemėlapiai yra naudojami sulyginimui, kai turint kitas schemas reikia nustatyti atitinkamų žemės plotų ribas. Specialistas teismo posėdyje 2003 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) kaimo ribų kartografijoje nubraižė apytikslę buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. 2 vietą, kuri Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atliekant kartografavimo darbus buvo priskirta iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiam (duomenys neskelbtini) kaimui. Nurodė, kad pagal XX amžiaus iki 1940 metų nacionalizacijos sudarytus planus dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės ribose buvo gretimai (duomenys neskelbtini) kaimų žemės ir kol kas nerasta jokių archyvinių dokumentų, kad šių kaimų žemės buvo sujungtos ir pavadintos (duomenys neskelbtini) kaimu. Remdamasis minėtais byloje ištirtais archyvų dokumentais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 3 d. sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, specialisto išvada, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus, jog 1911 metais I. T. – J. pirktą (duomenys neskelbtini) kaime žemę iki 1940 metų nacionalizacijos šiame kaime nuosavybės teise valdė jo motina S. T. (S.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir įtikinamų argumentų kuo remdamasis jis teigia, jog dalis S. T. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalis yra priskirtina (duomenys neskelbtini) kaimui. Pažymėjo, kad buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografijoje dalyvavę liudytojai, nenurodė, kad I. T. – J. ir jo įpėdiniai (S. T. ir kt.) iki 1940 metų nacionalizacijos buvo šio kaimo žemių savininkai, o pareiškėjo ir atsakovo susirašinėjimo laikotarpio nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki 2005 m. liepos 18 d. dokumentai patvirtina, kad atsakovas pareiškėjo prašymus kartografuoti S. T. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime dalį, jo nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sprendė formaliai, nevertino pareiškėjo pateiktų papildomų archyvinių dokumentų, neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos rekomendaciją pakartotinai išnagrinėti (duomenys neskelbtini) kaimo ribų ir vietos nustatymo klausimus. Remdamasis ištirtais įrodymais ir išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atlikdamas jo kompetencijai priskirtą veiksmą – 2003 m. liepos 8 d. kartografuodamas iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, nepagrįstai šio kaimo riboms priskyrė buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypą Nr. 2, kuriame, pareiškėjo teigimu, buvo jo motinos S. T. (S.) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalis. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti visą 2003 m. liepos 8 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/03-15-220, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, kad jis faktiškai ginčija tik tą akto dalį, kuria (duomenys neskelbtini) kaimui buvo priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2. Teismas kitoje dalyje šio akto teisėtumo nenagrinėjo ir nevertino. Todėl pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Teismas panaikino 2003 m. liepos 8 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03-15-220 dalį ta apimtimi, kuria buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo riboms priskirtas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypas Nr. 2. Taip pat pripažino nepagrįstu atsakovo 2005 m. liepos 18 d. atsisakymą Nr. 520-141-350(2) atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į motinos turėtos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir nurodant, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Teismas pažymėjo, kad iš specialisto teismo posėdyje pateiktų išvadų nustatyta, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) kaimo dalį, dėl kurios ginčas šioje byloje nevyko ir kurioje buvo kita S. T. turėtos žemės dalis, kartografavo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atskirais sklypais, t. y. netaikydamas Tvarkos 106 punkto nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, nustatyta tvarka priskirtą miestams iki 1995 m. birželio 1 d., kurioje buvo rėžinė sistema. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. 2 žemė turėtų būti kartografuojama kitaip, t. y. kaip buvusios rėžinės žemėvaldos žemė. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypą Nr. 2 nepagrįstai priskyrė buvusiam (duomenys neskelbtini) kaimui, kuriame pretendentų susigrąžinti žemę natūra prašymai sprendžiami pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, nustatyta tvarka priskirtą miestams iki 1995 m. birželio 1 d., kurioje buvo rėžinė sistema, o iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų bei specialisto išvados nenustatyta, kad nėra galimybės kartografuoti buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. 2 teritorijoje S. T. turėtą žemę pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas kaip atskirą sklypą, pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas visiškai. Atsakovas įpareigotas kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo teigimu, tarp (duomenys neskelbtini)) ir Tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų nustatyta, ar žemė yra laisva (neužstatyta) ir priimtas sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisės atkūrimui.
III.
D. V. 2008 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, kuriame D. V. pretenduoja atsikurti nuosavybės teises į žemę, kartografijos tikslinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos, patvirtintos 2003 m. liepos 8 d. aktu Nr. 31/03-15-220. (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija buvo tikslinama vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, naikindamas viešo administravimo subjekto priimtą aktą, kuriuo ginčo žemė buvo priskirta (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui, pasisakė dėl D. V. ir kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime teisių, nors jie nebuvo įtraukti į procesą.
3. Vilniaus apygardos teismo 1924 m. gegužės 16 d. protokolu patvirtinama, kad Vilniaus apygardos teismo 1924 m. kovo 18 d. sprendimu S. T. ir jos broliams bei seserims priteista 1 700 kv. sieksnių pieva, esanti ant (duomenys neskelbtini)
4. Teismas, neįtraukęs į procesą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006, užkirto kelią teikti bylai svarbius dokumentus ir įrodinėti bylai svarbias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesas atnaujintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Prašymą dėl proceso atnaujinimo D. V. grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinamas tada, kai teismo sprendimu nusprendžiamas neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų klausimas. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu paprastai būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Šiuo atveju taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-81/2006).
Kaip matyti iš D. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo, ji iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006, kuriuo Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių kartografuoti S. T. iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią dabartinėje (duomenys neskelbtini). D. V. nesutinka su teismo išvadomis, jog pareiškėjo motinai S. T. turėtos žemės dalis iki 1940 metų nacionalizacijos nepateko į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Savo argumentams pagrįsti, D. V. pateikė įrodymus – 1924 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo protokolą bei (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plano fragmentus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. V. pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas pasisakė dėl jos kaip neįtraukto į bylą asmens teisių ar pareigų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžinė sistema, grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas liečia D. V. interesus tuo aspektu, jog įvykdžius šį teismo sprendimą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikus pareiškėjo motinos S. T. turėtos žemės kartografiją, pasikeitė 2003 m. liepos 8 d. aktu Nr. 31/03-15-220 patvirtintos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos ir plotas bei sumažėjo D. V. , kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, teisių apimtis. Taigi galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3569-02/2006, 2006 m. spalio 30 d. sprendime tiesiogiai išdėstė D. V. ir kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime teises apribojančius nurodymus.
D. V. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė naujas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos kitokio sprendimo administracinėje byloje priėmimui, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl darytina išvada, kad ji turi pagrįstą teisinį interesą dalyvauti administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir 2006 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas objektyviai galėjo įtakoti jos teises ir pareigas.
ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ABTĮ 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. D. V. nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2008 m. gegužės 16 d., nes, jos teigimu, ji gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimą administracinėje byloje Nr. I-2766-121/2008, kuriame nurodomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog D. V. pateikė parašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleidusi įstatymo nustatyto termino.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3569-02/2006 pagal pareiškėjo T. S. (T. S. ) skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. (A. S. ), J. S. (J. S. ), J. S. (J. S. ), D. G. K., V. K. T. ir T. T. (T. T. ) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.